Pasienio miestą tyrėjai mato per žmonių patirtis

Kaip pasienio bendruomenė pasirengusi įvairioms krizėms ir kokie veiksniai stiprina jos atsparumą? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojo Kauno technologijos universiteto mokslininkai. Kybartuose jų atlikto tyrimo rezultatai birželio 12 d. pristatyti Vidaus reikalų ministerijoje.

Kybartai tapo vienu iš Kauno technologijos universiteto (KTU) vykdyto projekto „Serenity“ tyrimo objektų. Pastaruoju metu KTU sociologijos ir komunikacijos tyrėjų komanda ne kartą lankėsi mieste, susitiko su vietos bendruomene ir analizavo gyventojų patirtis bei pasirengimą įvairioms krizėms.

Kybartai tyrimui pasirinkti neatsitiktinai. Tai pasienio miestas, esantis strategiškai jautrioje Europos Sąjungos ir NATO erdvėje. Per šią teritoriją driekiasi svarbūs transporto maršrutai, tarp jų – Kaliningrado tranzito geležinkelio linija. Miestas išsiskiria ir savo socialiniu paveikslu – čia gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių, o bendruomenės atmintyje vis dar gyvos įvairių krizių ir išbandymų patirtys.

Miestiečiai prisimena ankstesnėmis vasaromis Kybartus ir jų apylinkes siaubusius viesulus, pasikartojančias sausras bei karščio bangas. Vietos žmonėms taip pat įprasti iš Kaliningrado srities sklindantys karinių pratybų garsai – ataidintys sprogimai nuolat primena apie gyvenimą strategiškai jautrioje pasienio teritorijoje.

Pasak projekto „Serenity“, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba, vadovės prof. Aistės Balžekienės, tokie tyrimai leidžia žinoti, kad krizių valdymas nėra vien institucijų ar technologijų klausimas.

„Labai svarbu suprasti, kaip žmonės gyvena konkrečioje vietoje, kuo pasitiki, iš kur gauna informaciją ir kokius tarpusavio pagalbos ryšius turi. Vietos bendruomenės žinios yra didžiulis išteklius, kurį būtina įtraukti į pasirengimą krizėms. Už kiekvienos technologijos, už kiekvienos ekstremalios situacijos ir evakuacijos plano yra žmogus. Kybartuose atliktas tyrimas parodė, kad vietos žinios ir bendruomenės ryšiai yra ne mažiau svarbūs nei oficialūs pasirengimo krizėms sprendimai“, – teigė KTU mokslininkė prof. A. Balžekienė

Birželio 12 d. Vidaus reikalų ministerijoje vykusiame baigiamajame projekto renginyje buvo pristatytos Kybartuose atlikto tyrimo išvados ir rekomendacijos, kaip stiprinti vietos gyventojų pasirengimą galimoms krizėms bei didinti bendruomenės atsparumą. Renginyje dalyvavo ir Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas vadinamasis Kybartų rizikų kraštovaizdis. Mokslininkai vertino, kaip vienoje vietovėje gali persidengti skirtingos grėsmės: karinės diversijos, karščio bangos ir sausros, gaisrai, vandens trūkumas ar informacinės provokacijos. Tyrime buvo naudojami ekspertų interviu, gyventojų statistika, erdvinė analizė, dalyvaujamasis žemėlapiavimas ir diskusijos su vietos gyventojais.

Vienas svarbiausių tyrimo įrankių – socialinio pažeidžiamumo žemėlapis, kurį galima vadinti savivaldybės pasirengimo švieslente. Jis rodo, kuriose seniūnijose, palyginti su Lietuvos vidurkiu, gyventojai gali būti labiau pažeidžiami krizės metu. Pagal šį vertinimą didesnis socialinis pažeidžiamumas Vilkaviškio rajone matomas Kybartų, Klausučių ir Pilviškių seniūnijose, o Šeimenos seniūnijoje jis yra itin mažas.

Socialinis pažeidžiamumas nereiškia, kad žmonės yra silpni ar nepasirengę. Tai rodiklis, padedantis suprasti, kur krizės metu gali reikėti daugiau dėmesio, aiškesnės informacijos ar papildomos pagalbos. Vertinant atsižvelgiama į gyventojų amžių, negalią, lietuvių kalbos mokėjimą, galimybes evakuotis nuosavu transportu ir kitus veiksnius. Kitaip tariant, ši „švieslentė“ leidžia matyti ne tik teritoriją žemėlapyje, bet ir žmonių kasdienio gyvenimo sąlygas.

Kybartų atvejo analizė atskleidė ir stipriąją vietovės pusę – bendruomeniškumą. Krizės metu gyventojai dažniausiai pasitiki tais, kuriuos pažįsta: seniūnu, bendruomenės pirmininke, aktyviais vietos žmonėmis, artimaisiais ar kaimynais. Tokie ryšiai padeda greičiau perduoti informaciją, pastebėti pagalbos stokojančius žmones ir sutelkti bendruomenę.

Tyrimas taip pat parodė, kad krizėms būtina ruoštis iš anksto. Jei visa informacija ekstremalios situacijos metu sutelkiama kelių aktyviausių žmonių rankose, jie gali būti greitai perkrauti. Todėl mokslininkai rekomenduoja iš anksto parengti komunikacijos priemones, sudaryti savanorių registrus ir stiprinti vietos pasirengimo planus.

Svarbu, kad informacija krizės metu žmones pasiektų jiems suprantama kalba ir tais kanalais, kuriais jie iš tiesų naudojasi. Ne visiems pakanka interneto svetainių ar oficialių pranešimų. Kai kuriais atvejais daug veiksmingesni gali būti radijas, seniūnijos informacija ar bendruomenės perduodamos žinutės.

Mokslininkų teigimu, Kybartų pavyzdys svarbus ne tik pačiam miestui ar seniūnijai. Jis padeda geriau suprasti, kaip krizėms galėtų ruoštis ir kitos Lietuvos vietovės, ypač esančios pasienyje ar šalia svarbios infrastruktūros.

Krizės dažnai atrodo kaip valstybinių institucijų reikalas. Tačiau tikrasis pasirengimas prasideda arčiausiai žmogaus – šeimoje, kaimynystėje, bendruomenėje ir seniūnijoje. Kybartuose atliktas tyrimas priminė, kad stipri valstybė prasideda nuo stiprių vietos bendruomenių.

Rinkdami duomenis ir analizuodami Kybartų situaciją mokslininkai glaudžiai bendradarbiavo su Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovais, Kybartų seniūnija ir vietos gyventojais. Toks bendradarbiavimas leido geriau suprasti bendruomenės poreikius, stiprybes ir iššūkius ruošiantis krizėms.

Kauno technologijos universiteto sociologijos ir komunikacijos profesorė

Autorius: Audronė TELEŠIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama