Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (3)

Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (3)...10 scena SENASIS. Dėkoju jums, minskiečiai! Už tai, kad ketvirtį amžiaus kenčiate mane, žmogų, kuris atvažiavo pas jus iš provincijos! Dėkoju Vladimirui Vladimirovičiui, kad pasveikino mane su pergale! Kaip ten bebūtų, mūsų Tėvynė viena ir bendra nuo Bresto iki Vladivostoko... MIRUOLIS. Lukašenką į autozaką! Lukašenką į autozaką! Išeik! Išeik! Išeik! SENASIS. Į tai aš drąsiai atsakysiu... Nekaišiok čia savo telefono! Nieko tau nedarysiu. Kol kas… Mes su visais dar išsiaiškinsim. Šalies jums neatiduosim! PAUKŠTIS. Ir šitą avį imam! Stok, kale! Kur bėgi! Och, velnias, vikri! Rankas jai užlaužk... Priešinasi? Vėpso į rezultatų lentelę? POZITYVIOJI. Aš – stebėtoja. PAUKŠTIS. Bybėtoja. Užsičiaupk, kumele. Į autozaką! POZITYVIOJI. Negaliu greitai… Aviu aukštakulniais… PAUKŠTIS. Durnė absoliuti. Su aukštakulniais, balta suknia ir stebėtoja? Prostitutė tu, o ne stebėtoja. Kekšė. Visam daliniui šiandien čiulpsi. Supratai? Ir jeigu nors vienas nebaigs, asmeniškai tau šitą lazdą sukišiu. Analinį mėgsti? MIRUOLIS. Ei, merginas paleidžiam! Prezervatyvai… PAUKŠTIS. Renatai, kažkaip jų daug ten. Realiai daug. Numesk kelias granatas. Klasė! Ir kulkomis į pilvus. Ne į kojas! Sakau į pilvą šaudyk. Tegu šunsnukiai ilgai gydosi... NAUJOJI. Viešpatie, kas dedasi? Karas. Jis pradėjo pilietinį karą! Juk šaudo... Jie šaudo iš taip arti. Negalima šaudyti į savus žmones! Aš raginu visą pasaulį įsikišti, kad sustabdytų precedento neturintį smurtą! MIRUOLIS. Jie muša merginas, moteris. Nesuprasi. Granatų dūmai akis degina. Jei iš minios ką išplėš, ant žemės verčia ir spardo... Batais per plikas moterų kojas, pagaliais į pilvus, kumščiais į veidą... Merginos maldauja: „Nereikia“! Bet jie toliau muša! Na, mes su vaikinais susikibome grandine ir pradėjome eiti... PEDAGOGĖ. Nieko, nieko... Išgrauškite! Tiek kartų praeidavo ir dabar praeis. Parėkaus ir nusiramins. Tokia pedagogika. Ramiau bus. Dukra, mama jau namuose... Ko tu taip į mane žiūri? Dukrele, kas tau? JAUNASIS. Vasia atnešė man neperšaunamą liemenę. Tėvai, kam ji man? Čia žaidimas? POZITYVIOJI. Nagus nulaužė... Baltą, raudoną, baltą. O gal net pirštą? Negaliu jo pajudinti. Skauda... Viską skauda... O burnoje – geležies skonis. Keista, sėdžiu šitam autozake, daug čia mūsų sėdi, o galvoju, kaip suknelės nesutepti. Brangi juk. Atleiskite, aš jūsų negirdžiu. Kas aš? Žvaigždė? Aš jūsų negirdžiu... MIRUOLIS. Šešias merginas apgynėm! Tiesa, ir savo kelis vaikinus praradom, niekšai išplėšė iš grandinės ir nuvilko! Vaikinai – BATE su jumis! O žurnaliukas padeda. Jie tvoja per jį iš visų jėgų. Jeigu per gyvą ranką – sulaužytų kaulus velniop. Apie galvą išvis tyliu. Bet aš vienam į snukį statybinių putų papurškiau. Ir iš kojos... Atšoko niekšas per du metrus. Čia mūsiškiai užtvindė... Gal penkiasdešimt. Vaikinai! Toks triukšmas buvo, kaip per mačą „Barselona“ – „Realas“! Ausis užgulė! Kaip jie rovė iš ten! Net švilpė. Aš vienam spėjau tokį riebų vožtelt į subinę, galvojau, išvirs iš koto. Ne, jis dar greičiau nubėgo, tiesa, netoli, iki šarvuoto personalo vežėjo. Lukašenka tankus į gatves išvarė, kokios mašinos – tiesiog iš Med Maks’o! PEDAGOGĖ. Aš pagimdžiau tave, būdama keturiasdešimties, ne tam, kad mane mokytum! Galvoji, geresnis ateis? Visas gamyklas uždarys! Už viską reikės mokėti! O man iki pensijos ketveri metai liko, aš penkiolika metų nebuvau prie jūros... Patys negyvenom ir kitiems neduosim? O nors ir taip! SENASIS. Visus! Visus į autozaką! O jeigu vietos per mažai, imkite sporto sales, stadionus imkite! Kad atsimintų visam gyvenimui. Čia valdžia nekliba. JAUNASIS. Tėvai, o kas ta laisvė, dėl kurios čia visi duodasi? 11 scena MIRUOLIS. Varyk jaučius – ir valia ateis! Ei jūs! Niekšai! Paklausykite manęs! Esu Nikita Mickevičius! Mickevičius! Įsiminkite šitą pavardę, nes tai žmogus, kuris jūsų, niekšai, nebijo… Tai mano šalis! Baltarusija – mano šalis! Tai mano miestas. O štai čia aš, penktos kategorijos šaltkalvis, Nikita Mickevičius. Velniai rautų, nieko nematau… Kraujo klanai… Kiek gi čia jūsų išsirikiavo? Tūkstančiai? Iš kur jūs atsiradot mūsų žemėje? Ką ginate? Ką? Tarakoną? Juk jis niekas… Visiškas niekas. Tarakonas! Ta-ra-ko-nas… Sutraiškyk koja, trakštels, trykštels ir baigta… Jis gi nuodija, kiršina visus su visais. Paskandino šalį kraujyje. Neapykantoje. Skausme! Daugiau to kęsti nenorim! PAUKŠTIS. Jam aiškiai sumokėjo. Tikrai! Pindos amerikonai arba lenkai. Koordinatorius! Ir apsinarkašinęs dar. Akivaizdžiai. Viskas taip, kaip zampolitas pasakojo. Gal paimt dar vieną tabletytę? Gerai veikia, Renatikai. Toks kaifas ir norisi sušlapti, sušlapti, sušlapti! Tuoj aš jį sutvarkysiu... Gerų kulkų atsiuntė, metaliniu apvalkalu. Žarnas plėš, kaip reikiant. Granatą mesk jam po kojom, nes šitie suskiai viską filmuoja savo telefonais... JAUNASIS. Tėvas sakė, kad yra du lėktuvai. Vieną nusipirko iš Turkmėnbaši. Buvo toks tėvo draugas. Jį savi nunuodijo. Ten šaunu, visada internetas veikia. Ir klozetai tiesiog realiai auksiniai... Vienas nacionaliniame oro uoste, antras, mažesnis, kariniame. Atbėgo Žiurkytė, apsiverkusi kažkodėl, akys kaip penkių kapeikų monetos, apkabino mane, tiesiog kaip mama, liepė daiktus susirinkti, kad visada būtume pasiruošę. Kam mums daiktai? Kažkur išvažiuojam? POZITYVIOJI. Girdžiu, į ausį rėkia: „Negalėjot šiandien namuose pasėdėti. Nekenčiu. Jus visus ant kuolo reikia sodint ir į kosmosą siųsti, kad ten kalbėtumėt apie savo pederastiją“. O tada atsidarė užsakyto transporto durys ir ant žemės kažkas susmuko. Nukrito. Tiesiog mėsos gabalas. Pajutau ant kelių kažkokį šiltą trykštelėjimą. Ir ant suknelės... Baltos suknelės, kurią Maškos vestuvių proga nusipirkau... Dabar ant jos juodas dryžis. Po to plykstelėjo granata, ir matau, kad jis ne juodas... Raudonas. O mėsos gabalas – tai žmogus. Jo ranka kažkuo apsukta, lipnia juosta apvyniota... Galvojau skuduras. O ten žurnalas Rolling Stones, krauju aplaistytas, suplėšytas, lyg jį koks šuo dantimis būtų draskęs. Jis pakėlė į mane akis, vieną akį, kitos nesimatė, ir pasakė: „Atleisk, nepavyko tavęs apginti.“ MIRUOLIS. Atleisk, nepavyko tavęs apginti. PAUKŠTIS. Kas čia ko blaškosi? Nasrus uždaryk, puvena! POZITYVIOJI. Jūs ant rankos jam atsistojote! Vargšui skauda! PAUKŠTIS. Aišku, skauda. Šakės, kaip skauda. Jeigu neskaudėtų, nerėktų, ar ne? Galvojai, esi gudrus? Ranką apsivyniojai, kad jautrios vietos nerastume, bet pirščiukai štai kyšo! POZITYVIOJI. Jis kraujuoja! PAUKŠTIS. Tai jo skylutė prakiurus kraujuoja, ruoškis, vaikeli, aš tau ten organą įkišiu arba lazdą. Gali pasirinkt! Kraujuoja jis! PEDAGOGĖ. Na, ko tau, dukra, trūksta? Va, Europa basa kaip elgeta. Jos ekonomika seniausiai sugriuvo. Merkel tik Putino dėka laikosi. O mes laisvi, nepriklausomi. Mūsų nepriklausomybę prezidentas gina. Mūsų prezidento net koronavirusas išsigando! Visi serga, o baltarusiai – ne! Mūsų gimnazijoje mirė trys mokytojai gegužę ir birželį, bet ne nuo koronaviruso, nuo koronarinės širdies ligos. Nesvarbu, kad laidojo uždarytuose karstuose. POZITYVIOJI. Kodėl taip žiauriai elgiatės? Juk jūs baltarusis. Ir jis baltarusis. PAUKŠTIS. Kas baltarusis? Renatai, tu baltarusis? O gal aš? Aš tuoj tau, kale, parodysiu, kaip vyresnį pertraukti! Ir čia toks dalykėlis atsitiko. Aš tą mergą, kur baltai apsirengus, su aukštakulniais, už plaukų sugriebiau, pakėliau, norėjau lengvai prismaugti... (Pauzė.) O tai ji. Velnias, kaip peršikau – ji! Maškės sesė. Smulkutė tokia, visą laiką šypsosi, pozityvi. Vaikinai, pažaiskime „krokodilą“! O jūs naują Splin’o dainą girdėjot? O mūsų Grodne naują kavinę atidarė, tokią pačią kaip Lvove... Ji! Mano neįvykusių vestuvių liudytoja. Tik lūpa perskelta ir apsisnargliavusi visa! Velnias, ką ji daro šitoje mėsmalėje? POZITYVIOJI. Baisu, kaip baisu... PAUKŠTIS. Ir akytės tiesiog stiklinės iš baimės. POZITYVIOJI. Niekada. Niekada nebuvo taip baisu. Šitose iškirptose akiduobėse dvi anglys dega, pilnos neapykantos. Nė lašo žmogiškumo. Žiūri... Kodėl jis į mane taip žiūri? MIRUOLIS. Atleisk, nepavyko tavęs apginti. PEDAGOGĖ. Oi, „Slavų turgų“ rodo. Nors širdis atsigaus. Stasas Michailovas, Galkinas, Allegrova... Taigi, viskas ramu. PAUKŠTIS. Ačiū tau, Trampai, už koronavirusą! Kaukė. Juk aš dėviu kaukę! Ji žiūri į mane ir neatpažįsta, nors dešimt kartų buvom susitikę skirtingose kompanijose. Višta! O kaklas plonas, ne toks, kaip sesytės… Trapus! Pirštais suspausiu – trakštels. Gal ją išdulkinti šiandien pat? Ji mano skonio. Liekna, kojos ilgos, oda balta. Švelni... Neslėpsiu, kai visi kartu ėjom į vandens parką, o ji, žaisdama su sese, netyčia atsitrenkė į mane... Man atsistojo. Maška pagalvojo, kad dėl jos... Ir dabar atsistojo. O tai reiškia, mes laimėjom! PEDAGOGĖ. O, štai rinkimų rezultatus paskelbė... Taaaip, tikrinam! Mūsų komisijoje viskas taip, kaip rodo televizorius. Taškas į tašką. 81 procentas! Reiškia, pateisinom pasitikėjimą! Reiškia, nepavedėm! Reiškia, iki pensijos tikrai savo vietoj sėdėsiu! Ir premija – du atlyginimai. O tada... Nors į Lenkiją važiuok! O, prezidentas kalba! Širdis atsigaus... SENASIS. Draugai, aš pakviečiau jus čia ne tam, kad mane apgintumėte, nors ir dėl to. Visų pirma, aš žinau, jūs turite labai daug darbų namuose. Jūsų rugiapjūtė laukia. Žinau, kad greitai į mokyklą. O svarbiausia, aš prisimenu tuos 90-uosius: čia stovėjo žmonės, darbininkai su puodais ir arbatinukais, prašė valgyti, prašė, kad būtų pamaitinti jų vaikai. NAUJOJI. Aš dėkinga visiems gamyklų darbininkams, studentams, tarnautojams, kurie paskelbė streiką! Streiko komitetai kuriasi visoje šalyje... SENASIS. Ir tada aš prisiekiau padėti jums, o sau pasakiau – neleisiu, kad baltarusių likime pasikartotų tokie susibūrimai aikštėse! PAUKŠTIS. Kur juos vežti? Kur juos visus vežti? Supratau. Chebra, klausom, naujas įsakymas. Nieko niekur neimam! Tiesiog čia pat patvarkom, kas dar juda ir baigta! Specialiosios tarnybos – Gebuchas (KGB) ir FNTD – jau dirba su lyderiais. SENASIS. Buvo sunaikinta tai, ką pats Dievas mums davė – milžiniška didinga imperija, kuriai nedalyvaujant, joks klausimas pasaulyje nebuvo sprendžiamas. Mes gavome kraujuojantį nukirstą gabalą šitos imperijos. Ko tada norėjo tie žmonės, ko norite jūs? JAUNASIS. Interneto! Aš noriu interneto! Tėve, kada internetą įjungs?! Man karšta su neperšaunama liemene! Ir po šalmu niežti... O, pramušė, pagaliau. Tėvai, o tu šiaip gaudaisi, kas dedasi? Tėvai, panašu, kad pas mus revoliucija. Nexta rašo, kad Minskas sukilo... NAUJOJI. Atėjau į Centrinę rinkiminę komisiją pateikti skundo. Nieko daugiau neįleido. Tik mane. Kabinetas didelis. Prie lango – odinė sofa. Ir du... Aš jų veidus daug kartų mačiau per televizorių. Ar tai KGB vadovai, ar iš MVD. Gal iš Finansinių nusikaltimų tyrimų komiteto... „Prisėskite, Svetlana Georgijevna“... Pasiūlė arbatos. O tada toks pokalbis. Maždaug, yra nuomonė, kad jūs laimėjote rinkimus pirmame ture. Ir mes bijome dėl jūsų gyvybės... Auginate 4-erių metų dukterį ir 10-ies sūnų, kokia nesėkmė, kad jie ką tik paliko Baltarusiją. Tai reiškia, kad neįrašysite vaizdo įrašo, kuriame pripažįstate savo pralaimėjimą. Juk negalėsime išvežti jūsų atžalų į vaikų namus. Aš tylėjau, tik jie kalbėjo. Venos tvinkčiojo čia, prie ausų. Tuch – tuch – tuch... „Tada mums lieka daug siauresnis pasirinkimas“, – pasakė vienas. O kitas pasilenkė prie manęs šypsodamasis: „Tai va, Svetlana Georgijevna. Dabar jums duosim popierėlį, ant kurio užrašytas tekstas, jį perskaitysite į videokamerą, po to šitą video įrašą išplatinsite savo vardu. Tada išsiųsime jus į Lietuvą. Jeigu nesutiksite, bus atlikta oriektomija jūsų vyrui Sergejui Leonidovičiui, kuris yra ikiteisminio tyrimo sulaikymo centre. Ar žinote, kas tai yra? Ne? Aiškinu. Tai vienos sėklidės chirurginis pašalinimas. Atiduosime jums alkoholio stiklainyje.“ Lyg ir buvo diena, bet sutemo. Kažką kalbėjau į kamerą. Jau neprisimenu. Kad pralaimėjau. Kad visi turėtų eiti savo keliais. Kad pripažįstu... Kalbėjau tamsoje. Šviesa sugrįžo tik tada, kai išgirdau tylų balsą: „Laba diena“...

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama