Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (4)

Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (4)...PEDAGOGĖ. Skambutis pažadino. Svarbiausia, kad sapnas buvo toks geras. Tiesiog kaip iš filmo „Pavasaris Zarečnos gatvėje“. Ir Sovietų Sąjunga grįžo. Ir ledai už 28 kapeikas, ir dešra už rublį trisdešimt. Ir Brežnevas. Sesuo iš Barysavo paskambino, kad jos sūnus prapuolė. Nikita. Dirba šaltkalviu. Geras vaikinas, sportininkas. Na, gal kiek pašėlęs. Guodžiasi, jau dvi dienos kaip išėjo, ir jokių žinių. Visas ligonines apskambinusi, kreipėsi į rajono milicijos skyrių, niekur nėra – verkia ir verkia. Ir Svetlanos Georgijevnos sūnus dingo. Ir Veros Nikalajevnos iš 39-osios mokyklos. O aš sakau, kokio velnio tokiu metu po gatves šlaistytis? Štai mano dukra Alinka sėdi namuose, skaito knygas. Kvailystėm neužsiima. Alina! Aliiiina? Dukra, kur tu? Ar esi? Alina... MIRUOLIS. Sunaikink kalėjimo sienas! Nori laisvės – imk ją! Siena netrukus grius, grius, grius! Ir palaidos senąjį pasaulį! POZITYVIOJI. Naktį klūpėjome ant kelių susikūprinę, veidu į sporto salės grindis. Rankas surišo statybiniais diržais. Vaikinai kas valandą būdavo statomi prie sienos pražergtomis kojomis ir daužomi. Nebuvau girdėjusi tokių riksmų. Aukštų, pereinančių beveik į ultragarsą. Merginas visą laiką grasino išprievartauti. Į tualetą neleido. Daugelis darė po savimi, ant grindų radosi vis daugiau kraujo ir šlapimo balų... Kvapas tvyrojo baisus. Ant sienos vaiko ranka buvo nupiešta saulutė. Ir širdelė su užrašu „Vasia myli Olią“... Net šitame košmare liudijama meilė. PAUKŠTIS. Stiprus, pasirodo... Dvi guminės kulkos pilve. Žarnos išversos, o jis dainas dainuoja. Lyg ne mano turėtų būti vestuvės, bet jo! MIRUOLIS. Sunaikink kalėjimo sienas! Nori laisvės – imk ją! Siena netrukus grius, grius, grius! Ir palaidos senąjį pasaulį! JAUNASIS. Žiurkė Larisa pamatė, kad aš televizorių per telefoną žiūriu, ir apskundė. Išgama. Vėl šauksmai – riksmai. Kodėl tu žiūri? Juk tai Nexta! Paveikslėliai Vakarams! Pas mus niekas nieko nemuša, nekankina. Kokios gali būti bausmės baudėjams? Vieną paliesi, subyrės sistema. Sistema – tai monolitas. Ir vėl uždėjo tą pačią plokštelę: nedėkingieji! Aš visus jus nuogus paėmiau, jūsų batai buvo vyžos, blablabla, pamaitinau, į žmones išvedžiau, dabar jūs turite iPhone’us... Tarsi jis būtų išradęs tą iPhone’ą! Tai Stevas Jobsas jį sugalvojo Amerikoje. O Baltarusijoj šitas iPhone’as kaip plyta! Todėl, kad internetą visą laiką išjungia ir nieko žiūrėt neįmanoma. (Pauzė.) Pagalvojau, jis man trenks... Perskaičiau akyse, kad nori vožti kumščiu į nosį. Tiesiog pravirkau... PAUKŠTIS. Pirštus jam sutraiškėm. Nugarą ir užpakalį lazdom mėlynai nudažėm. Kulnus atmušėm. Įstūmiau lazdą į užpakalį, juk žadėjau. Pas mus taip – vaikinas pažadėjo, vaikinas padarė. Atgrasyti kitiems. Na ir zonoje tai pravers. Mes gi gera darome. Mokome besmegenius! O tie nesimoko... Velnias, vėl Maška skambina! Dešimtą kartą jau. Alio, Mašulia, aš dirbu. Sakau tau, aš dirbu! Negaliu kalbėti! MIRUOLIS. Sunaikink kalėjimo sienas! Nori laisvės – imk ją! Siena netrukus grius, grius, grius! Ir palaidos senąjį pasaulį! POZITYVIOJI. Ačiū tau. MIRUOLIS. Tau ačiū. Tu graži. Suknelė graži. Buvo... Tu pašėlusiai nuostabi, tiesą sakau. (Ji rodo jam širdelę.) PAUKŠTIS. Užsičiaupk pagaliau! Jie dar šuru-muru veisia! Blyn, čia aš ne tau, zuikeli. Ne tau saulute. Mašulia, kažkoks debilas teliką garsiai žiūri. Nu nereikia, neliūdėk, zuikuti, surasim ją. Gal sesutė pas drauges nuvažiavo? Telefoną pametė? Nu ji visada ką nors pameta. POZITYVIOJI. Tam omonininkui, kuris mane už kaklo laikė, kažkas ne taip. Jis kelis kartus vis prieidavo prie manęs, aš tiesiog susitraukdavau. Galvojau, suduos arba dar blogiau. Tiesiai Visatai nusiunčiau signalą – mieloji Visata, gelbėk! O tas pastovi, pasižiūri, lyg norėtų kažką pasakyti... Po to apsisuka ir vėl eina vaikinų daužyti. PEDAGOGĖ. Telefonu neatsiliepia. Tai velniava! Visa į tėvą! Jis viską savaip, ir ji. Kur tas prakeiktas karvalolas?! O nereikia savaip. Viens-du-trys-keturi... Reikia daryti taip, kaip pasakyta. Dantis sukandi, darai, kaip pasakyta ir viskas! Gera pedagogika! PAUKŠTIS. Vis tik padaryti man ją ar nepadaryti? Nu, kažkaip prieš Mašką nepatogu. O ką aš jai pasakysiu, mes čia tavo sesutę-opozicionierę išdulkinom? Bet krienas stovi! Reikia nukreipti dėmesį. POZITYVIOJI. Labiausiai mušė Nikitą ... Vaikiną iš autozako su kiauru pilvu. Jis man pašnibždėjo vardą. Nikita... Šaltkalvis... BATE sirgalius... Šaunus vyrukas. Jis jau beveik nieko nesuprato. Man atrodo, iš skausmo jį ištiko šokas. Šaukėme, kad iškviestų greitąją pagalbą. Bet milicininkai tik juokėsi. O jis dainavo... Tikriausiai tai buvo vienintelis dalykas, kurį dar galėjo daryti... Dainavo mūsų dainą... Visąlaik tą pačią. O už lango važiavo vis daugiau milicijos furgonų. MIRUOLIS. Sunaikink kalėjimo sienas! Nori laisvės – imk ją! Siena netrukus grius, grius, grius! Ir palaidos senąjį pasaulį! PAUKŠTIS. Ne, vis dėlto mama sakė: šeima – tai šventa. Tegu ją kas nors kitas išdulkina. Durnę! Ji juk žinojo, kur aš dirbu! Jai sesė viską pasakė: Romčikas dirba šaliai! Kodėl tu mane pakišti nori, kale. Viskas čia stebima... Na nieko, savo draugą šiandien vis tiek palepinsiu. Va, naujų bobų užvežė. Ko tu šauki? Kas tavo mamytė? Ach, tavo mamytė rinkimų komisijos vadovė? Puiku! Ji ir užvirė šitą košę! Mano vestuves sušiko! Vestuvių naktį! Tai va, dabar tu atsiimsi už tai pagal pilną programą! Koks vardas? Alina? Renatikai, imam Aliną, apklausime! Aistringai! SENASIS. Jie sako, kad jūs, teisėsaugos pareigūnai, gatvėse pademonstravote ar tai griežtumą, ar tai žiaurumą. O kas pakurstė tą žiaurumą? Aš jį pakursčiau? Valdžia? Turėjau juos sustabdyti! Fašistuojančius banditus! Ir jų lėlininkus! JAUNASIS. Mama sako, kad tėvas serga. Su galva jam negerai. Turime jo pagailėti... Bet kodėl jis nieko negaili? Juk viską žinojo, kai tūkstančiai dvėsė nuo koronaviruso. Ir dabar viską žino. Mano draugas Vasia sako, kad tėvas iš baimės taip elgiasi. Labai bijo mirti. Pastaruoju metu ištisai apie mirtį kalba. Kartoja: „Mane išneš kojom į priekį, kovosiu iki grabo lentos“. POZITYVIOJI. Daugiau jų nemačiau – nei Nikitos, nei to keisto omonininko... NAUJOJI. O jeigu aš niekada jo nepamatysiu? Jeigu jie įvykdys tai, kuo grasino? Užkankins KGB. Kodėl tada visa tai įvyko, jeigu Seriožos nebebus? POZITYVIOJI. Manau, kad pažinau jį. Ne. Negali būti. Ne, negali būti... Galvoje netelpa. Jis yra Mašos būsimo vaiko tėvas?! Ji taip myli jį. Ne... Žinoma, ne. Tiesiog negali taip būti! SENASIS. Fašistuojantys banditai! Ir jų lėlininkai! Svarbiausia – sugauti lėlininką! POZITYVIOJI. Mus pervežė į Akrestiną, atidarė kameros duris... Maniau, kad taip nebūna. Kamera skirta 4 žmonėms. Ten jau sėdėjo 23 merginos, atkėlė dar 13. Iš viso šešiuose kvadratiniuose metruose grūdosi 36 žmonės. Trūko oro. Vandens nebuvo. Maisto irgi. Visos galėjome tik stovėti. Į kamerą atvedė dvi alkoholikes, nuo kurių trenkė baisus dvokas. Kažkuriuo metu durys atsidarė, konvojus išpylė ant mūsų kibirą nešvaraus vandens ir vėl jas užtrenkė... Dvi merginas ištiko panikos priepuolis, jas ėmė pykinti. Aš buvau šalia... Per langelį mums padavė kepalą duonos visoms. Ir žinote, nuostabiausia, kad jos pakako... Vienas gabaliukas net liko. Atidavėme jį alkoholikei. Juk tai mes sutrikdėme jos pagirias savo revoliucija. PEDAGOGĖ. Ką reiškia, tu nežinai? O kas žino?! Jūs budite ar aš? Viršininką pakvieskite! Ką reiškia užimtas? Jūs žinote, kas aš tokia? Taigi aš visus jus, avigalviai, mokiau ištisus 37-erius metus! Aš jums šitus rinkimus padariau! Aš tuos 80 procentų ūsuotajam nupiešiau! Žmonių nepabūgau, sutvarkiau viską taip, kaip prašėte, o jūs negalite mano dukters surasti? Tai dėl ko aš viską dariau? Kad jūs taip nemandagiai su manim kalbėtumėte? Aš pasiskųsiu prezidentui! Alio! Alio! (Pauzė). Dukra! Dukra! Atleisk mamai... Atleisk... NAUJOJI. Baltarusiai, jūs – neįtikėtini! SENASIS. Jeigu bent pirštu paliesite pirmąjį prezidentą, žinokite, tai bus jūsų pradžios pabaiga! NAUJOJI. Baltarusijoje pritrūks šampano, kai jis pagaliau išeis! SENASIS. Mus gąsdina NATO kariais. NATO tankai dardės mūsų gatvėmis!? PAUKŠTIS. Sakai, dar du batalionus iš Maskvos srities perkelia? Tai gal tuo pačiu galime smogti ir ukrainiečiams? Skambant Wagnerio muzikai! SENASIS. Jie nori apauti mus vyžom ir išplakti! Nuo pirmadienio, kur streikuoja – spyną ant vartų! Nieko, atsivešim žmonių iš Ukrainos, iš Kirgizijos. O šitą išdavikišką teatrą paleisti! Nėra kaime teatro, nereikia ir mieste! JAUNASIS. Tėve, šįkart jie jau visai arti! SENASIS. Imk automatą ir sėsk į malūnsparnį! Kai išeis, grįšim! JAUNASIS. Jų daug... Labai daug. Jie šaukia: „Laisvės!“ Laisvės, laisvės... Tėvai, tu man taip ir neatsakei, kas yra laisvė. PAUKŠTIS. Renatai, o kiek jums ten, Rusijoj, moka? Anksčiau galvojau, kad čia ir apsigyvensiu. Ramu. Stabilu. Jokių vakarietiškų nesąmonių, homoseksualų su jų problemom. Kazino. Telyčaitė lanksti. Bet dabar jaučiu, kad jie nesustos... Viena vieta jaučiu. Jau kelintą dieną nestovi... Mes juos jau mėnesį mušame, bet jie nesustoja. Ir nesustos. Kada nors nuplėš mūsų kaukes. POZITYVIOJI. Gali nenusiimti kaukės. Vis tiek tave pažinau. JAUNASIS. Tėvai, aš daiktus susikroviau. Kulkosvaidį pasiėmiau. Į ką šaudysim? SENASIS. Žiurkės... Prostitutės, narkomanai! Avių banda! Jūs dar ant kelių klūposite ir maldausite, kad grįžčiau! Kaip jie galėjo mane iškeisti? MANE į šitą... kvailą vištą? Namų šeimininkę! Moterį! Šitą vargetą! Jei taip, mirsiu, bet neišeisiu! O jei išeisiu, kiek tik galėsiu, su savim pasiimsiu! Nenorit Sašos, tai bus jums Volodia. POZITYVIOJI. Vestuvių nebus! NAUJOJI. Ką žmogus gali paaukoti dėl meilės? (Pauzė.) O iš neapykantos? SENASIS. Nieko sudėtingo, vaikeli. Nusitaikai į bet kurį, taip sakant, išdaviką, ir paspaudi gaiduką. Puch – ir nėra! Nieko nesudėtingo, sūneli. Aš išmokau ir tu išmoksi. PEDAGOGĖ. Man nereikia pensijos! Ir posto nereikia! Ir apdovanojimus pasiimkit! Ir stabilumą! Ir gėlynus! Viską pasiimkit! Tik dukrą grąžinkit – Alinką! Jos širdis silpna! Astma jai! Sugrąžinkite... Ir Nikitą, giminaitį. Sesei hipertonija. Neištversiu, jeigu kas nors... Grąžinkit! Vaikus sugrąžinkit! NAUJOJI. Baltarusiai, dėkoju už jūsų pasirinkimą. Jūs – neįtikėtini. PAUKŠTIS. Ką, Renatai? Žinai, širdim jaučiu, kad Putino mes neapmausim! Gudrus senis! MIRUOLIS. Kai skauda absoliučiai viską, atrodo, nieko nebeskauda. Jaučiau, kaip kraujas teka iš manęs, bet ne iš kažkokios žaizdos. Iš visur. Pati oda krauju prakaituoja. Nes tokios kovos vyksta kartą per šimtą metų... Turiu galvoje Gėrio ir Blogio susirėmimą. Supratau, kad jie paslėps žmogžudystę. Greičiausiai sudegins krematoriume. Paskelbs dingusiu be žinios. Arba užkas miške. Arba pakars, kad atrodytų kaip savižudybė. Na ir velniop. Nepadės. Baltarusiai - ypatinga tauta. Jie ilgai kentėjo. Dešimtmečius. Kartais visą gyvenimą. O tada – puch! Kantrybė sprogsta. Baltarusiai yra įžeisti. Ir šios nuoskaudos neįmanoma įveikti. Kaip ir negalima nugalėti BATE! POZITYVIOJI. Suknelė po naktų autozake, sporto salėje, areštinėje jau nebepanaši į tą, kurią įsigijau už dvi stipendijas. Purvinas, suplyšęs baltas – raudonas – baltas skuduras. Kraujo pėdsakas patamsėjo, viršuje – rudos dėmės nuo vėmalų. Bet vis tiek tai gražiausia suknelė žemėje! Į nieką jos neiškeisiu! Štai mes stovime ankštoje kameroje ir kokie nuostabūs žmonės: visi išsilavinę, protingi. Mikrobiologai, muzikantai, menininkai... Moteris, kurį įsibrovė į furgoną dėl savo sūnaus ir vyro. Visi, kurie šiomis dienomis buvo suimti gatvėse: kunigai, žurnalistai, studentai, kalnakasiai, darbininkai, teisininkai, gydytojai... Baltarusiai. Patys geriausi žmonės Žemėje. Šioje kameroje nauja, tikra Baltarusija. Visi mes jaučiame meilę. O meilės neįmanoma nugalėti. Tiesa, Visata? NAUJOJI. Laba diena. Mano vardas Svetlana, namų šeimininkė, dviejų vaikų mama. Esu naujai išrinkta Baltarusijos prezidentė. O ką jūs pasirengę padaryti dėl meilės? Išvertė Judita MISEVIČIENĖ © Andrej Kureyčik 2020

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama