„Achema“ – į ją rankas ištiesti gali dar vienas žaidėjas ir kodėl ji staiga pasidarė svarbi Lietuvai

Apie tai, kad „Achema“ guli ant prekystalio kalbama keletą metų. Ja oficialiai domisi vengrų „MET Group“, smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas, buvęs grupės prezidentas Arūnas Laurinaitis.

Anksčiau į bendrovę rankas tiesė „Gazprom“ ir viena didelė Skandinavijos trąšų gamintoja. Skaičiuojama, kad šiandien su Achema susiję apie 700 lietuviškų įmonių. Anksčiau buvo susiję apie 900 (Lietuvos pramoninkų konfederacijos vertinimas), tačiau bėgant metams ir brangstant dujoms koncerno ekonominė galia mažėjo. Visgi, tai viena reikšmingiausių šalies ekonominių grupė. Vien azoto gamyklos infrastruktūra netoli Jonavos gali būti vertinama milijardais eurų.

Padėtis keičiasi ir jau net aukščiausi valdžios atstovai neofcialiai užsimena, kad neverta kalbėti apie įmonės pardavimą, o jei tai būtų neišvengiama, ją įsigyti gali ir valstybė. Kartais tai praslysta ir į viešumą.

Giedrimas Jeglinskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas VŽ duotame interviu mano, kad yra logiška svarstyti bent jau dalinį trąšų gamybos bendrovės „Achema“ nacionalizavimą: „Dėl Achemos matome įvairių interesų. Dabar žvelgiant į gynybos pramonės sferą, tikrai logiška svarstyti, kad ji turėtų tapti bent iš dalies nacionaline įmone. Visgi jei priimame kitus sprendimus ne tik laikyti ir pasiimti tą kapitalą, bet investuoti, reikia pasirūpinti, kad būtų sudaryti kontraktai su karinėmis bendrovėmis Lietuvoje ir užsienyje dėl tos gamyklos produkcijos. Logiška svarstyti tokį variantą.“

Apie tai, kad įmonė nebus atiduota bet kam laidoje „Verslo požiūris“ kalbėjo ir Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

„Tai strateginis objektas ir vyriausybės siekis, kad įmonės valdymas išliktų nacionalinio kapitalo rankose. Įvairūs siūlymai ją pirkti dar nėra pasiekę tos stadijos, kad Vyriausybė turėtų duoti leidimą ją parduoti arba ne. Matome daug rizikų. Įmonė svarbi ne dėl trąšų gamybos, tačiau ją matome gynybos pramonės sudėtyje kaip svarbų juridinį asmenį, nes planuojamoms sprogmenų gamykloms svarbu turėti žaliavą čia, kieme. Kalbant apie ateitį, ji ir toliau išliks strateginės reikšmės įmone. Vyriausybė neduos leidimo ją parduoti, jei matys, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – „Delfi“ sakė G. Paluckas.

Priminsime, „Achema“ yra strateginė įmonė ir norint ją parduoti reikia gauti specialios Vyriausybės komisijos leidimą. Kitaip sandoris negalimas.

Kas yra Achema

Tačiau kas iš tiesų yra „Achema“ ir ką Lietuvai reikštų blogiausias variantas, kai bendrovė perkama tam, kad būtų uždaroma ir netrukdytų kitiems gamintojams, kalbamės su Rimu Varkulevičiumi, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniu sekretoriumi, buvusiu „Achemos grupės“ rinkodaros direktoriumi.

„Achema“ tai tvarus Lietuvos verslo bendruomenės narys. Ji moka mokesčius, užtikrina socialinį tvarumą tiek Jonavoje, tiek Kauno regione. Tačiau juokaujama, kad ji turi 200 km teritoriją, nes tiesiogiai susieta su Klaipėdos uostu. Tai vienintelis azotinių trąšų gamintojas Baltijos regione, kuris konkuruoja su tokiomis pat įmonėmis Lenkijoje. Be to, tai didžiulis energetinių resursų vartotojas ir vamzdynų išlaikymas be jos būtų problemiškas“, – aiškina R. Varkulevičius ir sako, kad dar neseniai buvo mūsų pramonės flagmanas, kuris ir toliau sėkmingai veikia, tačiau kapitalo judėjimas nenumaldomas. Valstybei ir regionui tai svarbi įmonė pradedant prekės ženklu ir baigiant kokybiška produkcija.

R. Varkulevičius sako, kad į 2023 m. patirtą beveik 50 mln. eurų nuostolį nereikėtų kreipti dėmesio. Prieš tai buvo uždirbti didžiuliai pelnai. Versle įprasta, kad ne visi metai būna pelningi. Nuostolis galėjo atsirasti ir dėl įvairių buhalterinių dalykų. Ji moki ir gaminanti produkciją, užtikrinanti valstybės ekonominį pagrindą.

„Niekas nepirktų tos įmonės teritorijos ar įrangos. Pirkėjai domisi „Achemos“ sukurtu verslu ir įmonių tinklu. Jei ji būtų Vilniaus centre, ją būtų galima paversti butų kompleksu. Dabar ji valstybės centre, susieta su uostu ir, kitas svarbus aspektas, be azotinių trąšų neturėtume tokio derliaus, kokį turime. Teiginys, kad ją siekia nupirkti ir uždaryti neturi pagrindo. Dar man dirbant teko bendrauti su „Yara“ ir Lenkijos įmonėmis požiūris buvo kitas – buvo įdomu tvarus energetinis aprūpinimas, vieta. Tai svarbu“, – dėlioja R. Varkulevičius, tačiau nesiima spėlioti, ką darytų užsieniečiai, nupirkę šią bendrovę. Tuo labiau, kad ji susijusi su šimtais kitų įmonių. Įmonės perkamos, kad jas būtų galima paversti pelningesnėmis, gaunamos naujos rinkos.

„Kalbant apie konkurenciją su Rytais, atsiranda kitų pavojų. Prisiminkime vien sprogimą Libane. Žmonija didėja, juos reikės maitinti. Kapitalo ir verslo migracija gali labai pakenkti valstybei, nes joje likusiems žmonėms tiesiog niekas nebeduos darbo“, – pastebi R. Varkulevičius ir sako, kad lietuviai nėra per maži, kad galėtų konkuruoti globaliame pasaulyje. „Achema“ niekada neturėjo pigių žaliavų, tačiau netgi su brangiomis žaliavomis sugebėjo konkuruoti pasaulio rinkose. Be to, pats koncernas pakankamai daugiašakis, apima dešimtis įmonių nuo transporto iki paslaugų sektoriaus.

Achemos svoris ekonomikoje

Vertinant „Achemos“ dalį šalies ekonomikoje buvo skaičiuota ne dalis BVP, bet dalis visų įmonių apyvartoje. Imame visos Lietuvos apyvartą (kas nėra lygiai tapatu BVP, bet plius minus) ir skaičiuojame tų įmonių apyvartą – dalį. Tai techniškai beveik teisingai galima sakyti, kad Achema sukuria apie 1,5 proc. Lietuvos BVP, „Ignitis“ ir „Lietuvos Geležinkeliai“ apie 1 proc. Tai apytiksliai galima būtų teigti, kad šios trys įmonės sukuria 2-2,5 proc. BVP. Kas būtų apie 1-1,7 mlrd.

Lietuvos BVP 2024 m. bus apie 68-70 milijardų.

Šį straipsnį dalinai finansavo Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Arūnas Milašius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama