MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2026.04.30 12:55

Šiuolaikinė magija pagal Indrę Kvaracieję

Labas Plunge
Labas Plunge

Turinį įkėlė

Šiuolaikinė magija pagal Indrę Kvaracieję
Your browser does not support the audio element.
Plun­giš­kė ap­lin­ki­nių žvilgs­nius trau­kia sa­vo uni­ka­lia iš­vaiz­da ir neei­li­niu dar­bu
Iš Plun­gės ki­lu­si 27-erių Ind­rė Kva­ra­cie­jė il­gą lai­ką ieš­ko­jo sa­vo­jo ke­lio, blaš­ky­da­ma­si tarp kas­die­ny­bės ir vi­du­je ty­liai kir­ban­čio jaus­mo, kad jos gy­ve­ni­me sly­pi kaž­kas dau­giau. Mo­te­rį kas­dien vis la­biau trau­kė pa­slap­tin­gas ezo­te­ri­kos pa­sau­lis, gam­tos ra­my­bė, se­no­sios mi­to­lo­gi­jos sim­bo­liai ir kris­ta­lų sklei­džia­ma ener­gi­ja. Ga­liau­siai tai, kas iš pra­džių bu­vo tik vi­di­nis sie­los šauks­mas, ta­po jos gy­ve­ni­mo bū­du ir vers­lu. Da­bar plun­giš­kė ku­ria ran­kų dar­bo apy­ran­kes, uni­ka­lius pa­veiks­lus su kris­ta­lais bei kau­lais, amu­le­tus, žva­kes ir smil­ka­lus.

Emig­ra­ci­ja ir lai­mės paieš­kos

Ind­rė iki 11 me­tų gy­ve­no Plun­gė­je, bet vė­liau su ma­ma ir bro­liu, ieš­ko­da­mi ge­res­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gų, iš­vy­ko gy­ven­ti į Ai­ri­ją. Iki tol da­lį vai­kys­tės Ind­rė pra­lei­do Plun­gės ra­jo­ne, Kark­lė­nų kai­me, iš kur ki­lu­si jos ma­ma Li­na Ta­mo­šaus­ky­tė-Stuo­pe­lie­nė ir kur iki šiol gy­ve­na mo­čiu­tė Zu­za­na.

„Kark­lė­nai ma­no šir­dy­je yra gim­ti­nė, ku­rio­je gi­mė ir gy­ve­no ma­no bo­če­lis Ste­po­nas. Jis mi­rė, kai man bu­vo pu­se me­tu­kų, bet su juo jau tu­rė­jau stip­rų ry­šį, ku­ris tę­sia­si iki da­bar, vi­sa­da jau­čiu jo pa­lai­ky­mą ir sie­lą, ypač grį­žu­si į Kark­lė­nus. Dėl šio ry­šio pra­dė­jau ti­kė­ti dva­si­niu pa­sau­liu, gy­vū­nų ir paukš­čių reikš­me, ypač var­nų, ku­rios glau­džiai su­si­ju­sios su mi­ru­sių­jų pa­sau­liu“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ind­rė su jau­nes­niu bro­liu Ma­riu­mi užau­go be tė­vo. Šei­ma gy­ve­no ne­pri­tek­liu­je, tad ma­mai tek­da­vo su­ktis per ke­lis dar­bus, kad ga­lė­tų iš­lai­ky­ti šei­mą – Ind­rė jai iki šiol yra la­bai dė­kin­ga už to­kį at­si­da­vi­mą ir pa­siau­ko­ji­mą.

Ma­ma su bro­liu taip ir li­ko gy­ven­ti Ai­ri­jo­je, o Ind­rė prieš sep­ty­ne­rius me­tus su­grį­žo į Lie­tu­vą ir šiuo me­tu gy­ve­na Vil­niu­je.

Ai­ri­jo­je mo­te­ris pra­gy­ve­no be­veik de­šimt me­tų, ten bai­gė mo­kyk­lą, ban­dė stu­di­juo­ti ke­lio­se me­no ko­le­gi­jo­se, bet ga­liau­siai dėl di­de­lių su­var­žy­mų ir dog­mų me­tė moks­lus, su­pra­tu­si, kad me­nas tu­ri bū­ti be tai­syk­lių. Ind­rė pri­si­pa­ži­no, kad šir­dy­je ji – tik­ra anar­chis­tė, moks­lai se­kė­si ge­rai, bet ji tu­rė­jo sa­vo me­to­di­ką. Nuo ma­žens la­bai mė­go skai­ty­ti, do­mė­jo­si fo­si­li­jo­mis, is­to­ri­ja, mi­to­lo­gi­ja. Vė­liau at­ra­do kny­gas ir sta­čia gal­va pa­si­nė­rė į skai­ty­mą.

