MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Tiriamosios žurnalistikos stipendijos • 2025.07.04 12:13

Arūnas Milašius. Kruvinas karas dėl postų ir kaip tai veikia Vilniaus NT rinką

Arūnas Milašius Delfi
Arūnas Milašius Delfi

Turinį įkėlė

Arūnas Milašius. Kruvinas karas dėl postų ir kaip tai veikia Vilniaus NT rinką

Šiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirguliuoja daugybė tarsi viena su kita nesusijusių, tačiau iš tiesų mūsų gyvenimus keičiančių žinučių. Čia naujos Vyriausybės sudarymo peripetijos, kai šimtai politinio pasitikėjimo partiečių keis darbo vietas ir jau realiai prasidėjusi kova be taisyklių ir kompromisų dėl saldžių vietų pavaldžiose įstaigose, Seimo narių komandų formavimas, kur įsidarbins šimtai naujų patarėjų, žinios apie atsigaunančią NT rinką.

Tarsi naujienų kratinys, bet iš tiesų yra kiek kitaip. Infliaciją Lietuvoje, kaip ir neseniai Estijoje, skatina tie patys faktoriai – valdžios į rinką pilamų pinigų malūnas. Tačiau, skirtingai nei estai, kurie tiesiog leido atsiimti santaupas pensijų fonduose ir ten mažmeninė rinka suklestėjo trumpam, mes pasirengę šį eurų pylimą ant kainų malūno padaryti ilgalaikiu. Kalbu apie atlyginimų didinimą prieš rinkimus.

Jis jau nutiko vieną kartą šiemet ir biudžete, kurį parengę buvę valdantieji, nuo kitų metų numatytas dar kartą. Pridėkime ir keistoką valstybės valdymo reformą, leidusią įstaigų, agentūrų, tarnybų ir kitų institucijų vadovams sau bei sau artimiems žmonėms legaliai skirti didžiulius atlyginimus. Turime įdomią mozaiką.

Nekalbu apie tyliąsias biurų pelytes, tvarkingai vykdančias vadovo ir jo patarėjų nurodymus. Kalbu apie aukštesnes pozicijas.

Beje, tai viena iš galimų priežasčių, kodėl sujuda NT rinka būtent Vilniuje, – į čia plūsteli šimtai gerą algą gaunančių valstybės tarnautojų iš įvairių Lietuvos kampelių, kuriems tai proga susitvarkyti gyvenimą. Po atlyginimų didinimo auga sluoksnis tų, kurie gali sau leisti nusipirkti naują ar gerinti jau turimą būstą. Šimtai naujų pirkėjų sostinės rinkoje jau matomi. Staiga turtingesniais tapę žmonės koncentruojasi sostinėje – keistoka reforma lėmė, kad dauguma aukštų postus užimančių piliečių, kuriems augo algos, telkiasi būtent čia ir didmiesčiuose.

Tampame kaip Graikija ir kitos Pietų šalys

Atlyginimai šiam sluoksniui dažnai tokie, jog Prezidentas ir ministrai gali tik padūsauti, kai šeimos nariai paklausia „o kur mūsų pinigai?“. Tai nauja tvari vidurinioji klasė su stabiliom, nuo jokių ekonomikos pokyčių ir kitų krizių, išskyrus politines, tokias kaip rinkimai, nepriklausoma žmonių grupė. Dėl patekimo į šį ratą po kiekvienų rinkimų, kai keičiasi valdžia, ir užverda kova be kompromisų ir taisyklių.

Ne, ne vertybės ir ambicijos dažnai veda žmones siekti karjeros. Tai nėra blogai. Be didelį atlygį gaunančių aukščiausios kategorijos vadovų niekur nenuvažiuosime. Blogiau, kad vis didinant algas niekas niekada neužduoda klausimo – o kokią naudą suteikiate visuomenei, ar visuomenės mokami pinigai pateisinami? Tampame kaip Graikija ir kitos Pietų šalys, kur gerai gyvena tik valdininkai ir stambūs verslininkai.

Šalia šio naujojo viduriniosios klasės sluoksnio pridėkime Vilniaus biurokratiją, kai leidimo naujam daugiabučiui išdavimas gali tęstis metų metus, – jei manote, jog vystytojai investicijų į strigusius projektus ir išlaidų biurokratiniams projektams neįtraukia į statomų būstų kainą, tai iš naujo pastudijuokite ekonomikos vadovėlį.

Šis kokteilis ir lėmė „Lietuvos ekonominį stebuklą“, kai daugumoje Europos šalių NT kainos čiuožė žemyn, o pas mus išliko ar net šiek tiek padidėjo. Stebuklų nebūna. Ekonomikoje yra tik labai konkrečios priežastys, kurios ne visada matomos. Tačiau visada ir už viską reikia sumokėti.

Kas toliau? Deja, nesu optimistas, optimizmo nesuteikia ir naujosios Vyriausybės planuojama biurokratijos mažinama komisija, kurioje vėlgi dirbs biurokratai.

Problema – ne geri norai. Bėda – statistika. Jei Lietuvoje biudžetiniame sektoriuje dirba apie 25 proc. žmonių, o ES vidurkis 19 proc., tai reiškia, kad vienos kitos licencijos, leidimo ar privalomos ataskaitos panaikinimas nieko neišspręs. Išspręsti gali tik normali ir visaapimanti reforma tiek valstybės valdymo, tiek sveikatos ir švietimo srityse, kad statistika keistųsi. Kol taip nenutiks, tiesiog toliau vadovausimės šūkiu „galime pigiai pasiskolinti ir pinigus ištaškyti“. Ne, augančios NT kainos mūsų nepaguos.

Jei netikite tuo, ką rašau, – kiek mokama ministerijos ir valstybinėse įstaigose arba kas ministerijoje uždirba 8 tūkstančius eurų prieš mokesčius. Ne, tai ne ministras.

Ir truputis kultūros, kad neatrodytų, jog viešajame sektoriuje viskas medumi patepta.

 

 

 

 

Autorius: Arūnas Milašius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-07-04

Valstybė tyliai pakeitė vieną mokestį – skaudės daug kam

Valstybė tyliai pakeitė vieną mokestį – skaudės daug kam
2025-07-04

„Achema“ – į ją rankas ištiesti gali dar vienas žaidėjas ir kodėl ji staiga pasidarė svarbi Lietuvai

„Achema“ – į ją rankas ištiesti gali dar vienas žaidėjas ir kodėl ji staiga pasidarė svarbi Lietuvai
2025-07-04

Lenkija vėl lietuvių horizonte: verslas žmones samdo per šią šalį, kokie ten mokesčiai

Lenkija vėl lietuvių horizonte: verslas žmones samdo per šią šalį, kokie ten mokesčiai
2025-07-04

EK užsimojo prieš strateginę Rusijos prekę – už ją ir lietuviai moka dešimtis milijonų eurų

EK užsimojo prieš strateginę Rusijos prekę – už ją ir lietuviai moka dešimtis milijonų eurų
2025-07-04

Rinkiminės pagirios: kaip ūkininkai mėgina pasidalinti dar likusius paramos trupinius

Rinkiminės pagirios: kaip ūkininkai mėgina pasidalinti dar likusius paramos trupinius
Dalintis straipsniu
Arūnas Milašius. Kruvinas karas dėl postų ir kaip tai veikia Vilniaus NT rinką