Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (5)

Andrej KUREYČIK. ĮŽEISTIEJI. BALTARUSIJA (IR AŠ) (5)...NAUJOJI. O jeigu aš niekada jo nepamatysiu? Jeigu jie įvykdys tai, kuo grasino? Užkankins KGB. Kodėl tada visa tai įvyko, jeigu Seriožos nebebus? POZITYVIOJI. Manau, kad pažinau jį. Ne. Negali būti. Ne, negali būti... Galvoje netelpa. Jis yra Mašos būsimo vaiko tėvas?! Ji taip myli jį. Ne... Žinoma, ne. Tiesiog negali taip būti! SENASIS. Fašistuojantys banditai! Ir jų lėlininkai! Svarbiausia – sugauti lėlininką! POZITYVIOJI. Mus pervežė į Akrestiną, atidarė kameros duris... Maniau, kad taip nebūna. Kamera skirta 4 žmonėms. Ten jau sėdėjo 23 merginos, atkėlė dar 13. Iš viso šešiuose kvadratiniuose metruose grūdosi 36 žmonės. Trūko oro. Vandens nebuvo. Maisto irgi. Visos galėjome tik stovėti. Į kamerą atvedė dvi alkoholikes, nuo kurių trenkė baisus dvokas. Kažkuriuo metu durys atsidarė, konvojus išpylė ant mūsų kibirą nešvaraus vandens ir vėl jas užtrenkė... Dvi merginas ištiko panikos priepuolis, jas ėmė pykinti. Aš buvau šalia... Per langelį mums padavė kepalą duonos visoms. Ir žinote, nuostabiausia, kad jos pakako... Vienas gabaliukas net liko. Atidavėme jį alkoholikei. Juk tai mes sutrikdėme jos pagirias savo revoliucija. PEDAGOGĖ. Ką reiškia, tu nežinai? O kas žino?! Jūs budite ar aš? Viršininką pakvieskite! Ką reiškia užimtas? Jūs žinote, kas aš tokia? Taigi aš visus jus, avigalviai, mokiau ištisus 37-erius metus! Aš jums šitus rinkimus padariau! Aš tuos 80 procentų ūsuotajam nupiešiau! Žmonių nepabūgau, sutvarkiau viską taip, kaip prašėte, o jūs negalite mano dukters surasti? Tai dėl ko aš viską dariau? Kad jūs taip nemandagiai su manim kalbėtumėte? Aš pasiskųsiu prezidentui! Alio! Alio! (Pauzė). Dukra! Dukra! Atleisk mamai... Atleisk... NAUJOJI. Baltarusiai, jūs – neįtikėtini! SENASIS. Jeigu bent pirštu paliesite pirmąjį prezidentą, žinokite, tai bus jūsų pradžios pabaiga! NAUJOJI. Baltarusijoje pritrūks šampano, kai jis pagaliau išeis! SENASIS. Mus gąsdina NATO kariais. NATO tankai dardės mūsų gatvėmis!? PAUKŠTIS. Sakai, dar du batalionus iš Maskvos srities perkelia? Tai gal tuo pačiu galime smogti ir ukrainiečiams? Skambant Wagnerio muzikai! SENASIS. Jie nori apauti mus vyžom ir išplakti! Nuo pirmadienio, kur streikuoja – spyną ant vartų! Nieko, atsivešim žmonių iš Ukrainos, iš Kirgizijos. O šitą išdavikišką teatrą paleisti! Nėra kaime teatro, nereikia ir mieste! JAUNASIS. Tėve, šįkart jie jau visai arti! SENASIS. Imk automatą ir sėsk į malūnsparnį! Kai išeis, grįšim! JAUNASIS. Jų daug... Labai daug. Jie šaukia: „Laisvės!“ Laisvės, laisvės... Tėvai, tu man taip ir neatsakei, kas yra laisvė. PAUKŠTIS. Renatai, o kiek jums ten, Rusijoj, moka? Anksčiau galvojau, kad čia ir apsigyvensiu. Ramu. Stabilu. Jokių vakarietiškų nesąmonių, homoseksualų su jų problemom. Kazino. Telyčaitė lanksti. Bet dabar jaučiu, kad jie nesustos... Viena vieta jaučiu. Jau kelintą dieną nestovi... Mes juos jau mėnesį mušame, bet jie nesustoja. Ir nesustos. Kada nors nuplėš mūsų kaukes. POZITYVIOJI. Gali nenusiimti kaukės. Vis tiek tave pažinau. JAUNASIS. Tėvai, aš daiktus susikroviau. Kulkosvaidį pasiėmiau. Į ką šaudysim? SENASIS. Žiurkės... Prostitutės, narkomanai! Avių banda! Jūs dar ant kelių klūposite ir maldausite, kad grįžčiau! Kaip jie galėjo mane iškeisti? MANE į šitą... kvailą vištą? Namų šeimininkę! Moterį! Šitą vargetą! Jei taip, mirsiu, bet neišeisiu! O jei išeisiu, kiek tik galėsiu, su savim pasiimsiu! Nenorit Sašos, tai bus jums Volodia. POZITYVIOJI. Vestuvių nebus! NAUJOJI. Ką žmogus gali paaukoti dėl meilės? (Pauzė.) O iš neapykantos? SENASIS. Nieko sudėtingo, vaikeli. Nusitaikai į bet kurį, taip sakant, išdaviką, ir paspaudi gaiduką. Puch – ir nėra! Nieko nesudėtingo, sūneli. Aš išmokau ir tu išmoksi. PEDAGOGĖ. Man nereikia pensijos! Ir posto nereikia! Ir apdovanojimus pasiimkit! Ir stabilumą! Ir gėlynus! Viską pasiimkit! Tik dukrą grąžinkit – Alinką! Jos širdis silpna! Astma jai! Sugrąžinkite... Ir Nikitą, giminaitį. Sesei hipertonija. Neištversiu, jeigu kas nors... Grąžinkit! Vaikus sugrąžinkit! NAUJOJI. Baltarusiai, dėkoju už jūsų pasirinkimą. Jūs – neįtikėtini. PAUKŠTIS. Ką, Renatai? Žinai, širdim jaučiu, kad Putino mes neapmausim! Gudrus senis! MIRUOLIS. Kai skauda absoliučiai viską, atrodo, nieko nebeskauda. Jaučiau, kaip kraujas teka iš manęs, bet ne iš kažkokios žaizdos. Iš visur. Pati oda krauju prakaituoja. Nes tokios kovos vyksta kartą per šimtą metų... Turiu galvoje Gėrio ir Blogio susirėmimą. Supratau, kad jie paslėps žmogžudystę. Greičiausiai sudegins krematoriume. Paskelbs dingusiu be žinios. Arba užkas miške. Arba pakars, kad atrodytų kaip savižudybė. Na ir velniop. Nepadės. Baltarusiai - ypatinga tauta. Jie ilgai kentėjo. Dešimtmečius. Kartais visą gyvenimą. O tada – puch! Kantrybė sprogsta. Baltarusiai yra įžeisti. Ir šios nuoskaudos neįmanoma įveikti. Kaip ir negalima nugalėti BATE! POZITYVIOJI. Suknelė po naktų autozake, sporto salėje, areštinėje jau nebepanaši į tą, kurią įsigijau už dvi stipendijas. Purvinas, suplyšęs baltas – raudonas – baltas skuduras. Kraujo pėdsakas patamsėjo, viršuje – rudos dėmės nuo vėmalų. Bet vis tiek tai gražiausia suknelė žemėje! Į nieką jos neiškeisiu! Štai mes stovime ankštoje kameroje ir kokie nuostabūs žmonės: visi išsilavinę, protingi. Mikrobiologai, muzikantai, menininkai... Moteris, kurį įsibrovė į furgoną dėl savo sūnaus ir vyro. Visi, kurie šiomis dienomis buvo suimti gatvėse: kunigai, žurnalistai, studentai, kalnakasiai, darbininkai, teisininkai, gydytojai... Baltarusiai. Patys geriausi žmonės Žemėje. Šioje kameroje nauja, tikra Baltarusija. Visi mes jaučiame meilę. O meilės neįmanoma nugalėti. Tiesa, Visata? NAUJOJI. Laba diena. Mano vardas Svetlana, namų šeimininkė, dviejų vaikų mama. Esu naujai išrinkta Baltarusijos prezidentė. O ką jūs pasirengę padaryti dėl meilės? Išvertė Judita MISEVIČIENĖ © Andrej Kureyčik 2020

Autorius: Kultūros barai

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama