Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (2)

Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (2)...7 scena PEDAGOGĖ. Mano darbo stažas – 37-eri metai. Turiu penkis švietimo ministerijos apdovanojimus. Su antspaudais! Keturi skirtingi ministrai pasirašė. Vienas net prezidentui buvo iškėlęs mano kandidatūrą į „Nusipelniusius mokytojus“, bet kažkas ten užstrigo trupučiuką. Nieko tokio, aš nenusivyliau, nes žinau – prezidentas mus prisimena. Prezidentas visus prisimena! Ir mokytojus, ir melžėjas, ir pensininkus... Taigi kokią galvą reikia turėti, kad visus prisimintum. Kai pagalvoju apie valstybės galvą, pati už galvos susiimu. Mokiniams sakau, va, jūs knisatės krūvoj savo dalykėlių, tam Minecraft sėdite? O prezidentas visą laiką galvoja. Visą laiką sprendžia. Nieko iš rankų nepaleidžia. Kad jūs galėtumėte geriau gyventi, nedėkingieji. Kad stabilumas būtų. Vadovėlius jums davė, atlyginimus mums moka, darbą duoda, štai kokį pastatą pastatė, gėles pasėjo, palydovą į kosmosą paleido, viską, kad tik jūs mokytumėtės. O jūs? Sąžinės neturite nė lašo! Va, ką tik rinkimus vasarą surengė. Nu kam? Juk atostogos! Čia gi sodas. Pomidorai, arbūzai. Sodas! O visas krūvis ant mūsų, pedagogų. Vienas vargas tie rinkimai. Jau geriau juos visai atšauktų. Pasižiūrėkite, ką išrenka? Trampas, Porošenka, Jelcinas – vieni kenkėjai. Ir taip aišku, už ką žmonės. Žmonės visada už stabilumą! O stabilumas – tai kas? Tai mūsų Batjka! Dvidešimt šešerius metus viskas aišku. Viskas stabilu. Tegu taip ir būna, iki pensijos man ketveri metai liko. Mūsų gimnazija pavyzdinė. Mūsų mokykloje net prezidento sūnus mokėsi. Man kelia nerimą jauni pedagogai. Kas jų galvose dedasi? Prisigaudo tos Vakarų propagandos. Kaip mes balsus skaičiuosim? Aš jiems visada atsakau – kaip šaliai reikia, taip ir skaičiuosite! Išminčiai atsirado. Už jus protingesnių yra ten, viršuje. Dirbti norite? Tai dirbkite. Imkite didesnį krūvį ir pirmyn. O rinkimai – mūsų skola, kurią mokame už stabilumą. Valstybė išsigelbės. Jums premiją duos. Aš, ačiū Dievui, penkis kartus vadovavau rinkiminei apygardai mūsų mokykloje. Ir viskas taip, kaip priklauso. Visada rezultatai pagal planą. Ir už viską duodavo premijas. Va tik šitų aš nemėgstu – stebėtojų. Nu ką tu ten pastebėsi? Nu ką? Jeigu visi skaičiukai čia, galvoje. Tik nervus tampo. Jaučiamės kaip ant adatų. 8 scena NAUJOJI. Kur kalbėti? Į kamerą... Aha. Ooooch. Tuoj... (Pauzė.) Sveiki! Aš – kandidatė į prezidentus Svetlana Cichanouskaja. Man 37-eri. Gimiau Polesėje. Baigiau filologijos fakultetą Mozirskio pedagoginiame universitete. Laisvai kalbu baltarusių, rusų ir anglų kalbomis. Manęs niekada netraukė idėja daryti karjerą. Jaučiausi visų pirma žmona, motina. Namų šeimininkė. Man tai geriausiai sekasi. Niekada nesidomėjau politika. Prieš metus mano vyras, Sergejus Cichanouskis, sukūrė projektą „Šalis gyvenimui“. Susitikdavo su įvairių profesijų žmonėmis. Jie pasakojo, kas juos jaudina, ką jie galvoja apie Baltarusiją. Žmonės kalbėjo apie sudėtingą savo likimą, svajojo gyventi laisvoje, turtingoje šalyje. Tai va, labiausiai mane pritrenkė tai, kad tuos žmones, kurie pasirodė mūsų kanale, pradėjo sodinti į kalėjimą. Na, sakykite, kam to reikia?! Nejaugi galima taikstytis su tokia neteisybe? Va todėl, kai iš mano vyro Sergejaus buvo atimta galimybė dalyvauti rinkimuose, aš nusprendžiau jį pakeisti ir eiti iki pergalės. Išsimušiau? Ne? Negaliu patikėti, kad tai sakau. Eiti iki pergalės! Už save, už vyrą, už visus mus, už mūsų vaikus. Kaip žmona, kaip mama, aš suprantu, kad šeimoje vienas už visus, visi už vieną. Aš noriu, kad taip būtų ir mūsų šalyje. Sako, moteris negali būti prezidentė. Tai netiesa! Niekas nesustabdys moters, kuri gina šeimą, niekas nesustabdys žmonių, kurie reikalauja teisingumo. PAUKŠTIS. Nu, tikrai, prakeikimas! Šunys paskutiniai! Paskyrė budėti devintą. Ir dešimtą, ir vienuoliktą. Panaikino atostogas. Pilnas surinkimas (visų omonininkų ir visų milicininkų). Aš vadui sakau: mano vestuvės prieš du mėnesius suplanuotos. O jis man, tu ką, durnas? Net jei kojas ištiesi, tai ne priežastis neatsistoti į rikiuotę. Ir dar kartą klausia: tu ką, durnius? Tiesiai į akis žiūri... Tu ką, durnius? Aš ne durnius. Aš Maškei iškart paskambinau. Šakės, Maška, sakau, mūsų vestuvėms. Tarnyba šaukia. Tarnyba svarbesnė, Mašulia. Specialiai telefonu paskambinau, kad tų riksmų ir verksmų neklausyčiau... Apie giminaičius, kurie iš Lydos važiuoja, apie restoraną, už kurį jos mama sumokėjo, to „na kaip gi šitaip, tu juk vyras, tu gi žadėjai“. Nu, šūdas, jeigu ji nesupranta žodžio „skola Tėvynei“, tai ką čia pasakysi? Aš tarnauju Baltarusijai. Lukašenkai tarnauju, jis – vyriausiasis vadas! Tai reiškia, ką pasakys, tą padarysim… Zampolitas mūsų puikus. Kalba tiesiai ir aiškiai. Priešui – mirtis. Lenkai, ukrainiečiai, lietuviai – baltarusių priešai. Rusai – ne priešai, bet norisi ir juos grybštelti. Nors broliai, bet ir priešai. Taip būna. Iš pradžių su rusais vienus priešus nugalėsim, tuos Vakarų pydarus, pindas amerikoniškas ir maidanovcus, o tada su maskvėnais išsiaiškinsim. Batjka jiems siautėti čia neleis. Net jei Rusijos gubernatorium taps. Velnias, vėl Maška skambina. Alio! Nu ką? Nu, nebliauk tu. Suprantu, kad nėščia. Nu ir ką? Nu, atidėsim... Mes greitai juos visus sutriuškinsim. Supjaustysim smulkiai kaip petražoles! Saugoju aš save, saugoju. Tu pamatytum, kokia pas mus ekipuotė. Septyni lėktuvai iš Maskvos. Pilni tokių daikčiukų – išsižiotum. Grožėkis. Tik tas sušiktas karštis... O mes su šarvais, su šalmais, su antsnukiais, net su pusbačiais... Nieko. Diena dvi, ir bus švari šalis. Galėsi grožėtis... JAUNASIS (rėkia). Tėvai! Tėvai! Nu, kas yra internetui? SENASIS (atsako dar garsiau rėkdamas). Kolia, aš duodu interviu! Pas mus į svečius atvažiavo dėdė Dima Gordonas iš Ukrainos... Nekreipkite dėmesio, Dmitrijau. Jūs apie tėvą, berods, klausėte? Taip, vieną kartą, man atrodo, mačiau savo tėvą, kada jis atėjo pas mus. Prisimenu, jis ateidavo namo... Neaiškiai prisimenu, mano atmintyje liko vienintelis dalykas – tai labai, labai aukštas žmogus. Daugiau nei dviejų metrų. Mokykloje milicija mane iš karto buvo įrašiusi į nepilnamečių įskaitą. Turėjome tokią vaikinų gaują, kuri vartydavo suoliukus... (Susimąsto.) Bet čia neįdomu. JAUNASIS. Jeigu neįjungsi interneto, aš prezidentas po tavęs nebūsiu! SENASIS. Juokauja. Vaikėzas dar, ko norėt. Jis mano pagrindinis opozicionierius. Pasakysiu jums keistą dalyką, Dima. Patikėkit manim, patyrusiu šalies vadovu: prezidentais ne tampama. Prezidentais gimstama. POZITYVIOJI. Po perkūnais! Tai kam aš dariau šitą manikiūrą, šukuoseną, depiliaciją? Suknelę kam pirkau? Trys šimtai šešiasdešimt septyni rubliai! Dvi mano stipendijos! Vestuves atšaukė! Romkai – darbas. Romka šitas, pasirodo, OMON’e dirba. Nors ir ukrainietis. Aš galvojau, kad jis tiesiog milicijoje kažkur… Na, kaip eismo policininkas ar kas... O jis yra kažkoks omonininkas! Na, nieko... Vestuves iškelsime naujoje Baltarusijoje! Taip dar geriau bus! Juk štai kiek žmonių eilėje stovi ir visi baltą juostą ant dešinės rankos ryši! Ei, Visata, mūsų dauguma! PEDAGOGĖ. Rinkimų komisija patikrinta. Aš, du mūsų mokytojai: Kristalina Sergejevna ir Lidija Michailovna, ūkvedys Igoris Nikolajevičius ir pradinių klasių pedagogai! Taip, dabar visi atidžiai paklausom! Pravedu instruktažą. Įsiminkite. Štai skaičiai, kuriuos reikia atmintinai išmokti. Skaičiuosime taip. Imate biuletenius, rodote žmogui iš dešinės. Va, man iš dešinės Lidija Michailovna. Aš jai tarsi rodau ir dedu į krūvelę, kurioje turi būti du šimtai šeši biuleteniai. Surenku tuos du šimtus šešis. O Kristalinos Sergejevnos krūvelėje turi būti tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt vienas, nes tai Aleksandro Grigorjevičiaus krūvelė. Kiekvieno kandidato skaičius turite išmokti mintinai ir tiksliai tiek padėti. Kas liks – negaliojantys. Sugadinti ir viskas. Kasatonova, koks tau skirtumas, iš kur tie skaičiai? Iš viršaus. Reiškia, paskaičiavo, tik tau, kvailelei trisdešimtmetei, ataskaitos nedavė... Taigi, išmokstame mintinai: Cichanouskaja – 206. Užsirašyti nereikia – įsimenam! 206. Lukašenka Aleksandras Grigorjevičius – 1361! Dmitrijevas – 52. Kanapackaja, fu, koks nemalonus snukis, 73, Čeračenas – 39, prieš mus – 100. O kaip lygiai – šimtas prieš mus. Įsiminėt? Kartoju tiems ypatingai apdovanotiems, kurie dar neįsiminė... MIRUOLIS. Tą aš vienam filme mačiau apie zombius. Ten zombiai žemę užgrobė. Na, beveik taip, kaip pas mus Baltarusijoj. Imi žurnalą kuo storesnį, glaudi prie rankos, apsuki lipnia juosta ir gaunasi tokia apsauga. Gali per tą vietą mušti lazda – nieko. Šiek tiek nepatogu, bet nors tokia apsauga. Valdžios taikiai jis neatiduos. Laimės rinkimus, pralaimės – jam vienodai! Valdžios neatiduos! Dantimis į ją įsikabino! Dantys jau byra, bet jis laikosi. Nieko, išskyrus valdžią, daugiau neturi. Rankos jau mėlynos, dreba, o vis tiek laikosi. Pasakė: laikysiuos iki grabo lentos. O tada valdžią sūnui perduosiu… Krienas! Va, nežinau, beisbolo lazdą pasiimti ar ne? Su lazda iškart susems… Be to, revoliucija pas mus „taiki“. Vaikšto žibintuvėliais pasišviesdamos, gėlytėmis nešinos… Niekšus šitus apsikabina. Daineles jiems dainuoja. Idiotės. O jie lazdom ginkluoti, granatom, kariniais ginklais, akys krauju pasruvusios. Jie savo fiurerį gina. Šiknon susikiškit visas gėlytes. Šiandien rajono vaikiai į gatves išeina, visi sirgaliai, visi mūsiškiai. Ginsim balsus… BATE – čempionas! Visi miestai žino! Ir visuose namuose! Mes, fanai-chuliganai, įvarom baimės! 9 scena PAUKŠTIS. Dabar aš ramus. Gerų vaikinų mums į pagalbą atvarė. Mandagių. Aš vieno klausiu, kuo jis vardu? Renatas, sako. O pavardė? N-ė-ėr. Šypsosi. Pavardė, sako, namuose pasiliko. Kur tu, klausiu, Renatai, buvai, kai mes Maidane priešais banderovcų kulkas stovėjom? Jis juokiasi. Dantys balti. „Broli, sako, nesijaudink. Atsipalaiduok broleli. Šiandien šitas miestas bus mūsų“. POZITYVIOJI. Maš, maš, tu tik nesijaudink! Aš turiu to-o-okią naujieną! Ji laimėjo! Viską skaičiavau pagal apyrankes. Tūkstantis keturi šimtai dvylika gražių, nuostabiai baltų apyrankių. O iš viso mūsų apylinkėje du tūkstančiai su trupučiu turinčių teisę balsuoti. Tu supranti, ką tai reiškia? Maša! Ji laimėjo, smarkiai lenkdama priešininką! Turėsime naują Baltarusiją. Ir prezidentę moterį! Juk tai nuosta-a-abu! PEDAGOGĖ. Kokia menkysta galėjo patalpinti į internetą mūsų repeticijos įrašą? Man į akis žiūrėkit! Svetlana Viktorovna, tu? Katerina, tavo rankų darbas? Kasatonava... Ech, Kasatonava... Jums čia juokai, ar ką? Juk tai valstybinė paslaptis! Jums gi patikėjo ginti valstybės interesą! Pasitikėjo jumis! O jūs?! Tik paskaitykit, ką žmonės rašo? Va, tiesiog youtub’e! „Judai! Mes jus pasodinsim! Falsifikatoriai!“ Dvidešimt metų ne falsifikatoriai, o dabar jau falsifikatoriai… Jūs pažeidžiate įstatymą. Iki pensijos man ketveri metai liko. Aš iš direktorės vietos niekur neisiu! Ir prezidentas teisingai daro, kad neišeina… Savo vietą reikia laikyti iki galo! Ji krauju uždirbta! Visi tie balsalapiai neįdomūs. Reiškia taip, užrašom skaičius, kuriuos aš daviau, į protokolą. Kabinam ant durų ir tegu paspringsta. OMON’as visus išvežios. JAUNASIS. Nu internetui – tiesiog pasala! Velnias, mums turi įjungti… Rezidencijoj… Tėvai, nu, kodėl reikia išjungti internetą visur? Mano beveik visi žaidimai tinkle. Dota pakibusi. Tankai pakibę. Tėvas sako, kad tai priešai. Kad tai Merkel chakeriai užblokavo visą kanalą. O po to aš girdžiu, kaip brolis duoda komandą – blokuokite „telegą” kinietiškais slopintuvais... Ir kad absoliuti tyla būtų. Ta prasme Telegram – pagrindinį Baltarusijos naujienų kanalą. Nu, mano brolis – tai dešinė tėvo ranka. Tėvas atidavė jam Saugumo tarybą. Jis tik juo pasitiki. O savo tarnų negali pakęsti. Buki sako, viską ne taip daro, bet ištikimi. Tačiau piršto į burną nekišk, nustosi juos dulkinęs – kojas apšils ir suės. Nori, kad, kai aš tapsiu prezidentu, brolis prie manęs būtų… Kaip viziris. Aš sakau, tėvai, darom iš eilės, pradžioje tu, po to Vitia, tada aš. O jis kažkodėl siaubingai supyko. NAUJOJI. Serioža, girdi mane? Ten per sieną, girdi mane, mano balsą, Serioža... Ar girdi, mano meile? Mes laimėjome, Serioža! SENASIS. Tą reikia užbaigti! Ir prašau jūsų nė vieno negailėti. Kad ryte šalyje būtų tvarka! POZITYVIOJI. Palaukite... Mano skaičiai visai kiti! Va, visai niekas nesutampa... Kaip gi šitaip? MIRUOLIS. Iš-dū-rė! PEDAGOGĖ. Aš neisiu ten. Neisiu! Matote, kiek žmonių, jie gi suplėšys mus į gabalus! Banderovcai! Kokia menkysta įkėlė tą video į internetą?! Kas paviešino, tas tegu ir eina! Aš neisiu... PAUKŠTIS. Renatai, nuvešk tetulę namo. Matai, apsišiko iš baimės. Rinkimus nupiešė, bet reikalas šiek tiek prisvilo. Būna. Dabar bijo, kad rinkėjai į subinę sukiš tas jos gudrybes. MIRUOLIS. Vytis! Gėda! Gėda! POZITYVIOJI. Kaip galima šitaip meluoti, juk mes viską suskaičiavom! Visi tą matė... Juk čia apgavystė. (Granatos sprogimas.) II VEIKSMAS

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama