SPOT: nuo Sarbievijaus iki šokančių balandžių

SPOT galima įvardyti kaip festivalį, patogiai įsigyvenusį savo rūbe – jis turi aiškią kryptį ir kuria savo atmosferą; kasmet eidamas į festivalį gali ramiai tikėtis atrasti savo metų „trejetuką“.

Liepos 10–13 dienomis, Vilniaus gatves tradiciškai užplūdo tarptautinis gatvės menų festivalis SPOT. Keturias dienas trukęs festivalis kvietė miestiečius nemokamai susipažinti su gatvės teatru, įvairiomis cirko, šokio, akrobatikos disciplinomis, o kai kuriuos net pasimatuoti atlikėjo vaidmenį. Šiame tekste kviečiu skaityti apie tris įsimintiniausius festivalio pasirodymus.

Kompanijos „Tolyn gilyn“ spektaklis „Geismai, šventieji ir kiti pastebėjimai apie pasaulio begalybę“ SPOT kontekste išsiskiria kaip netipinės meninės kokybės spektaklis. Jo režisierius Paulius Markevičius nepataikauja žiūrovui, nesiūlo lengvos (kad ir kokybiškos) pramogos, kuri jau yra tapusi festivalio veidu, o vietoje to užlieja Sarbievijaus eilėmis ir apsupa būriu baltai apsitaisiusių šventikų. Sunku pasakyti dėl ko, tačiau stebėti šį kūrinį yra įdomu, malonu – šventikai laksto tarp žiūrovų, įsitaisiusių ant skulptūros „Pirmosios kregždės“ pakylos, kelia baltas, mėlynas ir juodas vėliavas, dainuoja, deklamuoja, kuria darną ir chaosą. Markevičius sukuria puikią erdvę tiesiog mėgautis tekstu, išgyventi komplikuotą žodžių partitūrą, kurią papildo sapniški – po aikštę klajojančių šventikų ir plazdančių vėliavų – vaizdiniai.

Akimirka iš spektaklio „Geismai, šventieji ir kiti pastebėjimai apie pasaulio begalybę“, režisierius Paulius Markevičius | „Tolyn gilyn“ (tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT, 2025). Dainiaus Putino nuotrauka

Belgų „There there company“ pasirodymas „Hugs & Handshakes“ (liet. „Apkabinimai ir rankų paspaudimai“) kvietė patyrinėti bendruomeniškumo, žmonių tarpusavyje kuriamų ryšių temas. Judesio dramaturgijos pagrindu šiame spektaklyje tampa rankos paspaudimo ir apkabinimo gestai, kurie akrobatikoje dažniausiai yra neišvengiami, lemiantys numerio sėkmę. Atlikėjai spaudžia rankas žiūrovams, į aikštelę iškviesdami tai vieną, tai kitą žmogų, kol netikėtai tais žmonėmis tampa publikoje įsimaišę akrobatai.

„Hugs & Handshakes“ žavi ne tik puikiai įvaldyta akrobatikos disciplina su visais pakėlimais ir triukais, kuriuos bent kelis gatvės teatro ar šiuolaikinio cirko festivalius stebėjęs žiūrovas jau žino mintinai, bet ir tuo, kad buvo puikiai atskleista pasirodymo prasminė plotmė. Rankų paspaudimais ir apkabinimais čia palengva kuriama pasirodymo bendruomenė, aikštelėje atsiranda vis daugiau profesionalių ir neprofesionalių, vieno tikslo vienijamų, žmonių, sukuriančių paveikų bendruomeniškumo paveikslą.

Akimirka iš pasirodymo „Hugs & Handshakes“, trupė „There there company“ | Belgija (tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT, 2025). Dainiaus Putino nuotrauka

Šiame spektaklyje atlikėją ir žiūrovą skiria plonytė riba, pastarasis neretai atsiduria pasirodymo aikštelėje – yra kviečiamas ją pereiti ir kitam žiūrovui paspausti ranką, atlikti paprastą choreografiją, kol galiausiai nė nepastebime, kaip netikėtai jis tampa akrobatu, kai gauna išlaikyti ant jo pečių stovintį atlikėją ar pats lipti kitam ant pečių, kristi ir gaudyti kitus. „Hugs & Handshakes“ – puikus, paprastas ir lengvas kūrinys apie kuriamos bendruomenės grožį ir galią.

Akimirka iš pasirodymo „Hugs & Handshakes“, trupė „There there company“ | Belgija (tarptautinis gatvės teatro festivalis SPOT, 2025). Dainiaus Putino nuotrauka

Katalonų kompanijos „Llum de Fideu“ darbas „Sfumato“ (liet. „Niuansuotas“) – neabejotinai įsimintiniausias šių metų festivalio kūrinys. Tai žavus ir jautrus darbas apie žmogaus ir gamtos santykius, kviečiantis sustoti ir susimąstyti, ką galvojame apie kasdienes, „žemesnes“ gyvybės formas – balandžius, žuvis, medžius ir pačią gamtą, apverčiantis perspektyvą aukštyn kojomis: spektaklio vedliais čia tampa batonu žiūrovus viliojantys balandžiai, o pirmas žmogus, kurį sutinkame tarp spektaklio atlikėjų, yra viso labo tik lėlė. Pasklidęs po parką, „Sfumato“ kviečia sekti jo veikėjus ir išvysti mažas sceneles – sušokti solidarų ratelį su balandžiais, pasiklausyti išmintingos ir taiklios žuvies kalbos (kurią ji atlieka ranka plakdama akvariumo vandenį), paspausti medžiui ranką, o gal netgi ir apsikabinti. Šis spektaklis – tai magiškas pasivaikščiojimas po veidrodinį pasaulį, kuriame už kiekvieno kampo tyko kažkas netikėto.

Akimirka iš pasirodymo „Sfumato“, trupė „Llum de Fideu“ | Katalonija (tarptautinis scenos menų festivalis SPOT, 2025). Dainiaus Putino nuotrauka

„Sfumato“ puikiai derina ironišką kandumą, gebėjimą sarkastiškai pašiepti ir poetišką jautrumą: šmaikštų garso įrašą, apie tai, kad žmonės yra purvini ir nešioja ligas, keičia iškaba, kviečianti prisiminti, kad po asfaltu vis dar esama miško. Taip pat buvo labai smagu justi, kad spektaklio atlikėjai puikiai valdo publiką, žiūrovų poreikis sekti veikėjus kyla iš atlikėjų vaidybos, o ne vedlių pagalbos.

Akimirka iš pasirodymo „Sfumato“, trupė „Llum de Fideu“ | Katalonija (tarptautinis scenos menų festivalis SPOT, 2025). Dainiaus Putino nuotrauka

***

Bandydama apibendrinti šių metų festivalį, atrasti kokį nors jo unikalumą ar išskirtinumą, palyginti su ankstesniais metais, kaip dažnai rašant apžvalgas, atrodytų, kad reikia daryti, – šįkart sunku ir, iš tiesų, kelia abejonių, ar būtina. Manau, kad SPOT galima įvardyti kaip festivalį, patogiai įsigyvenusį savo rūbe – jis turi aiškią kryptį ir kuria savo atmosferą; kasmet eidamas į festivalį gali ramiai tikėtis atrasti savo metų „trejetuką“, o ir kituose darbuose pamatyti geros idėjos krislą ar patikusią detalę. Tai yra festivalis, kuris žavi savo stabilumu, ir sugrįžti į jį – tarytum sugrįžti į namus: aišku, kur padėti puodeliai arbatai, kur ieškoti šaukštelio, kur pasidėti daiktus.

Akimirka iš tarptautinio gatvės teatro festivalio SPOT. Aistės Šivytės nuotrauka

Projektą „Menų faktūra“, 2025 m. skyręs 34 tūkst. eurų, iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Autorius: Aistė Šivytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama