Eliziejus Draugelis ir jo gyvenimo istorija
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Pagal daktaro, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, pirmojo Marijampolės miesto burmistro Eliziejaus Draugelio gyvenimo įvykius galima mokytis Lietuvos istorijos. Jo karta kūrė Nepriklausomą Lietuvą, išgyveno du pasaulinius karus, okupacijas, represijas, priverstinę emigraciją…
Iš dvylikos šeimoje gimusių vaikų užaugo tik septyni. Be Eliziejaus, gimusio 1888 m., vyriausias brolis Vladas buvo kunigas marijonas, visuomenės veikėjas. Sesuo Apolionija Draugelytė-Čemarkienė – mokytoja, 1927 metais išvykusi gyventi į Braziliją. Magdalena Draugelytė-Galdikienė – žinoma visuomenės veikėja, Steigiamojo Seimo narė ir pan. Dailininkė Ona Draugelytė-Kučinskienė išvyko į vyro, Užsienio reikalų ministerijos tarnautojo, paskyrimo vietą Argentiną. Brolis Bronius, karininkas, ėjo policijos vado ir apskrities viršininko pareigas įvairiose Lietuvos vietose. Sesuo Petronėlė 1938 m. išvyko į Braziliją ir ten ištekėjo už fotomenininko Kazio Vosyliaus. Taip pat į Braziliją 1947 metais teko išvykti Julijos ir Eliziejaus šeimai. Ten dabar gyvena jo anūkai.
Mokėsi Eliziejus Bardauskų pradinėje mokykloje, esančioje Vilkaviškio apskrityje Gižų valsčiuje. Šioje mokykloje tada mokytojavo jo tėvas. 1900 m. E. Draugelis įstojo į Marijampolės vyrų gimnaziją. Baigęs ją 1909 m. pradėjo studijuoti Maskvos universiteto Gamtos fakultete, 1910 m. perėjo į Medicinos fakultetą ir jį baigė 1914 metais. Studijuodamas Eliziejus subūrė lietuvius studentus, buvo vienas iš ateitininkų sąjūdžio pradininkų (kartu su Pr. Dovydaičiu, K. Bizausku, V. Endziulaičiu, Z. Starkumi ir kitais). 1914 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, kur trejus metus tarnavo gydytoju. 1917 m. Voroneže išrinktas Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje nariu.
Su kitais šios tarybos nariais buvo bolševikų suimtas ir mėnesį kalintas. Į Lietuvą Eliziejus grįžo 1918 metų gegužės mėnesį, o liepos 23 d. buvo kooptuotas, t. y. įtrauktas be rinkimų į Lietuvos Tarybą. 1918 m. lapkričio 18 d. jis buvo išrinktas Laikinosios Marijampolės miesto tarybos vadovu, o nuo 1918 m. gruodžio 20 d. iki 1919 m. kovo 23 d. buvo pirmasis Marijampolės miesto burmistras. 1919 m. Kaune jis suorganizavo ligoninę nenaudojamose karmelitų pastatuose.
Nuo 1919 m. spalio 7 d. iki 1920 m. birželio 19 d. E. Draugelis dirbo vidaus reikalų ministru Ernesto Galvanausko kabinete. Nuo 1920 m. gegužės 25 d. iki 1926 m. birželio 1 d. – visų Seimų – Steigiamojo, I ir II – narys. Nuo 1926 m. birželio iki 1927 m. liepos E. Draugelis – Sveikatos departamento direktorius, dirbo Kauno ligoninėse. Aktyviai reiškėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos veikloje ir buvo ilgametis jos pirmininkas.
Jau emigracijoje E. Draugelis, atsakydamas į žurnalo „Į Laisvę“ žurnalisto klausimus ir prisimindamas tuos laikus, pasakojo apie Lietuvos laisvinimo darbą iki jos atgavimo ir ją atgavus: „Tada neviliojo mūsų jokie titulai, nelaukėme jokios padėkos už darbus bei darbelius, kuriuos teko mums atlikti.
Tikėsite ar netikėsite, reikalai pasunkėjo atgavus Nepriklausomybę (veikė neigiamos jėgos ir iš vidaus ir užsienio).“ Dėl tokių sąlygų 1932–1940 m. E. Draugeliui jau teko darbuotis provincijoje – Kalvarijos psichiatrinės ligoninės direktoriumi, o prasidėjus karui, 1941 m. laikinosios vyriausybės buvo paskirtas Gižų ir Keturvalakių sveikatos punkto vedėju. Šiose pareigose jis dirbo iki 1944 metų, kol pasitraukė į Vokietiją.
Ten, Hanoverio rajone, dirbo keliolikoje stovyklų UNRRA (Jungtinių tautų paramos ir atstatymo administracija) vyriausiuoju gydytoju. 1947 m. išvyko į Braziliją. Dirbo San Paulo universitete Medicinos fakultete. Bendradarbiavo „Viltyje“, „Šaltinyje“, „Ateityje“, „Garnyje“, kitur, dažniausiai pasirašydamas slapyvardžiu K. K. Lizdeika. E. Draugelis mirė 1981 m. spalio 8 d.
Žmona Julija Čepulytė, g. 1896 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių apsk. Meškuičiuose, buvo visuomenės veikėja, ateitininkė, ilgametė Pilviškių katalikių moterų draugijos skyriaus pirmininkė. Santuoka su Eliziejumi įvyko 1914 m. spalio 23 d. Taline (Estija). Vaikai: Vytautas Kazimieras, Marija Rūta, Kęstutis Eliziejus, Gediminas Leonas.
1969 m. liepos 6 d. Eliziejus Draugelis žurnalo „Į Laisvę“ redaktoriui įžvalgiai rašė: „Lietuva tikrai atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Čia daug lems pasauliniai įvykiai, bet ir mes patys suvaidinsim didelį vaidmenį… Lietuva vėl atsikurs, subyrėjus komunistinei Rusijai… Tada Lietuva įeis į Europos Federaciją, sukurtą krikščioniškais pagrindais.“
Išliko E. Draugelio atsiminimai, kurie besidominčiam tos giminės gyvenimu, suteikia įdomių detalių. Jis pasakoja apie daug kam neįprastą ir retą, net paprastuose kalendoriuose neaptinkamą savo vardą – Eliziejus. Jau būdamas kunigu jo vyriausias brolis Vladas (Ladas) surado šį vardą Šventųjų sąraše ir įtraukė jį į kalendorių birželio 14 d. Iš hebrajų kalbos verčiant jis reiškia „Mano dievas yra išgelbėjimas“. Likimo nublokštas į Braziliją E. Draugelis sužinojo, kad San Paulo valstijos gubernatoriaus rūmai vadinami Eliziejaus vardu. Tuo vardu vadinami ir Prancūzijos prezidento rūmai.
Iš E. Draugelio atsiminimų sužinome, kad jis, dar būdamas moksleiviu, domėjosi menu, vaidino teatro būreliuose, dainavo net trijuose choruose: gimnazijos, parapijos ir „Šviesos“ draugijos. Jis taip pat pasakoja apie marijampolietį, Maskvos universitete matematiką studijavusį Liudviką Toną, kuris „…davė pirmas pamokas tapybos meno, jis sužadino manyje „menininko gyslelę“, jis supirko visą kas reikalinga piešti paveikslus. Jis man nupirko ir padovanojo šepetukus, įvairių dažų, palitrą, atatinkamo audeklo ir t. t. Visa tai galėjo padaryti tik Maskvoje, nes Marijampolėje anais laikais to dar nebūdavo.“
Apie šiuos ir kitus įdomius dalykus besidomintieji gali daugiau sužinoti ir pamatyti birželio 10 d., trečiadienį, 16 valandą Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (Vytauto g. 29) atidaromoje parodoje „Julija ir Eliziejus Draugeliai. Pirmojo Marijampolės burmistro gyvenimo istorija“.
Rimvydas URBONAVIČIUS, istorikas
Autorius: "Suvalkiečio" inf.
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
