Dirbtinis intelektas vaikų gyvenime: pagalba ar pavojingai patogi iliuzija? – „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“

Dirbtinis intelektas šiandien jau tapo daugelio kasdienybės dalimi: padeda ieškoti informacijos, rašyti tekstus, versti, generuoti vaizdus ar net palaikyti pokalbį. Tačiau kartu vis dažniau keliami svarbūs klausimai: kiek juo galima pasitikėti, ar jis nepakeis gyvo bendravimo, kokį poveikį daro vaikams bei paaugliams? Apie tai drauge su AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nariais Vėjūne bei Justinu radijo laidoje „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ kalbėjome su mašininio mokymosi inžinieriumi, dirbtinio intelekto ekspertu Viliumi Tamošiūnu bei psichologe Jolita Sorokinaite.

Pasak V. Tamošiūno, dirbtinis intelektas nėra vien tik populiarios pokalbių programos. Tai daug platesnė sistema, apimanti įvairius algoritmus, kurie geba atpažinti, siūlyti, generuoti ar prognozuoti. Vis dėlto būtent pokalbių modeliai šiandien žmonėms sukuria stipriausią įspūdį, nes dažnai atrodo tarsi suprantantys, atjaučiantys ir net gebantys palaikyti ryšį. Tačiau čia ir slypi svarbi riba. Dirbtinis intelektas gali sudaryti artumo įspūdį, todėl svarbu suvokti, kad tai nėra tikras žmogiškas santykis. DI neturi jausmų, atsakomybės ar asmeninės patirties, nors kartais jo atsakymai gali pasirodyti labai įtikinantys ir malonūs. „Dirbtinis intelektas iš esmės yra algoritmai, kurie bando atkartoti tai, ką žmonės jau yra pasakę ar parašę. <…> Modeliai dažnai atsako taip, kaip žmogus nori girdėti – todėl gali susidaryti įspūdis, kad jie supranta ir jaučia.“ – sako FM99 svečias.

Psichologė J. Sorokinaitė atkreipė dėmesį, kad vaikams ir paaugliams didžiausia rizika kyla tada, kai dirbtinis intelektas tampa ne pagalbine priemone, o mąstymo pakaitalu: „Didžiausia rizika yra tada, kai žmogui nebereikia galvoti – už jį tai padaro programa. <…> Dirbtinis intelektas gali sukurti iliuziją, kad nesi vienas, bet tai vis tiek yra tik iliuzija.“

Kaip kalbėjo FM99 viešnia, jei atsakymus, idėjas ar net namų darbus vis dažniau pateikia programa, vaikui lieka vis mažiau poreikio pačiam galvoti, analizuoti, kurti ir mokytis savarankiškai. Anot psichologės, tai ypač svarbu todėl, kad vaikų ir paauglių smegenys dar vystosi. Kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas spręsti problemas ir gyvas bendravimas formuojasi per patirtį, o ne per automatiškai gautus atsakymus.

Laidoje taip pat kalbėta apie tai, kad dirbtinis intelektas gali kelti pavojų ir informacijos patikimumui. Tobulėjant technologijoms darosi vis sunkiau atskirti, kas tikra, o kas sugeneruota. Tai kelia rimtų iššūkių, ypač kalbant apie dezinformaciją, propagandą ar emocinį manipuliavimą.

Justinas ir Vėjūnė pastebėjo ir kitą svarbų aspektą – dirbtinis intelektas ateityje neišvengiamai keis darbo rinką. Vienos profesijos gali nykti, tačiau kartu atsiras naujų sričių, susijusių su šių technologijų kūrimu, priežiūra ir tobulinimu. „Dirbtinis intelektas labai pakeis darbo rinką – kai kurios profesijos gali tiesiog išnykti. Atsiras ir naujų darbų, susijusių su dirbtinio intelekto kūrimu ir tobulinimu.“ – mintimis dalijosi Justinas. Jam antrindama Vėjūnė, atkreipė dėmesį ir į dar vieną svarbų aspektą – poveikį aplinkai: „Dirbtinis intelektas daro didelę žalą gamtai, nes jo veikimui reikia labai daug resursų. Kartais jis patogus, bet reikia žiūrėti ir į tai, kokį poveikį daro aplinkai.“

Savo mintimis apie DI privalumus ir trūkumus dalijasi ir Gabija, Livita bei Gustas.

Gabija: „Kaip dresuotas šuo, pasakai, ką daryti, ir padaro“

Galite mane vadinti „dramatiška“, bet manau, kad per didelis dirbtinio intelekto (DI) vartojimas yra atitolimas nuo mūsų pačios žmogiškosios prigimties. Įžeidimas mūsų intelektualumui, kūrybiškumui bei darbštumui. Pats įrankis, kaip viskas kita, turi savo „pros“ ir „cons“ (teigiamus ir neigiamus aspektus), su tam tikrais iššūkiais-užduotimis. Ar tai būtų mokslo erdvėse, ar gyvenimiškose situacijose, jis gali lengvai padėti. Tačiau pačią pradžią mums reikėtų patiems susikurti, o patį intelektą naudoti kaip užtvirtinimą mūsų kūrybai, problemos sprendimams. Jis yra geras pasirinkimas, kai reikia papildomo darbinio įrankio.

Draugu paties intelekto nevadinčiau. Kaip dresuotas šuo, pasakai, ką daryti, ir padaro, remiantis iš pateiktos medžiagos mūsų internetinėse erdvėse. Skiriasi nuo šuns tuo faktu, kad neturi savosios mąstysenos. Mes negalime prilyginti žmogaus intelektualumo su gyvūno, bet galime teigti, kad dirbtinis intelektas nėra to paties lygio.

Žinoma, turime ir panašumų. Žmonės augdami taip pat semia informaciją iš aplinkos, kaip ir pats intelektas, bet kuo skiriasi, tai tuo faktu, kad individas kuria pats. Apmąsto, ką, kaip, daryti. Perduoda savo gyvybiškumo dalelę atgal į aplinką, iš kurios pasisėmė. Mums norisi gyvybinio ryšio, dirbtinis intelektas tik gali užtikrinti, kad yra pasiruošęs „išklausyti“ – „kada tik reikia, kreipkis, visada esu čia“, o vėliau sutinka su asmens idėja, pavyzdžiui, net nusižudyti. Jis perteikia tai, ką norime girdėti, ką norime matyti, tikras draugas turi turėti savo nuomonę, išskirtinumą. Jis neturi sutikti su viskuo, ką mes teigiame, nes, tiesą sakius, kartais ir patys nusišnekame. Taip nusišnekame, kad pradedame abejoti dėl likimo. Per tą baimę, pasidavimą, turbūt, tam tikros kūrybinės, humanitarinės, tiksliųjų mokslų industrijos išnyks.

Gal mūsų žemė pradės save dar sparčiau naikinti? Galbūt mūsų ateitis yra lengvai nuspėjama su „draugo“ pagalba? Tačiau įdomu, ar jis turėtų medžiagos, kuo remtis?.. O gal gautų savąją sąmonę, kurios planai skirtųsi drastiškai nuo visumos.

Vėjūnė: „Dirbtinis intelektas teršia ir mūsų aplinką“

Dirbtinis intelektas (DI) naudojamas visur. Nuo namų darbų darymo iki kariuomenės. Bet ar kada pagalvojote, kokią įtaką tai daro mūsų kasdieniniame gyvenime? Mes naudojame DI tipą pavadinimu generatyvinis dirbtinis intelektas. „ChatGPT“, „Google Gemini“, „Microsoft Copilot”. Tai vieni iš daugiausia naudojamų generatyvinio DI įrankių visame pasaulyje.

Dirbtinis intelektas turi pliusų. Gali padėti greičiau darbus daryti, kokį juokingą draugelio įrašą padaryti. Bet mes negalime neigti, kad dirbtinis intelektas dar turi ir daug minusų. Ar žinojote, kad, klausiant „ChatGPT“ vieno klausimo, tai prilygsta pusės vandens buteliuko išgėrimui? Galingiems serveriams DI ir duomenų centrams reikalingas didelis vėsinimas, kad būtų išvengta perkaitimo proceso, kuriam sunaudojama milijonai litrų vandens ir didžiulis kiekis elektros energijos. Vien 2022 m. „Google“ duomenų centrai sunaudojo 15,79 milijardo litrų vandens.

Be tiesioginio poveikio aplinkai, dirbtinis intelektas taip pat didina klimato nelygybę. Didelės dirbtinio intelekto įmonės linkusios savo duomenų centrus statyti regionuose, kuriuose yra pigi elektra, dažnai mažas pajamas gaunančiuose regionuose, dėl to padidėja tarša ir vandens trūkumas vietos bendruomenėms. Be to, dirbtinio intelekto valdomų pramonės šakų didelis energijos suvartojimas gali padidinti elektros energijos kainas, todėl tvari energija tampa mažiau prieinama mažoms įmonėms ir besivystančioms šalims. Tuo labiau, dirbtinio intelekto įrangos gamybos perdavimas šalims, kuriose aplinkosaugos reglamentai yra silpnesni, dažnai sukelia nekontroliuojamą taršą ir pavojingas darbo sąlygas. Nors dirbtinis intelektas teikia didelę naudą didelėmis įmonėmis ir technologijų gigantams, nepalankioje padėtyje esančių bendruomenėms tenka didžiausia jos aplinkosaugos išlaidų našta.

Generatyvinis dirbtinis intelektas tikrai turi šiokią tokią naudą, bet minusai nusveria visus pliusus. Generatyvinis dirbtinis intelektas teršia mūsų aplinką, sunaudoja daug vandens. Turtingi dar turtingėja, o vargšai dar labiau skurdėja.

Livita: „Dirbtinį intelektą geriausia naudoti kaip pagalbininką, bet nepamiršti tikro bendravimo su žmonėmis“

Šiandieniniame pasaulyje dirbtinis intelektas yra labai populiarus ir man atrodo, kad jis tampa vis svarbesne mūsų kasdienybės dalimi. Daugelis žmonių jį naudoja mokslams, pramogoms ar tiesiog kai nori greitai gauti atsakymą. Kartais net gali pasirodyti, kad su juo galima „pabendrauti“ kaip su draugu. Mano nuomone, dirbtinis intelektas gali būti naudingas, bet tikru draugu jo laikyti negalima. Jis gali padėti, patarti ar paaiškinti, bet jis nejaučia emocijų ir negali iš tikrųjų suprasti žmogaus. Tikras draugas yra tas, kuris gali palaikyti, išklausyti ir būti šalia ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Taip pat manau, kad dirbtiniu intelektu nereikia per daug pasitikėti. Nors dažnai jis pateikia teisingą informaciją, vis tiek gali klysti. Dėl to svarbu mąstyti savo galva, o ne aklai tikėti viskuo, kas parašyta. Aš galvoju, kad dirbtinį intelektą geriausia naudoti kaip pagalbininką, bet nepamiršti tikro bendravimo su žmonėmis. Jei per daug laiko praleisime su technologijomis, galime pradėti tolti nuo tikrų santykių.

Gustas: „Klaidos gali sukelti nesusipratimų ar net pavojų“

Dirbtinis intelektas (DI) yra labai svarbus dalykas mūsų kasdieniniuose gyvenimuose, tačiau jam reikia dar labai daug tobulėti. Šiuo metu labai daug kas naudoja DI darbui, mokymosi tikslams, laisvalaikiui ir kitiems darbams. Aš manau, kad tai yra praverstinas dalykas, bet kartais gali užkliūti klaidos, parašytos paties dirbtinio intelekto. Šios klaidos gali sukelti nesusipratimų ir net pavojų, todėl jam reikia dar daug pastangų ir nervų, kad veiktų kaip tikras dirbtinis intelektas, nešvaistantis vandens ir nenaudojantis kitų žemės išteklių.

Štai tiek daug klausimų, atsakymų, pamąstymų ir radijo studijoje, ir FM99 svečių mintyse.

Vis dėlto pagrindinė išvada skamba aiškiai: dirbtinis intelektas gali būti naudingas įrankis, tačiau jis negali pakeisti tikro žmogaus. Nei draugystės, nei gyvo pokalbio, nei empatijos, nei atsakomybės. Todėl svarbiausia šiandien – mokytis juo naudotis išmintingai, išlaikant kritinį mąstymą ir nepamirštant, kad tikras ryšys vis dar kuriamas ne su programa, o su žmogumi.

Laidas „Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“.