Milijardai, kurių Lietuva nepasiekia – paskendo pažadų ir biurokratijos liūne

ELTA paskelbė trumpą žinutę, už kurios slypi milijardai. Milijardai, kurių Lietuva taip ir nesugeba pasiimti, nes, pasak politikų, paskendo pažadų ir biurokratijos džiunglėse. Ne tik savo, bet ir EK.

Šiuo metu yra svarstoma atsiimti praeitos Vyriausybės ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano daliai, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tačiau tai tik maža detalė dėlionėje. Kiek lėšų panaudota ir kaip nelabai sutaria net atskiros ministerijos.

Už borto ne mes vieniTiesa, galime save guosti, kad praėjus beveik pusei RRF įgyvendinimo laikotarpio, kaip pažymi Europos audito rūmai, septynios valstybės narės nebuvo gavusios jokio finansavimo, kad galėtų pasiekti savo tikslų, t. y., Vengrija, Nyderlandai iš viso nebuvo pasirašiusios veiklos sutarimų, todėl negalėjo pateikti mokėjimo prašymų ar gauti RRF finansavimo; Švedija, nors ir pateikusi veiklos susitarimus, mokėjimo prašymų nepateikė; Belgijos, Suomijos, Airijos ir Lenkijos mokėjimo prašymai tebebuvo vertinami.“Instrumentas savotiškas. Daug biurokratizmo ir jis labai nelankstus. Šalys narės turėjo bendrai skolintis ir taupesni norėjo gauti daug saugiklių, kad išjudintų reformas kai kuriose valstybėse“, - konstatuoja buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Priminsime, kad „Naujos kartos Lietuva“ – tai mūsų šalies planas pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP, angl. – RRF), kuri, reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą.

Ši priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis. Jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės, kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas.

Svetainėje esinvesticijos.lt įvardinamas ir pagrindinis šio plano tikslas:“ Koks yra pagrindinis plano „Naujos kartos Lietuva“ tikslas? Plano esminis tikslas – sveikas ir laimingas žmogus, galintis veikti ir kurti, dirbti kokybišką darbą, gaunantis orias pajamas, gyvenantis darnioje bendruomenėje, įkvepiančioje ir palaikančioje, saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje, ugdančioje pagarbą, atvirumą ir pasitikėjimą, vertybiniu pagrindu formuojamą valstybės politiką.“Panaudota tik trečdalis“Bendras RRF lėšų panaudojimas siekia tik apie 35 proc., tai reiškia, kad likusiai sumos daliai panaudoti liko gerų pusantrų metų. Šiuo metu dedamos pastangos suvaldyti ir spartinti projektus, kad lėšos būtų panaudotos.

Tačiau, kalbant apie investicijas, laikas yra svarbiausia dedamoji. Jei konkuruojančios šalys paramą sugebėjo panaudoti greičiau, jos įgavo momentinį konkurencinį pranašumą, kurį Lietuva galėjo prarasti. Tokį atsilikimą vėliau kompensuoti gali būti labai sudėtinga, o pasekmes pasimatyti taip pat tik po kurio laiko“, – „Delfi“ sakė Lukas Savickas, Ekonomikos ir inovacijų ministras.

Tačiau ne visi politikai į susiklosčiusią padėtį žvelgia su nerimu. Niuansas toks, kad pinigai leidžiami tikintis, kad vėliau bus pateiktas prašymas EK ir ši išmokės kompensacijas.

„Nepasakyčiau, kad vėluojame su lėšų įsisavinimu. Valstybės kontrolė konstatavo, kad vėluojama pateikti mokėjimo prašymus, pagal kuriuos EK išmoka pinigus. Tačiau pinigai išleidžiami pagal planą. Kita tema atsiskaitymas už rodiklius, kurie toli gražu ne visi ekonominiai. Turi būti įvykdytos reformos, arba pasiekti investiciniai rodikliai. Tačiau pinigai išmokami tik už juos atsiskaičius“, - apie tai, kad leidžiame RRF lėšas tikėdamiesi, kad jos bus kompensuotos, aiškina G. Skaistė.

G. Skaistė sako, kad atsiskaitymo rodikliai sugrupuoti į keletą mokėjimo prašymų. Kai šis prašymas pateikiamas ir rodikliai nepasiekiami, duodama pusė metų juos pasiekti. Jei nepavyksta to padaryti, tai skiriama nuobauda ir lėšos neišmokamos. „Antrame mokėjimo prašyme buvo vienas mokestinis rodiklis ir šio prašymo negalėjome pasiekti, nors kiti rodikliai buvo pasiekti. Paskui EK sutiko šį rodiklį, kurio nepasiekėme, iškelt į trečią prašymą. Pinigai buvo išmokėti“, – aiškina buvusi ministrė.

Kalbant liaudiškai, tai dalis mokesčių reformos, kuri nepavyko buvusiems valdantiesiems. Kai kas jau pasiekta, pavyzdžiui, padidinti akcizai. G. Skaistė neigia teoriją, kad dalį šių reikalavimų „įsirašėme“ patys, nors EK to nereikalavo. Politikė tikina, kad be mokesčių reformos planas EK nebūtų patvirtintas, nes jie 12 metų teikia tą pačią rekomendaciją – padaryti mokesčių reformą. Viena jos grupė ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių grupės plėtra. Padengti šią grupę užtenka padidintų akcizų, tačiau čia yra ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis. Kita grupė peržiūrėti mokestines lengvatas ir atsisakyti tų, kurios neatitinka vadinamo Žaliojo kurso.

Tai iš dalies lengvatos, kai kurių atsisakyta, savarankiškai dirbančių asmenų specialaus režimo naikinimas, nes jie dabar apmokestinami ne taip, kaip kiti.“Šiuos rodiklius galima pasiekti skirtingais būdais, nes jie aprašyti pakankamai abstrakčiai. Jei nauja Vyriausybės norės atsisakyti kitų lengvatų nei mes, galės tą daryti“. – dėlioja G. Skaistė. Trečia grupė – pajamų nelygybės mažinimas. Čia yra ir savarankiškai dirbančių nedarbo draudimas, suminis apmokestinimas. Finansų ministerijos optimizmasNors problemos matomos, tačiau Finansų ministerija trykšta optimizmu:“Naujos kartos Lietuva“ planą (3,850 mlrd. eurų) iš viso sudaro 218 rodiklių, apimančių reformų ir investicijų įgyvendinimą. Didžioji dalis reforminių veiksmų, kurie buvo suplanuoti įgyvendinti anksčiau nei investicijos, jau užbaigti. Iš viso 79 rodikliai yra reforminiai, iš kurių jau pasiekta 67 (85 proc.).

Taip pat „Naujos kartos Lietuva“ planą sudaro 139 investicinis rodiklis, iš kurių pasiekta 27. Investicijų rodikliams pasiekti reikia pabaigti įgyvendinti projektus, todėl pasiektų investicijų rodiklių dar nėra daug, tačiau investicijos sparčiai įgyvendinamos – paskelbta kvietimų teikti projektus – 3,831 mlrd. eurų (beveik 100 proc.), pasirašyta projektų sutarčių už 3,582 mlrd. eurų (93 proc.), įgyvendinama virš 700 projektų, 228 projektai baigti įgyvendinti.

Lietuva yra pasirašiusi plano finansavimo susitarimą su Europos Komisija ir iš viso kartu su avansais yra gavusi 1,819 mlrd. eurų lėšų iš Europos Komisijos (47 proc.). Atsiskaitant už pasiektus rezultatus pateikti 3 mokėjimo prašymai, kuriuose atsiskaityta už 66 rodiklius. Už pasiektus rodiklius galime atsiskaityti Europos Komisijai tik pasiekę visus atitinkamo mokėjimo prašymo rodiklius, kurie apima tiek reformų, tiek investicijų įgyvendinimą, todėl nors pasiektų rodiklių yra daugiau (94 pasiekti rodikliai), atsiskaityta Europos Komisijai ir gauti mokėjimai už 66 rodiklius.

Šiuo metu negalime, kaip buvo planuota, atsiskaityti už plano subsidijos dalies III ir IV rodiklių rinkinius (653 mln. eurų), nes dar ne visi juose suplanuoti rodikliai yra pasiekti. Nepasiekti 8 rodikliai, iš kurių 6 rodikliai apima reformų įgyvendinimą.

