Vieni žudė, kiti slėpė: Kėdainiuose pirmą kartą skaitytos žydų gelbėtojų pavardės

Antrojo pasaulinio karo metais Kėdainių kraštas neteko didelės ir svarbios savo bendruomenės dalies – čia gyvenusių žydų. Niūri statistika atskleidžia tragiškus skaičius – nacių atneštas Holokausto siaubas pražudė iki 95 procentų Lietuvos žydų. Trūko vos lašo, kad uoliai vykdyti tamsūs atėjūnų užmojai būtų visiškai įgyvendinti. Ryškiais žmogiškumo žiburiais juoduose istorijos puslapiuose tapo žydus slėpti bei gelbėti nepabūgę vietos gyventojai. Nors herojiški poelgiai galėjo kainuoti visos geradarių šeimos gyvybes, tačiau drąsuolių atsirasdavo. Kovo 15-ąją Lietuvoje tradiciškai pagerbiami nuo mirties žydus gelbėję žmonės, kuriems suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas. Šiemet pirmą kartą visų Kauno apskrities žydų gelbėtojų pavardės, tarp jų – ir daugiau kaip dviejų dešimčių mūsų kraštiečių, skaitytos būtent Kėdainių daugiakultūriame centre.

Regionuose – pirmąsyk

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre, simbolinėje vietoje – buvusioje žydų sinagogoje, įvyko renginys „Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“, skirtas pagerbti žydų gelbėtojams.

Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis ir muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė kraštiečius pakvietė pagerbti Holokausto metais žydus gelbėjusių kėdainiečių atminimą./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

„2022 metais Lietuvos Respublikos Seimas kovo 15-ąją paskelbė Lietuvos žydų gelbėtojų diena, – priminė Daugiakultūrio centro vadovė, istorikė Audronė Pečiulytė. – Šiandien Šviesiosios, „Atžalyno“ gimnazijų ir „Ryto“ progimnazijos moksleiviai perskaitys visos Kauno apskrities žydų gelbėtojų pavardes – iš viso beveik 600.“

„Anksčiau gelbėtojų pavardės skaitytos tik Vilniuje, o šiemet labai teisingai nuspręsta tai daryti ir regionuose, – dėmesį atkreipė Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. – Mums didelė garbė dalyvauti tokioje nacionalinėje iniciatyvoje.“

Du apdovanojimai

Abu Kėdainių krašto istorikai – tiek R. Žirgulis, tiek A. Pečiulytė, sako, jog Lietuvos žydų gelbėtojų diena mūsų bendruomenei turėtų būti labai svarbi.

„Karo metu atsiskleidžia ne tik baisiausia žmogaus pusė, bet ir šviesiausia – kupina atjautos kitam, – kalba A. Pečiulytė. – Sunkiaisiais Antrojo pasaulinio karo metais dalis lietuvių ne tik užjautė žydus, bet ir jiems padėjo – taip išgelbėdami jų gyvybes.

Izraelio valstybė po Antrojo pasaulinio karo nutarė žydus gelbėjusiems žmonėms suteikti Pasaulio tautų teisuolio vardą, o Lietuvos Respublikos vyriausybė, jau atkūrus nepriklausomybę, žydų gelbėtojus apdovanoja Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.“

Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

R. Žirgulis pabrėžė, jog Holokausto metu buvo nužudyta net iki 95 proc. Lietuvoje gyvenusių žydų.

„Šį nacių planą įgyvendinti aktyviai padėjo ir kai kurie mūsų piliečiai. Vis tik Lietuvoje taip pat buvo ir labai daug žydų gelbėtojų“, – sakė istorikas.

„Lietuviai pagal žydų gelbėtojų skaičių, lyginant su šalies gyventojų skaičiumi, yra antri, turintys daugiausia žydų gelbėtojų, po Nyderlandų, – įvardija A. Pečiulytė. – Lietuvoje yra 924 Pasaulio tautų teisuoliai, Kėdainių krašte – 25 žmonės, tai septynios šeimos.

O dar ne vienam tūkstančiui šalies gyventojų įteikti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiai. Šį apdovanojimą turėjo ir a. a. Tėvas Stanislovas, karo metais padėjęs žydų vaikams Kaune surasti lietuvių šeimas.“

Tarp išgelbėtųjų – ir šviesuoliai

Gelbėdami žydų vaikus lietuviai to nė nenujausdami išgelbėjo ir būsimus šviesuolius. Du iš jų – žymusis rašytojas Icchokas Meras ir garsi teatrologė Irena Veisaitė.

„Kai I. Merą slėpusiai šeimai tai pasirodė per daug pavojinga, jie mažą berniuką tiesiog išmetė į gatvę, – pasakoja A. Pečiulytė. – Verkiantį vaiką pamatęs praeivis paklausė, kas nutiko. I. Meras atsakė, kad niekas nenori jo gelbėti. Vyras berniuką parsivedė namo, nors jo paties šeimoje jau augo penki vaikai. Šis vaikas buvo labai mylimas ir tapo vienu žymiausių Lietuvos rašytojų.

Kėdainių daugiakultūriame centre rajono moksleiviai perskaitė beveik 600 Kauno apskrities žydų gelbėtojų pavardžių. Ši iniciatyva pirmąsyk iš sostinės persikėlė į regionus./ Akvilės Kupčinskaitės nuotr.

Įdomi ir I. Veisaitės istorija. Ją gelbėjant prisidėjo daug žmonių, bet moteris savo antrąja šeima įvardijo sovietų sušaudyto nepriklausomos Lietuvos karininko, generolo Ladygos žmonos Ladygienės šeimą. Šešis vaikus turėjusi Ladygienė atsivedė Ireną į savo namus ir pasakė, kad dabar čia bus jos šeima. Irena labai įsiminė, kai, susodinusi vaikus prie stalo valgyti, Ladygienė mergaitei įdėjo daugiau skrylių nei saviems vaikams, o vakare, suguldžiusi vaikus miegoti, visus pabučiavo – Ireną taip pat. Ji paklausė Ladygienės, ar šiai nešlykštu bučiuoti žydę, nes Irena ilgainiui buvo pradėjusi jaustis, kaip pati rašė, nešvari ir apleista, o dabar buvo priimta į šeimą kaip lygi.“

Pasak A. Pečiulytės, tokių jautrių istorijų išlikusių yra daug, todėl verta didžiuotis žydus gelbėjusių lietuvių dvasios stiprybe ir didžiule empatija.

„Juk tai buvo karo metas – badmetis. Reikėjo sukti galvą, kaip prasimaitinti. O svarbiausia – kad niekas neprasitartų, jog šeimoje yra svetimas – žydų vaikas.

Lietuvoje už žydų gelbėjimą grėsė mirtis. Iš viso mūsų šalyje sušaudyta net 20 šeimų“, – pasakoja istorikė.

Akvilės Kupčisnakitės nuotr.

Kėdainiečiai naciams nepakliuvo

Žydus gelbėjusiems mūsų kraštiečiams pavyko nepakliūti į nacių akiratį, todėl nė vienam už savo herojiškumą gyvybe atsimokėti neteko.

„Josvainių seniūnijoje gyvenusi Žiužnių šeima išgelbėjo net 16 žydų: 14 suaugusiųjų ir du vaikus, – pasidalina R. Žirgulis. – Išsigelbėję žydai išvyko į JAV ir palaikė ryšį su savo gelbėtojais: rašė laiškus, siuntė siuntinius, vaistus – stengėsi padėti.“

„Įsivaizduokite, kokią reikia įrengti slėptuvę tokiam skaičiui žmonių, o dar juos maitinti, – dėmesį atkreipė A. Pečiulytė. – Žydai slapstėsi ketverius metus – 1941–1944-aisiais. Buvo istorijų, kai vienas vaikas gyveno dvylikoje šeimų, pakeisdavo 30 vietų, kai vienoje tapdavo pavojinga. O tuo metu juk niekas nežinojo, kada galiausiai tai baigsis, todėl žydų gelbėtojų poelgis atrodo neįtikėtinai herojiškas.“

R. Žirgulis pasidalino keliomis detalėmis, kaip kraštiečiai slėpdavo žydus.

„Iškasdavo ir žemines, po tvartais, po ūkiniais pastatais. Vytenis ir Junona Almonaičiai, sausio mėnesį pristatę kelionių vadovą po Josvainių, Pernaravos ir Krakių apylinkes, rašo, kad viename pastate, kur buvo slepiami žydai, apsigyveno SS dalinys. Galiausiai naciai suvokė, kad ten kažkas slepiasi, pradėjo plėšti grindis, bet jau artėjo frontas ir nespėjo, tad žydai liko gyvi. Taigi išties yra tokių paradoksalių ir fenomenaliai pasibaigusių atvejų“, – nustebina Kėdainių krašto muziejaus direktorius.

Kėdainiuose – paminklas

R. Žirgulis prisiminė kadaise Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus pasakytus žodžius, raginančius žydų gelbėtojų drąsą apmąstyti dar įžvalgiau.

„V. Adamkus labai taikliai pasakė, kad Antrojo pasaulinio karo metu žydus gelbėję lietuviai kartu gelbėjo ir mūsų tautos moralinį veidą, sąžinę. Gelbėti savo artimą, kaimyną buvo labai drąsu ir rizikinga, kadangi kitose Vakarų Europos šalyse naciai už žydų gelbėjimą, slėpimą skirdavo pusmetį kalėjimo, o mūsų kraštuose gelbėtojus su visomis šeimomis ir gelbėtais žydais tiesiog žudydavo, – pasakojo R. Žirgulis. – 2021 metais Senosios Rinkos aikštėje, vykdant europinį projektą, buvo pastatytas žydų gelbėtojams atminti skirtas paminklas. Jo viduje yra dvi alyvos – viena pražįsta baltai, o kita – mėlynai. Balta simbolizuoja lietuvį, o mėlyna – žydą. Jos abi surištos spygliuota viela – tai jų bendro likimo simbolis, nes jei pakliūdavo naciams į rankas – žūdavo ir vieni, ir kiti.“

Daugiakultūriame centre vykusiame renginyje skambėjo Kėdainių muzikos mokyklos mokytojų ir mokinių ansamblio „Klezmer“ atliekama muzika. Po koncerto prie paminklo kėdainiečiams Pasaulio tautų teisuoliams atminti uždegtos žvakės.

Kėdainiečiai – Pasaulio tautų teisuoliai:

·       Vincas Antanaitis

·       Jonas Antanaitis

·       Stanislava Antanaitytė

·       Veronika Antanaitytė-Petrulaitienė

·       Ona Augustinavičienė

·       Juozas Augustinavičius

·       Izabelė Bagdonavičienė

·       Pranas Bagdonavičius

·       Petras Gedaika

·       Liudvika Gedaikienė (Rimavičiūtė)

·       Aleksandra Ragaišienė-Bieliūnienė

·       Stanislava Mižutavičienė

·       Dominykas Mižutavičius

·       Barbora Kšanavičienė

·       Stasys Kšanavičius

·       Vytautas Kšanavičius

·       Ona Leonavičienė

·       Eduardas Leonavičius

·       Juzefa Rimavičienė

·       Zenonas Grigaitis

·       Anela Truskovska

·       Piotr Truskovskij

·       Adelė Žiužnienė

·       Jeronimas Žiužnys

Autorius: Akvilė KUPČINSKAITĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama