„Teatro algoritmai“. Teatras...kieme, aikštėje, gatvėje!?

Apie linksmą ir stiprų gatvės teatro vyksmą – naujoje „Teatro algoritmų” laidoje

Kaip mus keičia teatras, išeinantis į miestų aikštes, kiemus ar gatves? Kodėl gatvės spektaklyje mums drąsiau apkabinti kitą? Kokią gyvenimo tėkmę kuria džiugus chaosas?

Kaip veikia gatvės teatras, kviečiantis į atsitiktinį žaidimą ir nenuspėjamą susitikimą miesto erdvėje, sužinosite ir pamatysite naujoje „Lietuvos ryto” televizijos laidų ciklo „Teatro algoritmai” laidoje „Teatras...kieme, aikštėje, gatvėje!?”

Viešose erdvėse rodomi improvizuoti kviečiantys spektakliai tarsi naujai parodo mums gerai pažįstamo miesto reljefus. Lengvai chaotiškas gatvės teatras netikėtai ir džiugiai keičia mūsų kasdienybę. Žaismingas gatvės teatro vyksmas pažadina kiekvieną, bandantį išsaugoti rutinos ramybę, o kartais netgi leidžia tapti… akrobatu.

„Teatro algoritmų” laidoje kartu su scenos meno kritikėmis apžvelgiami penki ryškūs gatvės teatro spektakliai („Glaistas”, „Sfumato” ir kt.), sukurti lietuvių ir užsienio menininkų.

Gatvės teatrui įžengus į miesto viešąsias erdves, kiekviena jų detalė tarsi atgyja ir tampa spektaklio dalimi. Netikėti susitikimai, į kuriuos žiūrovus suburia profesionalūs atlikėjai, priverčia atrasti paprastus kasdienybės džiaugsmus, keisti išankstines nuostatas ar sutelkti dėmesį į primirštus istorinius įvykius.

Teatrologė Dovilė Zavedskaitė pastebi, kad gatvės teatras – patogi žaidybinė teritorija, nes žmogus čia ateina kaip miesto gyventojas ir yra kviečiamas atrasti ryšį su šia miesto vieta ir kitais žmonėmis, kurių gal niekada nebūtų sutikęs.

„Tai yra visai kas kita, negu eiti pasipuošus vakare į teatro institucijos pastatą – svarbiai, reikšmingai. Visai kitoks jausmas užeiti į gatvės spektaklį ir jame aptikti save kaip šio miesto gyventoją. Kaip ir bet kokioje kitoje gatvės situacijoje, mes pradedame sąveikauti su kitais šio miesto gyventojais. Iš tiesų žiūrovai gana noriai įsitraukia į visą tą netikėtą žaidimą”, – sako teatrologė.

Gatvės teatras geba ženkliai paveikiau kalbėti ir apie istorinius įvykius. Itin asmenišką patirtį sukuria garso kelionė „Glaistas” po buvusio Vilniaus geto teritoriją. Klausantis pasakojimų autentiškoje žydų geto erdvėje, patiriami stiprūs emociniai išgyvenimai. Taip gatvės teatro pasirodymai koreguoja miesto peizažą ir žiūrovų vaizduotėje keičia suvokimą apie viešąsias erdves – sukuriami nauji kontekstai, o tavo miestas parodomas visai kitokiu žvilgsniu, negu esi įpratęs matyti.

„Gatvės teatro spektaklis gali tapti daug paveikesniu būdu šnekėti apie tokias istorines  katastrofas kaip holokaustas, negu sėdint teatro salėje ar žiūrint į istorinius dokumentus ir vaizdus. „Glaisto” atveju rezonuoja tai, jog mes atsidūrėme būtent toje erdvėje, kur viskas nutiko, kad mums nevaidina aktoriai, kad mus veda ramus užkadrinis balsas. Manau, toks natūralus, intymus buvimas su istoriniu įvykiu daug stipriau rezonuoja negu, tarkim, žiūrint scenoje”, – sako teatrologė Aistė Šivytė.

Pasak scenos meno kritikų, žmogus, jeigu jis lankosi gatvės teatro spektakliuose, kurie dabar vis dažniau vieši Lietuvoje, ilgainiui susikuria naują miesto žemėlapį, kuriame įrašytos visai kitokios patirtys, negu įprastai veikiant mieste. Iš tiesų galima pakeisti miesto suvokimą vien stebint gatvės teatrą.

Apie teatrą aikštėse, kiemuose, gatvėse – „Teatro algoritmai” šį šeštadienį, lapkričio 29 d., 8.30 val. per „Lietuvos ryto” televiziją.

Rengėjų informacija

Autorius: Karina Metrikytė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama