Galite klausyti ir straipsnio garso įrašą

Joninių savaitgalį į Jungtinę Karalystę (JK) dalyvauti vietos lietuvių šventėje pirmą kartą išvyko Marijampolės savivaldybės delegacija, kuriai vadovavo Savivaldybės vicemeras Ričardas Bagdanavičius. Kartu vyko ir anksčiau nemažai metų Anglijoje gyvenęs, o dabar į Marijampolę su šeima grįžęs ir buvusius reemigrantus čia subūręs Gintaras Šimanskis. Informaciją apie besikeičiančią ir sugrįžti kviečiančią Sūduvos sostinę vežėsi bei JK skleidė Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ vadovė Ieva Vizgirdienė. Paprašėme vicemero papasakoti, kokiu tikslu Savivaldybės atstovai ten vyko ir kaip jiems sekėsi.

Marijampolė pasiruošusi priimti sugrįžusius

„Kolegos iš Šiaulių miesto savivaldybės jau praėjusiais metais vyko į tokį renginį Jungtinėje Karalystėje, kur aplankė didžiausias lietuvių bendruomenes. Būtent toje šalyje gyvena itin daug emigrantų iš Lietuvos, tad Lietuvos savivaldybių asociacijos ryšių su diaspora komitete išgirdę šią iniciatyvą mes taip pat pagalvojome, kad galėtume ten nuvykti, susitikti ir pabendrauti su ten įsikūrusiais buvusiais marijampoliečiais, paraginti juos sugrįžti į tėvynę. Mano įsitikinimu, Marijampolė yra pakankamai subrendusi ir pasiruošusi priimti visus lietuvius“, – sakė ryšius su diaspora Savivaldybėje koordinuojantis vicemeras.

Anot mero pavaduotojo, ir anksčiau jam teko nemažai bendrauti su marijampoliečiais, kurie gyveno emigracijoje, o dabar sugrįžę ir savo ateitį kuria čia. „Kai kurie jų ten gyveno kelerius metus, kai kurie – ir porą dešimtmečių, o dabar puikiai įsikūrę Lietuvoje. Kai kada reikia tik mažo kabliuko, paskatinimo, kad žmonės pasiryžtų grįšti. Tokių teko sutikti šios išvykos metu“, – teigė R. Bagdanavičius.

Paklaustas, kokia buvo netoli Milton Keinso miesto, kur gyvena daug lietuvių, Emberton kantri parke vykusi Joninių šventė, kuo ji skyrėsi nuo minimų Lietuvoje, pašnekovas teigė, kad esminių skirtumų beveik nėra. Pirmoji renginio dalis buvo skirta senosioms tradicijoms, pokalbiams apie kupolę, apie vainikų pynimus, akcentuotas ir lietuviškumas. Skirtumas gal tas, kad šventei buvo pasirinkta pikniko forma, jis vyko beveik visą parą nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio.

Įspūdinga buvo muzikinė dalis – JK lietuvių bendruomenė pasikvietė grupę „Balius“, kuri pristatė atnaujintą programą, taip pat koncertavo grupė „8 kambarys“, atlikėjai Gabrielius Vagelis, Vidas Bareikis, o šventės kulminacija buvo mūsų kraštietės Paulinos Paukštaitytės, kuri tapo tikra to renginio žvaigžde, pasirodymas.

Kiekvieno lietuvio istorija – vis kitokia

„Turėjome labai daug susitikimų su lietuviais ir džiaugiuosi, kad bent dešimt iš jų buvo su ten gyvenančiais buvusiais marijampoliečiais. Sutikome tokių, kurie buvo emigravę, grįžę į Lietuvą ir vėl išvykę. Kalbėjomės su vienu garbaus amžiaus senjoru, gyvenančiu ten ilgai. Jis puikiai įsikūręs, turi nuosavybės, gerai uždirba ir dėl mokesčių nesiskundžia. Kai apie gyvenimą kalbėjomės su jaunais žmonėmis, kurie galbūt svarsto, ar norėtų grįžti, jų nuomonė buvo įvairi, kiekviena istorija – vis kitokia.

Vienas lietuvis, jaunesnis už mane, ten gyvenantis jau 10 metų sakė, jog turi gamybos inžinerijos išsilavinimą, dirba pagal specialybę. Jei ten žmogus turi savo nuosavą būstą, yra gerai, bet jei neturi, tada padėtis kitokia. Mažos kvadratūros, apie 50 kvadratinių metrų būsto nuoma toliau nuo centrinių didžiųjų miestų kainuoja apie 1000 svarų (apie 1160 eurų) per mėnesį. Už automobilio draudimą jam tenka pakloti 700 svarų (apie 810 eurų). Daug įvairių mokesčių – važiuojant į darbą reikia ne kartą sumokėti kelių mokestį, prisideda nemažas taršos mokestis, nes automobilis nėra naujas. Dviem vaikams reikia priežiūros, o šalia nėra močiučių ar tetų, kurios galėtų juos prižiūrėti. Tad kai viską paskaičiuoji, kyla minčių, kad gal pigiau ir geriau būtų Lietuvoje“, – pasakojo savo įspūdžius vicemeras.

Anot R. Bagdanavičiaus, tikrai nemažai lietuvių svarsto apie grįžimą. Yra ir tokių, kurie JK gerai įsikūrę, atsivežę gyventi ir savo tėvus, tad jie apie grįžimą į Lietuvą dabar negalvoja.

Pasiruošė atsakyti į rūpimus klausimus

„Važiuodami ten mes patys paruošėme namų darbus. Aktualiausi klausimai išvykusiems – švietimas. Jie domisi, ar grįžus vaikai lengvai integruosis į mūsų švietimo sistemą, kaip jiems seksis suprasti lietuvišką kultūrą, nes kai kurių išeivių vaikai apskritai nėra buvę Lietuvoje, nors tėvai visur akcentavo, jog namuose kalba lietuviškai.

Antras dalykas – darbas ir jo rinka, verslo galimybės. Šiuo klausimu mes buvome pasiruošę visą paketą priemonių, ką sugrįžusiems gali pasiūlyti Savivaldybė. Dar vienas svarbus dalykas – būstas, galimybės jį čia įsigyti.

Nebuvo netikėta ir tai, kad šiuo metu gąsdina ir geopolitinė situacija, nėra aiškumo dėl besitęsiančio karo Ukrainoje. Žmonės kalbėjo, kad galbūt bandytų grįžę į Lietuvą įsigyti nekilnojamojo turto, bet kas žino, kaip gali pasisukti įvykiai, o juk reikia numatyti visus galimus variantus“, – pasakojo vicemeras.

Viltis pateisino vasaros stovyklos emigrantų vaikams

Vicemero įsitikinimu, labai gera priemonė – vasaros stovyklos emigrantų vaikams Marijampolėje. „Vasaros palete“ pavadinta stovykla pernai buvo labai sėkmingai, įsitikinta, kiek daug vaikams reiškia galimybė bent trumpam sugrįžti į Lietuvą ne tik aplankyti artimuosius, bet ir kurti ryšį su savo šaknimis, kalba, kultūra ir naujais draugais.

Šiemet jau trečius metus iš eilės mažiesiems pasaulio marijampoliečiams „Vasaros paletė“ organizuota liepos 7–11 dienomis. Jų laukia kūrybinės veiklos, išvykos, pažintys, nuotykiai ir penkios dienos, kurios tapo gražiu vasaros prisiminimu bei dar vienu ryšio su Lietuva tiltu.

Pokalbio su vicemeru metu į šią stovyklą buvo užsiregistravę jau 20 vaikų. „Tikrai labai norėtumėme, kad atsirastų dar daugiau tokių stovyklų organizatorių. Tai – dar gana naujas dalykas, mūsų Savivaldybė tarp septynių renginyje Anglijoje dalyvavusių buvo viena iš trijų, kuri tokias vasaros stovyklas emigrantų vaikams organizuoja. Rugpjūčio 10–14 dienomis vyks dar viena stovykla, nes Anglijoje moksleivių atostogos prasideda liepos pabaigoje ir į pirmąją liepos mėnesio „Vasaros paletę“ vaikai nespėja“, – kalbėjo R. Bagdanavičius.

Tokias išvykas planuoja pratęsti

Paklaustas, kas vicemerą nustebino šioje išvykoje, politikas teigė, kad nors su tautinių šokių kolektyvu, kurio narys jis yra nemažai metų, daug kur lankėsi, bet tai buvo pirma jo kelionė į Jungtinę Karalystę. „Man visuomet labai džiugu pamatyti lietuvius, kurie gyvendami svetur savo meilę Lietuvai puoselėja, aiškiai parodo. Pradedant kaimyniniu Punsku ir baigiant daug toliau esančiomis šalimis jose gyvenantys lietuviai visur stengiasi pabrėžti, kad jie lietuviai, jokios valstybių sienos nesvarbu.

Nustebino ir visų ten sutiktų žmonių pozityvumas, bendravimas. Diskusijose mes kažkaip vis tiek priėjome prie bendro sutarimo svarbiais klausimais.

Žinoma, tas vienas nuvažiavimas į Joninių šventę Jungtinėje Karalystėje – tik pati pradžia, nes rezultatą, mano nuomone, galime pajusti po tam tikro laiko. Gal po kokių trejų metų galėtume padiskutuoti, kokių rezultatų mūsų norai ir bendravimas davė. Gavome naudingų patarimų iš Šiaulių savivaldybės kolegų, matome prasmę toliau tęsti tokius vizitus ir į kitas šalis, pirmiausia Skandinaviją. Matysime, kaip mums pavyks“, – teigė pašnekovas.

R. Bagdanavičius džiaugėsi, kad į JK kartu vyko ir G. Šimanskis, kuris pats yra vadovavęs vienai lietuvių bendruomenei toje šalyje, gerai žino padėtį ten. Gintaras bando suburti grįžusius į Lietuvą gyventi marijampoliečius, jau vyko keli susitikimai, Vytauto parke atsirado grįžusiųjų suolelis. Vis dar neatsisakoma planų įkurti organizaciją, kad būtų galima rengti projektus ir tikėtis finansavimo, bet tai padaryti nėra paprasta.

„Išvykoje kalbėjome apie darbą, būstą, mokyklas, vaikų ugdymą ir gyvenimą Lietuvoje. Dažnai pokalbis pakrypdavo ir į paprastus kasdienius dalykus – kiek kainuoja būsto nuoma, draudimas, mokesčiai ar vaikų užimtumas. Ne vienas pripažino, kad viską suskaičiavus gyvenimo skirtumas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės šiandien nebėra toks didelis, kaip buvo prieš dešimt ar penkiolika metų.

Skaičiai rodo, kad šis ryšys nėra tik jausmas. 2025 metais, kaip ir 2024-aisiais, į Lietuvą sugrįžo beveik dvigubai daugiau Lietuvos piliečių, nei išvyko – grįžo 19310, o išvyko 9940. Jau šešti metai iš eilės į Lietuvą sugrįžta daugiau piliečių, nei iš jos išvyksta.

Šią tendenciją matome ir Marijampolėje. 2021–2024 metais į mūsų savivaldybę sugrįžo 1856 Lietuvos piliečiai, o išvyko 1120. Tai reiškia, kad per ketverius metus mūsų savivaldybės migracijos balansas buvo teigiamas – plius net 736 gyventojai.

Per dvi dienas teko daug bendrauti, diskutuoti, šokti, dainuoti lietuviškas dainas, stebėti tautinius šokius, pinti Joninių vainikus, tautiečiai suko laimės ratą ir ragavo marijampolietiškų svirplių. Svarbiausias šios kelionės atradimas buvo ne nueiti kilometrai, o supratimas, kad net ir gyvendami svetur žmonės labai dažnai širdyje lieka Lietuvos dalimi. Kartais tam, kad sugrįžtum, trūksta ne didelio stebuklo, o tik žinojimo, kad čia tavęs laukia.

Lietuva nesibaigia ties valstybės sienomis. Ji gyva ten, kur gyvena ją mylintys žmonės. O mes Marijampolėje stengiamės, kad kiekvienas, svarstantis apie sugrįžimą, žinotų – čia jo laukia namai“, – teigė R. Bagdanavičius.

Autorius: "Suvalkiečio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama