Antrą kartą literatūrinė Vlado Šlaito premija įteikta kraštiečiui poetui Vainiui Bakui

Antrą kartą literatūrinė Vlado Šlaito premija įteikta kraštiečiui poetui Vainiui Bakui. Šiemet įteikta 27-oji literatūrinė Vlado Šlaito premija. Ji, komisijos sprendimu, skirta ukmergiškiuipoetui Vainiui Bakui. Šia premija kraštietis apdovanojamas antrą kartą. Tai – pirmas atvejis, kai literatūrinė Vlado Šlaito premija skiriama tam pačiam autoriui. Šiemet minimos kraštiečio išeivijos poeto Vlado Šlaito 105-osios gimimo metinės, tad visus metus Ukmergės rajono savivaldybės Vlado Šlaito viešoji biblioteka rengė įvairias akcijas – kvietė pasimatuoti Vlado Šlaito akinius, kurti eiles ir jomis dalintis, skatino bendrystę tarp visų, kuriems artimas ir svarbus šis poetas. Poeto vardo literatūrinės premijos įteikimo šventė buvo šių renginių kulminacija. Literatūrinė Vlado Šlaito premija šiais metais skirta mūsų krašto poetui, literatūrologui, vertėjui, literatūros kritikui Vainiui Bakui už naujausią jo knygą „Laikmenos“, kurioje skleidžiasi filosofinė išmintis, gilūs apmąstymai, netikėti minties šuoliai ir prasmingos gyvenimo įžvalgos. Prieš dešimt metų Vainiui Bakui jau buvo įteikta Literatūrinė Vlado Šlaito premija už knygą „Kas vėjo – vėjui“. Jis yra pirmas autorius šią premiją gavęs antrą kartą. Premijos skyrimo komisijos nuomone, Vainius Bakas jos nusipelnė „už itin brandžią, profesionalią ir produktyvią kūrybą, įdomias ir savitas paraleles su Vlado Šlaito kūryba ir šio poeto kūrybinio palikimo tyrinėjimus“. Tradicinė šventė šiemet įgavo netradicinę formą. Renginio metu ne tik prisiminta Vlado Šlaito kūryba ir poeto gyvenimo vingiai, įteikta premija laureatui, bet surengta ir diskusija. Renginyje dalyvavo ir laureatą sveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, administracijos direktorė Inga Pračkailė, mero patarėja Goda Juzėnaitė, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas. Vainius Bakas pasidžiaugė, kad Vlado Šlaito premija jam suteikta antrąjį kartą, taip pat akcentavo, kad laureato diplomas – ne tik didelis džiaugsmas, bet ir įpareigojimas, dar labiau suartinantis jo kūrybą su gimtuoju Ukmergės kraštu. Laureato pasiekimais džiaugėsi ir jo poeziją skaitė artima Vainiaus Bako bičiulė Rita Makselytė. Antroji šventės dalis buvo skirta diskusijai – žinomi žmonės dalijosi mintimis apie tai, kas juos įkvepia kurti ir rašyti, apie šiuolaikinio poeto ryšį su aplinka, sėkmes ir iššūkius. Diskusijoje dalyvavo premijos laureatas Vainius Bakas, poetė, prozininkė, vertėja, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, Literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatė Birutė Jonuškaitė, poetė, dainininkė, žurnalistė, kultūros laidų vedėja, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Indrė Valantaitė, poetė, rašytoja Rita Makselytė, Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos moksleivė Ugnė Bernikovič, šiemet išleidusi savo pirmąją poezijos knygelę. Renginį moderavo poetas, vertėjas, knygų autorius Tomas Taškauskas. Muzikos garsais šventę užpildė žymus Lietuvos saksofonininkas Juozas Kuraitis. Vainius Bakas yra išleidęs eilėraščių rinkinius „Lietaus spalvos“, „Pretekstai“, „Kas vėjo – vėjui“, „Kaštonų tonai“, „Ką manė kamanė“, „Tylos fonetika“, „Pasiklydusios kulkos“, „Čiurlionio abėcėlė“ ir „Laikmenos“. Poetas už savo kūrybą yra pelnęs ne vieną literatūrinę premiją ir apdovanojimą. Pasak Indrės Valantaitės, Vainius Bakas yra išskirtinis poetas savo jautrumu žodžiui, jo spalvai. „Be to, apdovanotas rimavimo talentu, kas itin reta šiomis dienomis. Asmenybė su tvirtu vertybiniu pagrindu, – sakė ji. – Be to, puikus vertėjas.“ ­ Ukmergės rajono savivaldybės įsteigta Literatūrinė Vlado Šlaito premija kasmet teikiama už reikšmingus dramos, publicistikos ar kitokio žanro kūrinius, kuriuose ryškus autoriaus santykis su savo namais bei gimtuoju kraštu. Premija teikiama pagal patvirtintus nuostatus. Šiemet buvo keturi pretendentai jai gauti: Vytautas Stankus už knygą „Renkant kaulus“, Aldona Dudonytė-Širvinskienė už knygą „Likimo dulkės“ bei Kristina Tamulevičiūtė už knygą „Namai“. Jiems įteiktos rajono savivaldybės mero padėkos. Premijos ištakos Literatūrinė Vlado Šlaito premija turi beveik šimtmetį siekiančias šaknis. Tarpukariu Ukmergėje buvo įsteigta Ukmergės miesto premija, kuri kelerius metus iš eilės buvo skiriama už romantiškiausią metų literatūrinį kūrinį. Pirmuoju Ukmergės literatūros fondo premijos laureatu 1937 metais tapo profesorius Vincas Mykolaitis-Putinas už romaną „Krizė“. 1938 metais ši premija buvo paskirta rašytojui Kaziui Borutai už knygą „Mediniai stebuklai“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Ukmergės rajono taryba 1999 metais įsteigė kasmetinę literatūrinę premiją, pavadintą krašto poeto Vlado Šlaito vardu, kuris, likimo priverstas emigruoti į Angliją, ne viename savo eilėraštyje su nostalgišku liūdesiu mena Ukmergę, jos gatves, Žemaitkiemio miestelį, Šventosios upę. Pirmąja šios premijos laureate 1999 metais tapo Indrė Žekevičiūtė. Ji rašė ir apie Vlado Šlaito kūrybą: „Vladas Šlaitas nesislepia už gražių žodžių ar skambių minčių, jis visada išlieka tiesus, atviras, kartais ironiškas, kartais saikingai sentimentalus […]. Kartais Vladas Šlaitas kalba su pačiu savimi, kartais su praeitimi, kartais su kitais. Jis sugebėjo kalbėti taip, kad viskas virstų nuoširdžia, atvira ir įdomia poezija. Jis sugebėjo kalbėti taip, kad jį išgirstų ir pamiltų“ (Vlado Šlaito poezijos paralelės, 2002, Kaunas). Iki 2008 metų literatūrinė Vlado Šlaito premija buvo skiriama už reikšmingus poezijos, prozos, publicistikos, literatūros kritikos ir kitus kūrinius rajono literatui arba kūrinio apie Ukmergę ir jos žmones autoriui. Premija yra įvertinti Rasa Griškevičienė, Kęstutis Česnaitis, Vytautas Vyčas, Leonora Jankeliūnienė, Regina Pakėnienė (po mirties), Stanislava Talutytė, Alfas Pakėnas, Deltuvos kultūros almanacho „Eskizai“ redakcinė kolegija. Pakeitus nuostatus Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu konkursas pradėtas skelbti visoje šalyje bei užsienyje ir premija teikiama už literatūrinius kūrinius, labiausiai išreiškiančius meilę gimtajam kraštui ir tėviškei. Tokiu sprendimu buvo atstatytos tarpukario Lietuvoje buvusios miesto literatūrinės premijos tradicijos, be to, platesnė konkurso apimtis leidžia garsinti kraštiečio poeto Vlado Šlaito kūrybą ir asmenybę, populiarinti ir akcentuoti jo kūryboje išreikštą ilgesingą ir aistringą meilę gimtajam kraštui. 2008 metais premija buvo paskirta Kęstučiui Navakui, vėliau šią premiją laimėjo Romas Raila, Zigmas Zinkevičius, Petras Panavas, Algimantas Zurba, Zita Kriaučiūnienė ir Rasa Povylienė, Leonardas Gutauskas, 2015 metais – Vainius Bakas. Kiti Literatūrinės Vlado Šlaito premijos laureatai ­– Gvidas Latakas, Benediktas Januševičius, Agnė Žagrakalytė, Jurgita Jasponytė. 2020 metais Ukmergės rajono savivaldybės taryba patvirtino naujus premijos nuostatus. Tais metais premija skirta Birutei Jonuškaitei, vėliau – Liudvikui Jakimavičiui, Aušrai Kaziliūnaitei, Elenai Karnauskaitei-Mažeikienei. Pernai šia premija buvo įvertintas Julius Keleras. Skaidraus ilgesio poetas Vladas Šlaitas – poetas, tradicinio lietuviško lyrizmo atstovas, didžiąją gyvenimo dalį praleidęs emigracijoje. Vlado Šlaito tėvas, gimęs Žemaitkiemyje, prie Ukmergės, per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pasitraukęs į Rusiją. Ten jis sutiko būsimą žmoną Antaniną, su kuria 1920 metais rugsėjo 27 dieną susilaukė sūnaus Vlado. Su vienmečiu sūnumi Šlaitų šeima grįžo į Lietuvą, gyveno Žemaitkiemyje, vėliau persikėlė į Ukmergę. 1929 metais Vladas pradėjo mokytis pradžios mokykloje, o 1932 metais įstojo į Ukmergės valstybinės gimnazijos pirmąją klasę. Čia parašytos ir pirmosios eilės. 1940 metais Vladas Šlaitas baigė Ukmergės gimnaziją ir pradžios mokyklų mokytojų kursus, pirmuosius metus dirbo mokytoju Būdviečių pradžios mokykloje Tauragės apskrityje. Vėliau sugrįžo į Ukmergę ir dirbo Ukmergės savivaldybės raštininku. 1943 metais buvo mobilizuotas į vokiečių kariuomenę. Joje praėjo mokymus, buvo pasiųstas į frontą prie Leningrado. Vokiečiams traukiantis pateko į Vokietiją, kur gyveno pabėgėlių stovyklose. Čia nemažai rašė. Nuo 1947 metų poetas gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur dirbo plieno, tekstilės, metalo apdirbimo fabrikuose. 1956 metais apsistojo Londone. Dirbo ligoninės sanitaru, „Nidos“ lietuvių spaustuvės linotipininku. Visą laiką ilgėjosi Lietuvos, Ukmergės, Žemaitkiemio. Rašė: „Esu pusiau padalintas: gyvenu Londone, o širdis, kaip pustelninkė, nuolat traukia mane su savim Ukmergės karalystėn.“ Gyvendamas Didžiojoje Britanijoje Vladas Šlaitas išleido dešimt poezijos rinkinių, pelnė ne vieną išeivijos literatūrinę premiją, kitų rašytojų pripažinimą. Lietuvoje jis gana ilgai buvo menkai žinomas, nors kūryboje vyravo lietuviška tematika. Poezijai būdingi vienišumo, tėvynės ilgesio, rudeniškos gamtos motyvai, ilgesingos, melancholiškos intonacijos. Eiliavimas laisvas, artimas ritminei prozai. Kraštiečio eilėraščiai buvo spausdinami savaitraščiuose ir žurnaluose: „Žiburiai“, „Lietuvių žodis“, „Aidai“ ir kituose. Išleisti rinkiniai „Žmogiškosios psalmės“, „Ant saulėgrąžos vamzdžio“, „Be gimtojo medžio“, „Antroje pusėje“, „Širdies paguodai“, „34 eilėraščiai“, „Aguonų gaisras“, „Pro vyšnių sodą“, „Nesu vėjo malonėje“, „Rudenio vynas“. Paskutinius gyvenimo metus poetas praleido senelių pensionate, mirė 1995 metais gegužės 28 dieną Braitone, palaidotas Londono Šv. Patriko kapinėse, lietuvių skyriuje. Lietuvoje išspausdinta Vlado Šlaito eilėraščių rinktinė „Be gimtojo medžio“, poezijos, prozos, vertimų, laiškų rinktinė „Saulė ant šaligatvio“.

Autorius: Ukmergės žinios

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama