Atspari bendruomenė: civilinės saugos ir pilietinės galios svarba
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Šiandienos pasaulyje visuomenė susiduria su įvairiais iššūkiais – nuo gamtinių nelaimių ir technologinių avarijų iki geopolitinių grėsmių. Tokiomis aplinkybėmis vis svarbesnė tampa ne tik valstybės institucijų veikla, bet ir pačių piliečių pasirengimas veikti atsakingai bei vieningai. Atspari bendruomenė kuriama tuomet, kai žmonės supranta civilinės saugos principus, geba padėti vieni kitiems ir aktyviai dalyvauja visuomenės gyvenime. Civilinė sauga ir pilietinė galia yra glaudžiai susijusios sąvokos, padedančios užtikrinti visuomenės saugumą, stabilumą ir gebėjimą įveikti įvairias krizes.
Daugiau dėmesio realiam pasirengimui
Siekdama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų nuomonę apie pasiruošimą stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, Vidaus reikalų ministerija atliko sociologinius tyrimus. Tyrimų duomenimis, tarp kitų didžiųjų miestų, Marijampolės savivaldybės gyventojai savo žinias, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu, įvertino palankiausiai.
Pastebima, kad civilinėje saugoje biurokratijos vis dar yra, kadangi ilgą laiką gyvenome nejausdami išorės grėsmių, bet šiandien vis daugiau dėmesio skiriama ne tik dokumentams, o realiam pasirengimui ir praktiniams sprendimams.
Žmonės, įvykus ekstremaliai situacijai, jeigu dingtų elektra, neveiktų internetas, nebūtų palikti likimo valiai. Marijampolės savivaldybės administracija numačiusi, kad tokiais atvejais visuomenė būtų informuojama perspėjimo sirenomis, sistema, naudojant viešųjų judriojo telefono paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistema GPIS, per radijo stotį „Kapsai“, su kuria pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, per pasiuntinius, kurie aprūpinti automobiliniais megafonais ir naudojant specialios paskirties automobilius, turinčius garso stiprinimo įrangą.
Marijampolės savivaldybėje yra įrengtos 26 gyventojų perspėjimo sirenos – 18 mieste ir 8 kaimiškosiose vietovėse. Iš jų 22 sirenos yra centralizuoto, 4 – vietinio valdymo. Savivaldybės administracija sėkmingai vykdo jų priežiūrą. Patikrinimo metu, kuris vyko šių metų balandį, savivaldybės teritorijoje įsijungė visos perspėjimo sirenos.
Siekdama užtikrinti galimybę perspėti kuo daugiau gyventojų apie galimas ekstremaliąsias situacijas, Savivaldybė plečia perspėjimo sirenų tinklą tiek mieste, tiek už jo ribų. 2025 metais Savivaldybės lėšomis įrengtos dvi naujos elektroninės perspėjimo sirenos gyvenamosiose teritorijose, kuriose fiksuojamas didžiausias gyventojų tankumas: viena sirena įrengta Sasnavos seniūnijoje, Puskelnių kaime, Draugystės g. 25 – ant kaimo bendruomenės namų pastato, kurią galės girdėti apie 900 gyventojų. Kita sirena – Marijampolėje, Gedimino g. 96 – ant UAB „Morita“ pastato, kurią turėtų girdėti apie 1700 gyventojų.
Šiais metais Savivaldybė planuoja įrengti dar tris naujas elektronines perspėjimo sirenas. Atsižvelgiant į seniūnų pasiūlymus, sirenos numatytos Liudvinavo seniūnijos Želsvos kaime – ant Želsvos progimnazijos pastato, Mokolų seniūnijos Skaisčiūnų kaime – ant bendruomenės namų pastato ir Mokolų seniūnijos Balsupių kaime – taip pat ant bendruomenės namų pastato.
Marijampolės savivaldybės administracijos specialistų, atsakingų už civilinę saugą, klausėme, kaip savivaldybės pasirengusios veikti pirmosiomis krizės valandomis?
Pasak jų, Marijampolės savivaldybė yra pasirengusi veikti pirmosiomis krizės valandomis, sudarytas Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras, kuris būtų sušaukiamas nedelsiant, paskirti už perspėjimą atsakingi asmenys, perspėjimo sistema veikianti. „Norime akcentuoti, kad sėkmingas krizės įveikimas per pirmąsias tris valandas, labai daug priklauso ne tik nuo institucijų, bet ir nuo pačių gyventojų pasirengimo. Jei žmonės žino, kaip elgtis, turi būtiniausių atsargų ir gali savarankiškai veikti bent trumpą laiką, bendras sistemos atsparumas gerokai padidėja“, – aiškino Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Ar turima pakankamai pasirengusių medikų, savanorių, rezervų?
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras turi kvalifikuotų medikų komandą bei būtinųjų atsargų rezervą. Sukaupti vandens, medikamentų ir kitų reikalingų priemonių ištekliai leidžia prireikus operatyviai reaguoti ir užtikrinti pagalbos teikimą.
Šiuo metu Marijampolės ligoninė turi parengtus medicinos specialistus, būtiniausių priemonių ir medikamentų rezervus bei bendradarbiauja su institucijomis, atsakingomis už savanorių ir papildomų žmogiškųjų išteklių koordinavimą ekstremalių situacijų metu.
Vis dėlto, kaip ir visoje sveikatos sistemoje, pasirengimas yra nuolat peržiūrimas ir stiprinamas, atsižvelgiant į galimas grėsmes bei poreikius. Akivaizdu, kad daugiau aiškios informacijos, realus pasiruošimas ir praktiniai mokymai padėtų žmonėms jaustis saugiau.
Stebima tendencija, kad jaunimas tampa sąmoningesnis ir labiau domisi civiline sauga. Tai galima matyti per civilinės saugos pratybas, kuriose jie aktyviai dalyvauja kaip „statistai“ ir užduoda daug jiems rūpimų klausimų: renginių, kuriuos organizuojama švietimo įstaigose, bendruomenėse, metu.
Specialistų nuomone, civilinė sauga turėtų būti privaloma mokyklose, tačiau reikėtų, jog ji būtų labiau orientuota į praktinius mokymus, sudarant galimybes įgytas žinias išbandyti realiomis sąlygomis, neapsiribojant tik teoriniu mokymu.
Apie civilinės saugos galimybes, gyventojų pasirengimą, bendrą veikimą kartu pasakoja Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Ričardas ŠIMČIKAS.
Civilinė sauga yra bendra tiek valstybės, tiek ir pačių gyventojų atsakomybė.
Apie civilinės saugos galimybes, gyventojų pasirengimą, bendrą veikimą kartu pasakoja Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas Ričardas ŠIMČIKAS.
Autorius: Loreta Tumelienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