Dar gy­ven­da­ma Plun­gė­je lan­kė įvai­rius bū­re­lius, at­ra­do mei­lę že­mai­tiš­koms, liau­dies dai­noms, ta­čiau gy­ve­ni­mas tu­rė­jo pa­ruo­šęs ki­tų pla­nų.

„Da­ly­vau­ti no­rė­jau vi­sur, bet šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis ne vi­sa­da tą lei­do, tu­rė­jau sva­jo­nę lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą Plun­gė­je, bet ta­da iš­si­kraus­tė­me. Ai­ri­jo­je bū­re­lių pa­si­rin­ki­mas bu­vo ma­žes­nis, stip­riai pa­si­nė­riau į dai­lę ir vi­są sa­ve ati­da­viau šiam už­siė­mi­mui. Do­mė­jau­si ir ro­ko bei me­ta­lo mu­zi­kai, ezo­te­ri­ka, fo­tog­ra­fi­ja, gam­ta – sė­miau­si kū­ry­bi­nio įkvė­pi­mo iš šių da­ly­kų“, – kal­bė­jo me­ni­nin­kė.

Bi­čių vaš­ko ar so­jos žva­kės ir smil­ka­lai

„Vi­si no­rė­jo ma­ne pa­keis­ti“

Sug­rį­žu­si į Lie­tu­vą Ind­rė iš­ban­dė daug skir­tin­gų dar­bų: nuo par­da­vė­jos iki dar­bo ban­ke. Ne­rei­kia nė sa­ky­ti, kad to­kie dar­bai me­niš­kos sie­los pa­šne­ko­vę slė­gė. Ga­liau­siai prieš dve­jus me­tus mo­te­ris nu­spren­dė at­si­duo­ti ezo­te­ri­nei veik­lai ir pra­dė­ti kur­ti rank­dar­bių bei kris­ta­lų vers­lą.

Ezo­te­ri­ja į jos gy­ve­ni­mą atė­jo ga­na ne­ti­kė­tai. Nie­kas iš ar­ti­mų­jų ar gi­mi­nai­čių ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, ar gi­mi­nės li­ni­jo­je bu­vo už­sii­mi­nė­jan­čių šia veik­la. Ind­rės ma­ma, be­je, jaut­riau jau­čia ap­lin­ką, ener­gi­ją, tu­ri stip­rią in­tui­ci­ją, sap­nuo­ja stip­rius sap­nus. Vi­sa tai pa­vel­dė­jo ir mū­sų pa­šne­ko­vė.

Me­ni­nin­kė miš­kuo­se ieš­ko gy­vū­nų kau­lų ir iš jų ku­ria pa­veiks­lus

„Ži­no­jau, kad esu ki­to­kia, nes vi­sa­da do­mi­no ki­to­kie da­ly­kai nei ma­no bend­raam­žius, bu­vau iš­skir­ti­nė tiek tarp drau­gų, tiek mo­kyk­lo­je, tarp gi­mi­nai­čių. Ma­ne nuo ma­žens be ga­lo do­mi­no fo­si­li­jos, di­no­zau­rai, gy­vū­ni­ja, gam­ta. Jau nuo anks­ty­vos paaug­lys­tės pra­dė­jau pirk­ti kris­ta­lus. Rink­da­vau­si va­do­vau­da­ma­si in­tui­ci­ja, ne­skai­ty­da­ma apie juos, ir do­va­no­jau ar­ti­miems. Per mu­zi­ką atė­jo stip­rūs pa­ju­ti­mai ir su­si­do­mė­ji­mas ezo­te­ri­ka, okul­tiz­mu, kor­to­mis, skan­di­na­vų, kel­tų, bal­tų mi­to­lo­gi­ja, pa­go­ny­be, pro­tė­vių li­ni­jų ty­ri­nė­ji­mu“, – at­vi­ra­vo pa­šne­ko­vė.

Me­ni­nin­kė pri­si­pa­ži­no, kad į ją drau­gai, šei­mos na­riai krei­pia­si sla­py­var­džiu Var­na, ku­ris pri­li­po na­tū­ra­liai. Vė­liau šis krei­pi­nys ta­po jos ga­mi­nių pre­ki­niu ženk­lu. Da­bar juo­kia­si, kad la­bai jau­na pra­dė­jo ne­šio­ti įvai­rių kris­ta­lų pa­puo­ša­lus – bu­vo ir yra kaip ta var­na, ku­rias trau­kia bliz­gūs da­ly­kai.

Išs­kir­ti­nė mo­ters iš­vaiz­da, akį trau­kian­tis sti­lius ir eks­cent­riš­ki pa­puo­ša­lai ne­re­tai at­krei­pia ap­lin­ki­nių dė­me­sį. Mo­te­ris ne­sle­pia kar­tais su­lauk­da­vu­si rep­li­kų, kad to­kia iš­vaiz­da nė­ra priim­ti­na.

„Bu­vo sun­ku su­si­ras­ti drau­gų ar kur­ti as­me­ni­nius san­ty­kius, vi­si no­rė­jo ma­ne pa­keis­ti, tad ga­liau­siai pra­dė­jau pyk­ti ant sa­vęs, ko­dėl ne­ga­liu bū­ti kaip vi­si ki­ti. Ezo­te­ri­ką ati­dė­jau į šo­ną, ban­džiau iš­reikš­ti sa­ve per me­ną, pie­ši­mą, bet nuo­lat „iš­lįs­da­vo“ ezo­te­ri­kos mo­ty­vai, mis­ti­niai gy­vū­nai, el­fai. Klai­džio­jau po miš­kus ir daug fo­tog­ra­fa­vau. Kai grį­žau at­gal į Lie­tu­vą, pa­ga­liau pa­si­ju­tau esan­ti na­muo­se.“

Na­muo­se – net pen­kios uo­de­gos

Pa­sak Ind­rės, ne­rei­kia ezo­te­ri­kos de­mo­ni­zuo­ti. Tai yra pa­pras­ti dė­kin­gu­mo ri­tua­lai, pa­gar­ba gam­tai ir mus su­pan­čiai gy­vy­bei, ti­kė­ji­mas tuo, kad yra aukš­tes­nės jė­gos, įvai­rūs dės­niai, cik­lai, ri­kiuo­jan­tys mū­sų gy­ve­ni­mą.

Su­si­pa­ži­nu­si su sa­vo bū­si­mu vy­ru And­riu­mi pa­šne­ko­vė pa­ma­žu į sa­vo gy­ve­ni­mą su­si­grą­ži­no ir ezo­te­ri­nius su­ge­bė­ji­mus, ku­riuos il­gą lai­ką slo­pi­no, nes nuo­lat bu­vo smer­kia­ma dėl to. Ind­rė vėl pra­dė­jau rink­ti kris­ta­lus, puoš­tis.

I. Kva­ra­cie­jės ran­kų dar­bo apy­ran­kės, kris­ta­lai, amu­le­tai

Plun­giš­kė į sa­vo kū­ry­bą įsi­lei­do nau­jų vė­jų, ėmė de­ko­ruo­ti pa­veiks­lus kris­ta­lais ir gy­vū­nų kau­lais, ras­tais miš­ke. Ėmė ir pa­ti pre­kiau­ti ko­ky­biš­kais na­tū­ra­liais kris­ta­lais, ku­riuos kruopš­čiai pa­si­ren­ka iš tie­kė­jų Ma­ro­ke, Ma­da­gas­ka­re, Bra­zi­li­jo­je. Jais be­si­do­min­tie­ji ga­li ap­si­lan­ky­ti Ind­rės ins­tag­ra­mo pa­sky­ro­je Var­na.fae ar­ba feis­bu­ke – Var­na Fae.

„Do­miuo­si ir mū­sų Lie­tu­vos mi­ne­ra­lais, ren­ku tit­na­gą, ku­rio ir­gi ga­li­ma pas ma­ne įsi­gy­ti. Ran­kų dar­bo na­tū­ra­laus vaš­ko žva­kės su kris­ta­lais – taip pat po­pu­lia­ri pre­kė, nes ga­mi­nu jas su in­ten­ci­ja, kad pa­dė­tų ap­si­va­ly­ti. Ne­se­nai pra­dė­jau da­ry­ti ir rak­tų pa­ka­bu­kus su kris­ta­lais. Lie­tu­vo­je dar neįp­ras­ta ma­no pa­veiks­lai su kau­lais, dau­gu­mą bau­gi­na pa­ti idė­ja ir mir­ties te­ma­ti­ka. O ma­no tiks­las yra pa­dė­ti iš­lip­ti iš nu­sta­ty­tų nor­mų“, – kal­bė­jo plun­giš­kė.

Mo­te­ris ne­sle­pia džiaugs­mo, kad pa­vy­ko su­jung­ti po­mė­gius su dar­bu ir taip už­si­dirb­ti. Lais­vu lai­ku ke­liau­ja į miš­kus fil­muo­ti ir fo­tog­ra­fuo­ti gam­tos vaiz­dų, ieš­ko­ti kau­lų, ty­ri­nė­ti paukš­čių.

O grį­žus na­mo ją pa­si­tin­ka net pen­ki au­gin­ti­niai, ku­rie yra di­de­lė jos gy­ve­ni­mo da­lis.

„Tu­riu ke­tu­ris ka­ti­nus: Ki­ki­mo­rą, Flo­kį, Alu­kar­dą ir Ly­lą, taip pat šu­nį Hel­gą – dau­gu­ma var­dų yra iš fil­mų ar se­ria­lų. Gy­vū­nus my­liu nuo ma­žens, o ma­nie­ji vi­si iš skir­tin­gų prie­glau­dų, pa­mes­ti­nu­kai. Džiau­giuo­si, kad ga­lė­jo­me su vy­ru su­teik­ti jiems ge­rą gy­ve­ni­mą gau­so­je su mu­mis.“

Dė­kin­ga vy­rui už pa­gal­bą ir mo­ty­va­ci­ją

Sep­tin­tus me­tus sos­ti­nė­je gy­ve­nan­ti Ind­rė ti­ki­no ne­san­ti mies­to žmo­gus. Jei­gu ne­bū­tų su­ti­ku­si sa­vo vil­nie­čio vy­ro And­riaus, tik­rai ne­bū­tų li­ku­si šia­me mies­te. O da­bar vis daž­niau ap­lan­ko min­tys grįž­ti ar­čiau gim­ti­nės, kur te­ka ra­mus ir lė­tas gy­ve­ni­mas.

Po­ra kar­tu – jau penk­ti me­tai, o su­si­tuo­kė vos po še­šių mė­ne­sių nuo pa­žin­ties.

„Mes daž­nai jau­čia­me, kad esa­me pa­žįs­ta­mi ne pir­mą gy­ve­ni­mą. And­rius man daug pa­de­da vers­le: su siun­tų siun­ti­mu, idė­jo­mis, pa­gal­ba ren­gi­niuo­se, fil­ma­vi­mais ir vi­sais ki­tais už­ku­li­si­niais dar­bais. Jis bu­vo tas, ku­ris ti­kė­jo ir sa­kė – da­ryk, ne­pa­si­duok. Ypač ta­da, kai no­rė­jau vis­ką mes­ti, nes šis ke­lias tik­rai nė­ra leng­vas. Bet jis ma­ne mo­ty­va­vo ir ne­lei­do pa­si­duo­ti“, – vy­ro pa­lai­ky­mu džiau­gė­si plun­giš­kė.

Autorius: Lina Ruibienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-04-30

Bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba – tikslingiems elgesio pokyčiams

Bendradarbiavimas su Probacijos tarnyba – tikslingiems elgesio pokyčiams
2026-04-30

Šaulys Darius: esame stiprūs tik tada, kai esame kartu

Šaulys Darius: esame stiprūs tik tada, kai esame kartu
2026-04-30

Agnė Samsonienė: būti mama – labiausiai auginanti gyvenimo kelionė

Agnė Samsonienė: būti mama – labiausiai auginanti gyvenimo kelionė
2026-04-30

Jurbarko stalo teniso dešimtmetis: nuo griuvėsių iki pasaulinių medalių

Jurbarko stalo teniso dešimtmetis: nuo griuvėsių iki pasaulinių medalių
2026-04-30

Šurmuliavo bagažinių turgelis

Šurmuliavo bagažinių turgelis
Dalintis straipsniu
Šiuolaikinė magija pagal Indrę Kvaracieję