Įgyvendinant „Naujos kartos Lietuva“ planą mokėjimai iš Europos Komisijos gaunami ne tik už investicijų įgyvendinimą, bet ir reformų. Atsižvelgiant į naujos Vyriausybės programą šiuo metu planuojami veiksmai, kuriuos būtina atlikti, norint pasiekti šiuos rodiklius. Taip pat vertinamas poreikis ir koreguoti šių rodiklių terminus ir (arba) aprašymus teikiant pasiūlymą Europos Komisijai dėl plano pakeitimo.

Svarbu pažymėti, kad atliekama nuolatinė rizikingų „Naujos kartos Lietuva“ plano rodiklių priežiūra, imamasi veiksmų dėl kylančių problemų sprendimo. Visas dar neįgyvendintas reformas ir investicijas yra įmanoma pasiekti iki galutinio įgyvendinimo termino 2026 m., tačiau tam būtinas visų suinteresuotų institucijų aktyvus, rezultatyvus įsitraukimas ir darbas.

Šiuo metu su Europos Komisija vyksta derybos dėl būtinų plano pakeitimų, kurie leistų išspręsti kylančias problemas – siūloma patikslinti rodiklių pasiekimo terminus, kurie pasikeitė dėl objektyvių priežasčių, mažinti rodiklius tose priemonėse, kuriose nėra pareiškėjų susidomėjimo ir gaunama mažiau paraiškų nei planuota, perskirstant lėšas labiau aktualioms veikloms, siūlomi kiti pakeitimai, kurie užtikrins, kad planas bus įgyvendintas pagal su Europos Komisija suderintus ir Europos Sąjungos Tarybos patvirtintus įsipareigojimus.

Remiantis „Naujos kartos Lietuva“ plano makromodeliavimo rezultatais, kurie atlikti naudojant gyvenimo kokybės augimo modelį, numatomas aukštas plano priemonių poveikis bendrojo vidaus produkto (BVP) rodikliui.

Numatoma, kad per 2021–2026 metus į šalies ekonomiką nukreipus virš 2,2 mlrd. eurų (kaip tai numatyta pradiniame NKL plane), bus papildomai sukurta 4,2 mlrd. eurų BVP, viso plano efektyvumo koeficientas sudarys 1,9 – tai reiškia, kad kiekvienas investuotas euras atneš 1,9 eurų realaus BVP grąžos.

Po plano pakeitimo ir papildymo naujomis priemonėmis 2023 m. bendras investicijų efektyvumo koeficientas sudaro 2,25, tai reiškia, kad ekonominė nauda bus dar didesnė.“

Europine biurokratija abejoja

Tiesa, ne visi linkę kaltę suversti europietiškai biurokratijai ir iš ten sklindantiems reikalavimams. Kiek anksčiau Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega suabejojo, ar tikrai visais atvejais biurokratijos naštą Lietuvai nuleidžia EK, ar ji ją susikuria pati.

„Pradėkime nuo to, kad visų šitų teisės aktų, apie kuriuos mes kalbame, net ir RRF pinigų išmokėjimas, yra ateinantis iš tarp valstybių narių sukurto instrumento, teisės akto. EK yra prižiūrėtojas, kuriam yra įdėtos funkcijos, viena tų funkcijų yra užtikrinti, kad padarytos investicijos atitiktų teisės aktą.

Ir čia nėra taip, kad EK nuleidinėja kažkokius savo susigalvotus dalykus. Tačiau išties reikėtų pasigilinti, kurioje vietoje galima būtų paspartinti tuos dalykus ir atnešti supaprastinimą. Nes dalis jo, kurį galima spręsti ir reikėtų spręsti, yra europiniu lygmeniu, bet visuomet yra kita dalis, kurią reikia spręsti nacionaliniu lygmeniu. Ir čia pasidaryti sau įsivertinimą būtų labai svarbu, ir jį reikės pasidaryti dar ir dėl to, kad vienas iš pagrindinių prioritetų jau ateinančios EK yra būtent biurokratijos mažinimas ir supaprastinimas. Nes jis eina kaip gija per visas sritis, ar tai būtų RRF pinigai, ar gynybos projektai, ar tai būtų bet kurie kiti projektai.

Kai mes dabar per ateinančius penkerius metus dėliosime įvairius europinius teisės aktus, neabejotinai bus labai daug dėmesio skiriama supaprastinimui, biurokratijos mažinimui. Bet tai reikia daryti ir nacionaliniu lygmeniu, nes kitaip rezultato nepasieksime“, – pabrėžė M. Vaščega.

„Tai nėra drastiški pokyčiai, kurių reikalauja ES, kad gautume šiuos pinigus, tiesiog pajudėjimas į geresnę mokesčių sistemą, kurią rekomenduoja ES“, – aiškina G. Skaistė ir sako, kad visoms šalims rekomendacijos skirtingos. Ne visoms šalims teiktos rekomendacijos keisti mokestinę politiką. Tačiau yra šalių, kurios užstrigo būtent su mokesčių reforma. Kitos suklupo ties pensijų reforma. Gruodė iš visų ES šalių 15 buvo pateikusios mažiau mokėjimo prašymų nei Lietuva. „Pati EK metodiką, kaip vertins RRF pasiekimus patvirtino po dviejų metų. Taip neturėtų būti. Galbūt ir planą būtume kitaip rašę, jei būtume žinoję, kaip bus vertinami pasiekimai ir kokia bus nuobaudų sistema. Dabar tikimasi į Vyriausybės programą įtraukti pokyčius, kurie leistų atsiskaityti su EK“, – dėsto G. Skaistė ir sako, kad mus gelbsti ir tai, kad išlaidos paprastai daromos periodo pabaigoje. Pavyzdžiui, „Tūkstantmečio mokyklos“. Pradžioje planuojama, o statybos ir panašūs darbai atliekami kur kas vėliau.

Teismas

Visgi, pirmoji kregždė, kai nesutariama su ES jau yra.

Lietuva į ESBT (Europos bendrąjį teismą) dėl EK vertinimo kreipėsi 2024 m. liepą. Toks sprendimas buvo priimtas dėl nesutarimo tarp EK ir Lietuvos dėl to ar įvykdyti mokesčių pakeitimai buvo pakankamai ambicingi.

Kaip tuo metu skelbė Finansų ministerija, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą ar patvirtino „Naujos kartos Lietuva“ planą.

Kaip ELTA aiškino tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė, ESBT sprendimas padės suprasti, kaip su valstybėmis susitartus tikslus suvokia EK, kas pagelbės ir kitoms ES šalims.

„Svarstome“, – žurnalistų paklaustas, ar Lietuva svarsto atsiimti ieškinį, sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Tačiau bėda kur kas gilesnė – biudžetą palaikant skolintomis lėšomis šie pinigai būtų labai reikalingi, tačiau kiek jų pavyks „ištraukti“ neaišku. Grįžkime prie šio teismo.

Anot buvusios premjerės, ginčas kilo dėl skirtingo suvokimo, ką reiškia lengvatų peržiūrėjimas. Politikės teigimu, Lietuvos Vyriausybė suprato, kad tikslas buvo pasiūlyti panaikinti neefektyvias lengvatas, tuo metu EK tikėjosi plano panaikinti didžiąją dalį mokestinių išimčių.

Kaip anksčiau skelbė ELTA, gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.

Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).

Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.“Delfi“ uždavė klausimus ir Europos parlamento nariams, kaip mes atrodo iš Briuselio perspektyvos.

Pauliaus Saudargo (Europos liaudies partija) atsakymai:

Kiek Lietuva vėluoja įsisavinti RRF lėšas – kokios pagrindinės sritys, kuriose nesusitvarkom ir kodėl?

Kaip žinoma, Lietuvai liko trečdalis laiko, skirto nacionalinio ekonomikos atkūrimo ir atsparumo plano įgyvendinimui, tačiau deja, lėšas iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) vėluojame įsisavinti. Kaip pastebi tiek Europos audito rūmai, tiek Valstybės kontrolė, kyla rizika, kad iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. vis tik nepasieksime visų užsibrėžtų tikslų, o tai turėtų įtakos mūsų galimybėms gauti visą finansinį įnašą. Tiesa, reikia pastebėti, kad didelę dalį reformų ir investicijų Lietuvoje planuojame užbaigti per paskutinius dvejus RRF laiko juostos metus, taigi būtent šiais ir kitais metais (Lietuvos plane iš viso yra 218 rodiklių, 106 rodiklius numatoma pasiekti būtent 2025-2026 m.). Vis tik padėtis yra dinamiška ir, jei Lietuvai pavyktų pagerinti projektų įgyvendinimą bei per likusį laiką pasiekti užsibrėžtus etapus, finansinių nuostolių pavyktų išvengti.

Lietuva susiduria su sunkumais žaliojo perėjimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse modernizuojant sveikatos sektorių, vykdant skaitmeninę transformaciją - čia vėluoja kai kurių projektų įgyvendinimas. Projektų vėlavimą lemia laikas, reikalingas finansavimo ir įgyvendinimo planų rengimui bei patvirtinimui, naujų strateginio planavimo sistemų kūrimas, taip pat teisės aktų ir reglamentų poreikis.

Kaip mes atrodome bendrame ES fone – ar esame išskirtiniai, ar vėluoti su šiuos fondu bendra tendencija?

Lietuva nėra išskirtinė ES, vėluodama įgyvendinti RRF. Daugelis valstybių narių susiduria su panašiomis problemomis, kylančiomis dėl administracinių sunkumų, neaiškių įgyvendinimo taisyklių, įvairių išorės veiksnių.

Pavyzdžiui, praėjus beveik pusei RRF įgyvendinimo laikotarpio, kaip pažymi Europos audito rūmai, septynios valstybės narės nebuvo gavusios jokio finansavimo, kad galėtų pasiekti savo tikslų, t. y., Vengrija, Nyderlandai iš viso nebuvo pasirašiusios veiklos sutarimų, todėl negalėjo pateikti mokėjimo prašymų ar gauti RRF finansavimo; Švedija, nors ir pateikusi veiklos susitarimus, mokėjimo prašymų nepateikė; Belgijos, Suomijos, Airijos ir Lenkijos mokėjimo prašymai tebebuvo vertinami. Tai rodo, kad Lietuva ne viena susiduria su iššūkiais pagrindžiant ir įsisavinant RRF lėšas.

Gal planuojama keisti RRF įsisavinimo tvarką ir reglamentą, kad būtų lengviau gauti lėšas?

Europos Komisija yra atkreipusi dėmesį, kad valstybės narės patiria iššūkių, įsisavindamos RRF lėšas. Tad tikėtini pakeitimai, kurie palengvintų lėšų išmokėjimą, mažintų administracinę naštą ir supaprastintų procedūras (pvz., nacionalinių ekonomikos gaivinimo planų pakeitimai, papildomos EK gairės, paaiškinant taisykles), taigi vis tik būtų bandoma atliepti valstybių narių patiriamus įgyvendinimo iššūkius, o ne tiesiog švelninti RRF įsisavinimo tvarką ir taisykles.

RRF lėšų vėlavimas:

1. Lietuva siekia gauti 500 mln. eurų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų. Šios lėšos yra dalis „Naujos kartos Lietuva“ plano, skirto šalies ekonomikos atsigavimui ir stiprinimui.

2. Iš RRF lėšų praėjusiais metais EIMIN pradėta taikyti paskolų priemonė „Milijardas verslui“. Pagal ją numatyta skirti iki 850 mln. eurų paskoloms verslo projektams, kuriais investuojama į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktų gamybos pajėgumų plėtrą. Siekiant paskatinti gynybos pramonės augimą, papildomai numatyta 250 mln. eurų skirti gynybos ir saugumo srityje veikiančioms įmonėms. „Milijardas verslui“ sudaro galimybę verslui gauti paskolas. Ją įgyvendina.

3. EIMIN Inovacijų politikos grupė taip pat kuruoja veiklas, remiamas iš RRF už 138,27 mln. Eur. 2024 m. pabaigoje išmokėta 49,1 mln. eurų (35,5 proc.). (vėluojama)

4. Svarbu pažymėti, kad didžiausias subsidijas gausiančių IPG kuruojamų RRF veiklų (misijų programa (77,7 mln. Eur, akceleravimo programa (20 mln. Eur) ir kt. suplanuotos baigti RRF laikotarpio pabaigoje – 2026 metais. (vėluojama)

5. Iš inovacinių veiklų su rodiklių pasiekimu vėlavimų nėra šiuo metu, tačiau nepaspartinus veiklų, vėlavimas galimas.

6. Skaitmeninimo komponentui iš viso RRF lėšų numatytų 295,76 mln. Eur:

1. Paskelbti visi kvietimai, įvertinti visi PĮP.

2. Kvietimų esame paskelbę už 281,87 mln. Eur (95 proc. visos skaitmeninimui planuojamos sumos);

3. 2024 m. pabaigoje išmokėta išmokėta 87 mln. Eur (31 proc.) Vėluoja pinigų išmokėjimas.

Rizikas šiuo metu yra siekiama aktyviai suvaldyti. Įgyvendinimo pabaiga suplanuota RRF laikotarpio pabaigoje – 2026 metais.

.Šaltinis: Ekonomikos ir inovacijų ministerija

RRF planas – kas tai?

„Naujos kartos Lietuva“ – tai mūsų šalies planas pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP, angl. – RRF), kuri, reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą.

Ši priemonė yra bendro Europos Sąjungos „Next Generation EU“ paketo ekonomikos augimui ir pasirengimo ateities iššūkiams dalis. Jame taip pat yra tokios finansavimo priemonės, kaip REACT-EU, Teisingos pertvarkos fondas ir Kaimo plėtrai skirtas fondas.

Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos Europos Sąjungos prioritetai, kuriems Lietuva atitinkamai skirs 43 ir 33 proc. finansavimo. Kiti „Naujos kartos Lietuva“ plano prioritetai yra siejami su Europos Tarybos rekomendacijų Lietuvai įgyvendinimu, o visas planas suderintas su šalies Vyriausybės programa bei 2021-2030 m. Nacionaliniu pažangos planu. Toliau trumpai apžvelgiame, kokio dydžio lėšos bus skiriamos atskiroms sritims.

Žalioji pertvarka

Įgyvendinant žaliąją pertvarką, numatytos reformos ir investicijos, skatinančios atsinaujinančių energijos išteklių gamybą (saulės ir vėjo energijos gamyba, alternatyvių degalų gamybos skatinimas), darnaus transporto plėtrą (elektromobilių infrastruktūra, taršių transporto priemonių keitimas) ir energijos efektyvumo priemones (daugiabučių renovacija ir statybų sektoriaus inovacijos) – 676,631 mln. Eur.

Sveikata

Investicijomis siekiama stiprinti sveikatos sistemos atsparumą bei pasirengimą ateities iššūkiams: priemonės nukreiptos į visų sveikatos priežiūros sistemos grandžių bendradarbiavimo efektyvumo didinimą, užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros stiprinimą bei nuotolinių ir personalizuotų sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą – 268 mln. Eur.

Socialinė apsauga

Darbo rinkos ir socialinėje sferoje siekiama skatinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimą, subsidijomis remti darbo vietų bedarbiams steigimą – 109,2 mln. Eur.

Viešojo sektoriaus pertvarka

Viešojo sektoriaus efektyvumas bus didinamas, kovojant prieš šešėlį ir gerinant mokesčių administravimą, taikant pažangias technologijas. Numatyta sukurti vieningą viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą, ugdyti kompetencijas – 212,698 mln. Eur.

Inovacijos ir mokslas

Inovacijų ir mokslo srityje investicijomis siekiama didinti aukštojo mokslo efektyvumą, kokybę ir tarptautinį konkurencingumą, konsoliduoti už inovacijas atsakingų institucijų potencialą, skatinti inovacijų paklausą bei mokslo ir verslo bendradarbiavimą, užtikrinant aukštos pridėtinės vertės augimą prioritetiniuose Lietuvos ekonomikos sektoriuose – 1 050,219 mln. Eur.

Šį straipsnį dalinai finansavo Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Arūnas Milašius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama