Vyriausybė ir Poderskis sulaukė rimtų kaltinimų: svarbiausiu klausimu pakeitė plokštelę

Aplinkosaugos aktyvistai kaltina Vyriausybę, kad ši atsitraukė nuo savo pažadų labiau saugoti Lietuvos miškus. Aplinkos ministras Povilas Poderskis savo kadencijos pradžioje „Delfi“ televizijos laidoje kalbėjo, kad saugomose teritorijose bus siekiama plynųjų kirtimų kone visiškai atsisakyti. Tačiau nevyriausybininkai sako, kad parengtuose įstatymo pakeitimuose šių pažadų neliko. „Delfi“ domisi, kas nutiko ir ar tikrai Vyriausybė keičia savo kryptį.

Kaltina pakeitus poziciją

Šių metų sausį „Delfi“ televizijos laidoje „Delfi interviu“ naujasis aplinkos ministras P. Poderskis išsakė savo pasiryžimą saugoti Lietuvos miškus. „Principinis susitarimas turi įvykti dėl nuostatų, kurias mes ir siūlome. Reiškia, mažinti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir apskritai visur mažinti. Saugomose teritorijose jų visai beveik atsisakyti“, – sausį teigė P. Poderskis.

Šios laidos įrašą galite rasti paspaudę čia.

Vis dėlto miškų apsaugoje besispecializuojanti organizacija „Girių spiečius“ pastebi, kad aplinkos ministro „Delfi“ laidoje išsakyti pažadai nėra perkelti į ministerijos atnaujintą Miškų įstatymo projektą.

„Ne, aplinkos ministro P. Poderskio viešai „Delfi“ interviu išsakyti pažadai mažinti plynuosius kirtimus, o saugomose teritorijose jų „beveik visiškai atsisakyti“, nėra perkelti į ministerijos atnaujintą Miškų įstatymo projektą.

Nors viešai buvo sakoma, kad ministerija sieks mažinti plynų kirtimų, šiuo metu Miškų įstatymo projekte tokių nuostatų nėra. Atnaujintas Miškų įstatymo projektas pagrindinių išplyninančių miško kirtimų nedraudžia nei nacionaliniuose parkuose, nei draustiniuose. Siūlomas tik ploto apribojimas, kad kai kuriose teritorijose (pvz., biosferos rezervatuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose) plynių biržės būtų ne didesnės nei 1,5 hektaro, o atvejinių kirtimų – <3 hektarai. Tai reiškia, kad kirstų mažesniais plotais, bet bendras iškertamas plotas nesikeistų.

Ministerijos dokumentuose nėra aiškaus plano, kaip per artimiausius metus būtų mažinami išplyninantys kirtimai, kokios teritorijos būtų palaipsniui iš jų išlaisvintos, ar kaip būtų pradėta plačiai taikyti gamtiškoji mišininystė. Todėl ministro pasisakymas kol kas lieka deklaratyvus – jis neparemtas įstatymo tekstu, kuriuo šiuo metu siūloma įtvirtinti ne mažesnį, o iš esmės tokį pat miškų eksploatavimo modelį kaip ir iki šiol“, – „Delfi“ teigė „Girių spiečiaus“ atstovai.

Tuo metu aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis „Delfi“ taip pat yra teigęs, kad ministerija nori mažinti kirtimų mastus: „Svarstoma keisti reglamentavimą, kad plynieji miško kirtimai saugomose teritorijose būtų vykdomi su kaip galima mažesniu neigiamu poveikiu gamtai. Koreguojant šiuo metu Seimui pateiktą Miškų įstatymo naujos redakcijos projektą,  bus siūloma visiškai uždrausti plynuosius pagrindinius miško kirtimus nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose, o regioniniuose parkuose, ten kur tai leidžiama, juos apriboti, nustatant, kad būtų vykdomi ne didesnėmis kaip 1  hektaras biržėmis.“

Taigi, ar aplinkos viceministro išsakytos nuostatos yra perkeltos į Miškų įstatymo pakeitimus?

„Remiantis balandžio 2 d. Aplinkos ministerijos viešai pristatytu Miškų įstatymo pakeitimų projektu bei skaidrėmis, taip pat atsižvelgiant į po šio pristatymo vykusią komunikaciją, galima atsakyti: ne – vasario mėnesį išsakyta aplinkos viceministro R. Krugelio pozicija šiuo metu nėra perkelta į Miškų įstatymo projektą.

Vietoje plynųjų kirtimų draudimo siūloma riboti biržės plotą tik kai kuriose teritorijose. Visiško išplyninančių kirtimų draudimo nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose įstatymo projekte nematyti, kaip ir dabar lieka galimybė kirsti atvejiniais kirtimais, kuriais per porą kartą sukuriama ta pati plynė kaip ir plynuoju kirtimu. Be to, skirtingai nei minėjo viceministras, 1 ha riba neminima nei įstatymo projekte, nei jo viešame pristatyme – vietoj to siūloma 1,5 ha riba. Apribojimas iki 1,5 ha biržės būtų taikomas tik kai kuriems saugomų teritorijų tipams (pvz., biosferos rezervatams, toks yra vos vienas Lietuvoje – Žuvinto, regioniniams parkams, draustiniams), tačiau net ir ten išplyninantys kirtimai nėra draudžiami, tik ribojamas vienu metu toje vietoje iškertamas plotas, bet bendras kirtimų plotas lieka toks pats.

Vadinasi, viceministro viešai deklaruota pozicija ir realus įstatymo projekto turinys nesutampa. Pažadai apie visuotinius draudimus nacionaliniuose parkuose ir draustiniuose lieka neįgyvendinti, o realiai siūlomos tik kosmetinės priemonės, kurios leidžia išplyninančius kirtimus tęsti su tam tikrais formalizuotais apribojimais“, – nurodė „Girių spiečiaus“ atstovai.

Pats aplinkos viceministras R. Krugelis šią situaciją pakomentavo štai taip: „Atkreipiame dėmesį, kad nacionaliniuose parkuose plyni kirtimai negalimi jau ir pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, kaip jau minėta III ir IV miškų grupėse numatoma smarkiai riboti galimus plyno kirtimo plotus, taigi viceministro pozicija išlieka aktuali.

Galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Miškų išsaugojimas yra numatytas Vyriausybės programoje, šį tikslą sieksime ir toliau įgyvendinti. Šiuo metu įsiklausome į visų socialinių partnerių pasiūlymus bei ieškome kompromiso tarp aplinkosauginių ir ekonominių aspektų. Įsitraukiame į visuomenės dialogą, miškininkų ir aplinkosaugininkų argumentus, juos nuodugniai įvertinsime prieš teikiant Vyriausybės išvadą dėl Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto įgyvendinimo.“

Mano, kad Vyriausybė traukiasi nuo savo pažadų

Tuo metu „Girių spiečiaus“ išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Vyriausybė traukiasi nuo savo pažadų: „Atsisakoma miškų apsaugos ambicijų ir spartinamas kirtimas net saugomose teritorijose, šalia gyvenviečių. Gamtai artima miškininkystė – kol kas tik ketinimas popieriuje.

Miškų saugojimu susirūpinę visuomenės atstovai prieštarauja siekiui spartinti kirtimus ir ragina laikytis Vyriausybės programoje prisiimtų įsipareigojimų.“

Anot organizacijos, šiandien tik 15 proc. miškų nėra ūkiniai ir turi įstatymo lygmens apsaugą.

„Praėjusiais metais Seimą pasiekusioje miškų įstatymo redakcijoje žadėta apsaugoti 33 proc. Lietuvos miškų, bet paskutiniais Aplinkos ministerijos siūlymais šis procentas sumažintas iki vos 18 proc. Virš 95 proc. vykdomų pagrindinių kirtimų yra ekosistemas naikinantys plyni ir supaprastinti atvejiniai kirtimai. Gamtai artima miškininkystė beveik nevystoma. Valstybiniai miškai per daug naudojami pelnui, o ne visų piliečių gerovei“, – savo pranešime teigė nevyriausybinės organizacijos atstovai.

Šiuo metu „Girių spiečius“ visuomenę kviečia pasirašyti peticiją dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Ją pirmadienį ryte jau buvo pasirašę 14419 žmonės.

Miškų apsaugos aktyvistė Monika Peldavičiūtė savo Feisbuko paskyroje taip pat pažymėjo, kad Miškų įstatymo pakeitimais siūloma spartinti kirtimų leidimų išdavimą. „Planuojama mažinti bendruomenių ir ekspertų įtraukimą į miškų planavimą, prieš pusmetį deklaruoti apsaugos tikslai – atšaukiami“, – rašė M. Peldavičiūtė.

Anot jos, balandžio 2 dieną Vyriausybės paskelbti Miškų įstatymo pakeitimai ne gina gamtą, o ją dar labiau pažeidžia.

Apie visa tai aplinkosaugos aktyvistai praėjusią savaitę susitiko pasikalbėti su premjeru Gintautu Palucku.

Aplinkosaugininkams kritikuojant, jog Vyriausybė nepakankamai saugo miškus, šalyje toliau vykdant plynus kirtimus, premjeras G. Paluckas sakė, kad ieškoma balanso tarp siekio išsaugoti gamtą bei miškininkystę kaip svarbią šalies ūkio šaką.

„Šiandien tie interesai yra sveriami ir derinami, nes, noriu priminti, medienos apdirbimo pramonė, visas sektorius yra reikšminga mūsų ūkio dalis, ji sukuria tūkstančius darbo vietų ir sukuria didelę dalį bendro vidaus produkto. Todėl sakyti „paimkime ir viską uždrauskime“ reiškia naikinti visą pramonės šaką, (…) tai labiausiai kirs per regionus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

Įžvelgia grėsmių

Kaip teigė „Girių spiečiaus“ atstovai, Aplinkos ministerijos balandžio 2 d. pateikti Miškų įstatymo siūlomi pakeitimai žymiai sumažina anksčiau deklaruotas miškų apsaugos ambicijas.

„Vietoj ankstesnėje miškų įstatymo versijoje žadėtų 33 proc. saugomų miškų siūloma tik 18 proc., o tai tik šiek tiek daugiau nei dabartiniai 15 proc. Tai prieštarauja tiek nacionaliniams tikslams, tiek Vyriausybės programai.

Net jautriose teritorijose – nacionaliniuose, regioniniuose parkuose, draustiniuose, rekreaciniuose, gamtai skirtuose miškuose – vis dar būtų leidžiami išplyninantys kirtimai, nors ribojamas jų dydis iki 1,5–3 ha. Tačiau toks ribojimas yra kosmetinis, nes ekosistemos ir toliau būtų fragmentuojamos, kraštovaizdis darkomas.

Daug svarbių apsaugos priemonių, pavyzdžiui, saugomų teritorijų miškuose privalomai taikoma gamtiškoji miškininkystė paliekama ne pačiame įstatyme, o vėliau galimai keičiamose miško kirtimo taisyklėse. Tai reiškia, kad jos nėra garantuotos ir gali būti atidėtos ar neįgyvendintos. Taip pat atsisakoma pažadų dėl griežtesnės apsaugos (I grupės suteikimo) draustiniuose ar ekosistemoms svarbiose teritorijose.

Dar viena grėsmė – mažėjantis skaidrumas. Miškų planavimas tampa labiau centralizuotas Valstybinės miškų tarnybos rankose, o visuomenės ir nepriklausomų ekspertų įsitraukimo galimybės mažėja. Leidimai būtų išduodami greičiau, net leidžiant ūkininkavimą be miškotvarkos projektų didesnėse valdose.

Grėsmės dėl šių pokyčių labai aiškios: tęsis miškų ekosistemų nykimas, mažės biologinė įvairovė, bus kertami brandūs, ekologiškai vertingi, rekreacijai skirti miškai. Prarasime miškų gebėjimą saugoti švarų orą, vandenį ir klimato stabilumą. Ir dar svarbiau – augs visuomenės nepasitikėjimas valdžios institucijomis, kai pažadai – viena, o realūs teisiniai pokyčiai – visai kas kita.

Šie įstatymo pakeitimai, jei būtų priimti tokie, kokie pristatyti, ne stiprina miškų apsaugą, o situaciją užšaldo beveik be pokyčio didesnei apsaugai, bet su greitesnėmis ir lengvesnėmis procedūromis miškų kirtimui. Tai būtų sisteminis žingsnis atgal – priešingas tiek visuomenės, tiek mokslo, tiek nacionalinės politikos ilgalaikiams tikslams“, – teigė „Girių spiečiaus“ atstovai.

Jie įsitikinę, kad Vyriausybė atsitraukia nuo savo pažadų saugoti miškus.

„Devynioliktoji Vyriausybė savo programoje aiškiai įsipareigojo siekti gamtai artimos, daugiafunkcinės, visuomenės interesais grįstos miškininkystės. 635 punkte deklaruota, kad miškų politika bus grindžiama „darnaus miškų tvarkymo principais ir jais paremtu daugiatiksliu, gamtai artimu miškininkavimo modeliu“. 637 punkte įtvirtintas tikslas – per 20 metų pasiekti, kad bent 50 proc. šalies miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, „vengiant plynųjų kirtimų ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai“. 638 punkte pažadėta peržiūrėti miškų grupes, didinant rekreacinio, apsauginio ir ekologinio prioriteto miškų dalį. 639 punktas dar aiškesnis – Vyriausybė įsipareigojo „griežtai apriboti plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir priemiestiniuose miškuose“. Galiausiai 648 ir 649 punktuose žadėta „nuosekliai stiprinti vertybių apsaugą“ ir „remtis moksliniais bei monitoringo duomenimis“ priimant sprendimus dėl miškų tvarkymo.

Tačiau balandžio 2 d. pristatyti Miškų įstatymo pakeitimai rodo aiškų nukrypimą nuo šių tikslų. Išplyninančių kirtimų nei atsisakoma, nei vengiama – siūloma tik apriboti jų dydį kai kuriose teritorijose, išlaikant dabar taikomą praktiką net saugomose teritorijose. Gamtai artimos miškininkystės principai nėra įtvirtinti kaip privalomi, o miškų grupių peržiūra paliekama be aiškaus plano, mechanizmo ar terminų. Be to, planavimo sprendimai koncentruojami institucijų viduje, numatant mažesnę ekspertų ir bendruomenių įtrauktį, o leidimų išdavimo procesai siūlomi spartinti.

Trumpai tariant, vietoje žadėtų reformų apsaugai, atvirumui ir tvarumui, siūlomas įstatymas numato silpnesnę apsaugą, greitesnius kirtimus ir sprendimus už uždarų durų. Tai yra ryškus ir pagrįstai kritikuotinas nukrypimas nuo Vyriausybės programoje įtvirtintų principų“, – aiškino „Girių spiečiaus“ atstovai.

Nori, kad urėdija kirstų mažiau

Vienas iš visuomenininkų tikslų, kad Valstybinių miškų urėdija kirstų mažiau ir mažintų plynųjų kirtimų mastus.

„Mūsų nuomone, miškų politikos pokyčiai turi prasidėti valstybiniuose miškuose. Šie miškai priklauso mums visiems ir vis daugiau piliečių tikisi, kad valstybė užtikrins, kad šie miškai tarnautų ne tik medienos gamybos ekonominiam tikslui, bet ir viešajam interesui. Valstybiniai miškai turi būti tvarkomi pirmiausia atliepiant visuomenės ekologinius, sveikatos, rekreacinius ir kraštovaizdžio apsaugos poreikius – kaip numatyta Vyriausybės programoje, o ne trumpalaikio pelno iš medienos siekiu. Vietoj to, pelnas gali būti ir jau yra kuriamas skatinant nemedieninę miškų ekonomiką, kuri apima miško terapiją, ekoturizmą ir kitas veiklas, leidžiančias darniai įveiklinti Lietuvos miškų grožį ir potencialą, kaip to tikisi tiek pilietinė visuomenė, tiek yra numatyta valstybės ilgalaikėje vizijoje – Lietuva 2050.

Nepaisant to, Valstybinių miškų urėdijos veikla vis dar yra orientuota į intensyvų ūkininkavimą, net jautriose valstybinių miškų teritorijose vykdomi išplyninantys kirtimai. Todėl visuomenė tikisi realaus pokyčio, kad urėdija pereitų prie gamtai artimos miškininkystės modelio, sumažintų bendrą kirtimų intensyvumą, atsisakytų plynųjų kirtimų ten, kur jie sukelia didžiausią žalą, ir taptų pavyzdžiu, kaip galima tvarkyti miškus tvariai, atsakingai ir išsaugančiai. Tai nėra vien emocinis reikalavimas – tai ir Vyriausybės programoje, ir Nacionaliniame miškų susitarime įtvirtintas siekis, kurio įgyvendinimas šiuo metu, deja, stringa.

Šios pozicijos laikosi ne tik aplinkosaugininkai ar didžiųjų miestų gyventojai, bet ir plačiai regionuose veikianti visuomenė. Raginimą dėl tvaresnės miškų politikos, paskelbtą judėjimo „Girių spiečius“ svetainėje, pasirašė jau daugiau nei 14000 žmonių iš visos Lietuvos – kartu su daugiau nei 180 organizacijų, judėjimų, verslų, iniciatyvų ir bendruomenių“, – teigė „Girių spiečiaus“ atstovai.

Viceministras aiškina, kad nuo pažadų neatsitraukiama

„Delfi“ su klausimais kreipėsi į aplinkos ministrą P. Poderskį. Tačiau į klausimus atsakė aplinkos viceministras R. Krugelis.

Ministro norėjome paklausti, kaip jis vertina aplinkosaugos aktyvistų nuogąstavimus, kad pakeitimais siekiama mišką ne saugoti, o jį dar labiau pažeisti.

Kadangi ministras į klausimus neatsakė, pateikiame R. Krugelio atsakymą: „Galutiniai sprendimai dar nėra priimti. Pernai Seimui buvo pateiktas Miškų įstatymo naujos redakcijos projektas. Po naujo Seimo ir Vyriausybės suformavimo, Aplinkos ministerijai pavesta įvertinti projektą pagal naują Vyriausybės programą ir parengti Vyriausybės išvadą. Šios išvados projektas iki kovo 19 d. buvo derinamas su visuomene. Balandžio 2 d. Aplinkos ministerija pristatė gautas pastabas ir galimas reakcijos alternatyvas, į kurias atitinkamai neigiamai sureagavo aplinkosaugos aktyvistai. Su išvados projektu ministerija toliau dirba ir prieš ją teikiant Vyriausybės tvirtinimui numato ją dar kartą pristatyti socialiniams partneriams.

Naujos redakcijos Miškų įstatymo projekto tikslus ir prioritetus galima suskirstyti į 3 grupes: 1) didesnis dėmesys gamtosaugai, saugomų teritorijų, miško išteklių apsaugai, ribojant kirtimus II gr., į šią grupę perkeliant saugomus, didelę gamtinę vertę turinčius miškus, nuo plynų kirtimų apsaugant priemiesčių miškus, III ir IV gr. mažinant galimus plynų kirtimų plotus; 2) aiškesnis ir greitesnis veiklos planavimas miškuose, spartinant miškų grupių priskyrimo ir perskirstymo procesą, numatant laisvos valstybinės miško žemės perdavimo mechanizmą; 3) administracinės naštos mažinimas, tiek miško savininkų tiek, atsakingų institucijų atžvilgiu, paprastinant leidimų išdavimą, dalį Vyriausybės vykdomų veiksmų perduodant AM, dalį AM vykdomų veiksmų perduodant VMT.“

Jo teigimu, papildomai su šiuo metu rengiama Vyriausybės išvada dėl Seime esančio Miškų įstatymo naujos redakcijos projekto atitikties Vyriausybės programai, siūloma lengvinti lankymosi miške reikalavimus, VĮ Valstybinių miškų urėdijos funkcijas papildyti, įvardijant, jog prioritetas turi būti teikiamas ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. Išvadoje taip pat siūloma atsisakyti anksčiau siūlytos miškų grupių sistemos reformos 2029 m., siekiant pokyčius spartinti ir įgyvendinti esamos miškų grupių sistemos rėmuose.

„Atkreipiame dėmesį, kad Miškų įstatymas nauja redakcija nedėstytas nuo 2001 m., taigi natūralu, kad pokyčių siūloma daug ir įvairių, visi socialiniai partneriai pritaria, kad šiuo metu galiojantis įstatymas pasenęs tiek moraliniu, tiek reguliaciniu aspektais, jis nebeatitinka ir realios ūkininkavimo situacijos miškuose.

Suprantame aplinkosaugos aktyvistų siekį dėl dar didesnės miškų apsaugos. Vis dėlto siekiame balanso tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių tikslų, todėl teikiamas projektas būtent tai ir atspindi – griežtesnę saugą vertingiausiems miškams ir racionalų miškų naudojimą likusioje teritorijoje“, – teigė R. Krugelis.

Ramūnas Krugelis: siekiama išlaikyti pusiausvyrą

Aplinkosaugos aktyvistai dėsto, kad Vyriausybė vietoje saugomų 33 proc. miškų atsitraukė iki 18 proc. Kodėl taip atsitiko?

„Miškų įstatymo naujos redakcijos projektas ir šiuo metu koreguojama Vyriausybės išvada dėl jo įgyvendinimo nenumato kertamų miškų ploto didinimo – priešingai, projektu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą vertingiausiems miškams.

Kalbant apie minimus 33 proc. apsaugos tikslus – tokia siekiamybė yra svarbi ir suprantama, tačiau praktikoje šiuo metu įgyvendinama etapiškai. Tai reiškia, kad pirmiausia didžiausias dėmesys skiriamas saugomų rūšių buveinėms, didelę gamtinę vertę turintiems miškams, kurie jau dabar būtų įtraukiami į griežčiausiai saugomas miškų grupes: I (rezervatiniai) ir II (draudžiami plyni kirtimai, svarstoma riboti ir kitas kirtimų rūšis). Taip pat siūloma į rekreacinius miškus įtraukti priemiesčių miškus, kur plynieji kirtimai taip pat būtų neleidžiami. Svarbu paminėti, kad minimi 18 proc. saugomų miškų yra pirminis rezultatas pakeitus įstatymą, tačiau projektu sudaromos sąlygos ateityje į I ir II miškų grupes įtraukti privačių miškų savininkų saugomas vietoves, didelę gamtinę vertę turinčius miškus, taigi, griežtai saugomų miškų ir toliau daugės.

Tuo pat metu siekiama išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtosauginių tikslų ir ekonominių realijų – kirtimų draudimai reiškia būtinybę kompensuoti privačių miškų savininkams už veiklos ribojimus ir kartu užtikrinti medienos tiekimo stabilumą pramonei. Dėl šių priežasčių Vyriausybė ieško sprendimų, kurie užtikrintų realią, ne deklaratyvią miškų apsaugą, kartu išvengiant neigiamų pasekmių regionams ir vietos bendruomenėms.

Kalbant apie plynųjų kirtimų atsisakymą – jis jau dabar įgyvendinamas per griežtesnius ribojimus: II grupėje jie draudžiami visiškai, III ir IV grupėse nustatomi aiškūs ploto apribojimai, o naujojoje Vyriausybės išvadoje siūloma papildomai stiprinti priemones, įtraukiant daugiau miškų į saugomas kategorijas.

Norime atkreipti dėmesį, kad Miškų įstatymo redakcija nebuvo atnaujinta nuo 2001 m., todėl dabar vykstantys pokyčiai – neišvengiami ir būtini. Šis projektas nėra apsaugos mažinimas, bet modernizavimas ir balansavimas tarp skirtingų interesų, kuriame miško, kaip ekologinės, socialinės ir ekonominės vertės objekto, apsauga tampa aiškiai įtvirtintu prioritetu“, – teigė aplinkos viceministras R. Krugelis.

Vienas iš visuomenininkų tikslų, kad Valstybinių miškų urėdija kirstų mažiau ir mažintų plynųjų kirtimų mastus. Ar Aplinkos ministerija tam pritaria?

„Maksimalią valstybiniuose miškuose galimą iškirsti kirtimų normą penkmečiui nustato Vyriausybė, šiuo metu ji patvirtinta iki 2028 m. Tai, kad pelno siekimas nėra pagrindinis įmonės tikslas, įvardyta Aplinkos ministerijos urėdijai pateiktame lūkesčių laiške, Miškų įstatymo naujos redakcijos Vyriausybės išvadoje. Atsižvelgiant į naujosios Vyriausybės programą, Miškų įstatyme įvardyta urėdijos funkcijas papildyti, aiškiai įvardijant, kad prioritetas turi būti teikiamas ekologinėms ir socialinėms miškų funkcijoms“, – aiškino R. Krugelis.

„Delfi“ su klausimais kreipėsi į Vyriausybę. Tačiau jos atsakymų gauti nepavyko. Jeigu juos gausime vėliau, straipsnį papildysime.

Ligita Girskienė: klausoma tik medienos pramonės

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė nuo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Ligita Girskienė „Delfi“ teigė sutinkanti su aplinkosaugos aktyvistų pozicija, kad Vyriausybės siūlomi pakeitimai gali atnešti dar daugiau žalos.

„Nieko keisto, kad ši Vyriausybė viena sako, o kita daro. Ir šiuo atveju visuomenei buvo kalbama, kad Lietuvos miškuose bus stabdoma pastaruoju metu nekontroliuojamai vykdyta „kirvio-rąsto“ politika, bet planuojami pakeitimai ne tik neužkirs kelio nevaldomiems plyniems kirtimams, bet, manau, dar atlaisvins galimybes ir leis koncentruoti didesnius miškų plotus vienose rankose. Aplinkos komitete pristatyti ministro planai atšaukti 1500 ha miško įsigijimo vienam asmeniui kelia siaubą. Nė viena vyriausybė jau keliolika metų nedrįso atšaukti šio draudimo ir mes suprantame kam jis reikalingas“, – teigė L. Girskienė.

Ji aiškino pastebinti, kad pirmoje vietoje atiduria miško pramonės argumentai ir interesai. O taip esą neturėtų būti.

„Aš visada esu visuomenės pusėje kalbant apie miškus. Miškai yra mūsų nacionalinė vertybė. Juos turime tvarkyti atsakingai ir tvariai. Jau daugybę metų girdime tik miško pramonės interesus. Lobistai nuolat beldžiasi į politikų duris ir reikalauja paprastesnių kirtimų leidimų išdavimo, didesnių kirtimų plotų ir pan. Visuomenės prašymas įveiklinti mišką rekreacijai, poilsiui ir kitiems tikslams, naudoti miško išteklius atsakingiau lieka neišgirstas. Keletą metų vykusi diskusija dėl Nacionalinio miškų susitarimo taip ir liko stalčiuje. Įvairios suinteresuotos grupės mėnesių mėnesius dalyvavo pasitarimuose, ieškojo sprendimų, bandė susitarti, bet rezultato taip ir nepasiekė. Teko lankytis uosto įmonėse ir aš buvau šokiruota, kokie lietuviškos medienos kiekiai guli uosto krantinėse. Milžiniški medienos kiekiai iškeliauja iš Lietuvos, o plynus kirtimus įvykdę miško pramonės atstovai dažnai neskuba sunaikinto miško atsodinti“, – aiškino Seimo narė.

Ji teigė vienareikšmiškai pritarianti plynų kirtimų ribojimui. „Plyni kirtimai turi būti atsakingai planuojami ir juos įgyvendinus miškas nedelsiant turi būti sutvarkytas, atsodintas. Jau keletą metų iš eilės net saugomi miškai buvo kertami be gailesčio prisidengiant kažkokiu išplitusiu miško kenkėju. Gaila, bet miškui didžiausias kenkėjas yra žmogus“, – aiškino Aplinkos apsaugos komiteto narė.

Linas Jonauskas neigiamų indikacijų teigia nematantis

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas „Delfi“ teigė nemanantis, kad Vyriausybė atsitraukia nuo duotų pažadų. Jis teigė kol kas blogų signalų nematantis.

„Aplinkosaugininkai nuogąstauja, matyt, proceso eigoje. Ir tie nuogąstavimai visada yra gerai. Matyt, tai yra ir tam tikra derybinė pozicija. Ir rodymas savo poziciją, kad procesas yra stebimas ir kad taip paprastai sudėtingų klausimų niekas nežada palikti. Kita vertus, aš nematau jokių signalų, kad Vyriausybė kaip nors atsitraukia nuo savo duotų pažadų, nuo savo užsibrėžtų tikslų. Kol kas indikacijų tam nėra.

Man atrodo didžiausias rūpestis yra Miškų įstatymas, kurio visi labai laukiam. Miškų įstatymas, matyt, yra darbinės versijos. Ta versija kol kas iki komiteto neatkeliavo. Kol nematau turinio, negaliu sakyti, ar ten kas nors yra blogai“, – teigė L. Jonauskas.

Jis aiškino, kad Aplinkos ministerija turi pateikti tokius Miškų įstatymo pakeitimus, kurie atitiktų Vyriausybės programą.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad šita Vyriausybė, skirtingai nei daugelis prieš tai buvusių, yra labai aiškiai užsibrėžusi padaryti daug darbų miškų sektoriuje. Tie darbai yra labai aiškiai apibrėžti Vyriausybės programoje. Kaip suprantu, daugeliui visuomenininkų, gamtininkų ir Lietuvos žmonių šita programa yra tinkama. Tai yra kryptis, ką per 4 metus mes turėsim padaryti su savo miškininkystės sektoriumi. Tiesiog Aplinkos ministerija, ruošdama Miškų įstatymo pakeitimus, turėtų imtis neginčijamos lyderystės ir į Seimą atnešti tokį projektą, kuris būtų suderintas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Bet svarbiausia, jis turėtų atitikti Vyriausybės programą ir jos dvasią“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Jo vertinimu, plynųjų kirtimų Lietuvoje turi mažėti.

„Mes esam užsibrėžę labai aiškiai, kad plynųjų kirtimų skaičius turi mažėti per pusę iki 2030 m. visoje Lietuvos teritorijoje. Mano įsitikinimu, geresnės progos negu dabar riboti plynųjų kirtimų vajų nėra. Aišku, programoje labai aiškiai parašyta, kad turi būti tinkamas ir sąžiningas kompensavimas numatytas už tam tikrus draudimus. Kalbant apie kompensavimą, ministerija turi padaryti nemažai namų darbų. Kompensavimas yra numatytas, kai yra visiškai uždraudžiama arba apribojama ūkininkavimo forma. Kai, pavyzdžiui, turi mišką ir staiga paaiškėja, kad jis auga saugomoje teritorijoje, yra surastos saugomos rūšys, ko anksčiau nebuvo. Jei ši teritorija valstybei yra svarbi ir teritorijoje visiškai apribojamas ūkininkavimas, tokiu atveju turi būti sąžiningas šito miško išpirkimas iš privataus savininko arba tiesiog kompensacija“, – dėstė L. Jonauskas.

Tačiau, jo vertinimu, plynųjų kirtimų atsisakymas savaime nereiškia, kad privatiems miškų savininkams reikia mokėti kompensacijas.

„Visais kitais atvejais, jeigu kirtimo būdas yra keičiamas, kaip, pavyzdžiui, dabar kalbama apie plynųjų kirtimų nuėmimą pasienio teritorijose ir priemiestiniuose miškuose, tai klausimas, ar tikrai tos kompensacijos turėtų būti mokamos, nes tai neapriboja žmogaus teisės į jo turtą. Tie kirtimai bus įmanomi, tik jie bus atliekami kitais kirtimo būdais. Kirsdamas keliais kartais, o ne vienu ypu plynuoju kirtimu, miško savininkas nepatirs nuostolio, nes miškas priaugs daugiau tūrio. Yra paskaičiuota, kad apie 8-9 kubus medienos per metus iš hektaro priauga papildomai. Todėl reikėtų įskaičiuoti ir tai, plius infliacija. Man atrodo, kad ekonominės žalos kirtimų būdų reguliavimas tikrai nepridarys. Ir čia svarbiausia yra žiūrėti valstybės interesų, visų mūsų žmonių interesų“, – teigė L. Jonauskas.

Aistė Gedvilienė palaiko nevyriausybininkų poziciją

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoja, konservatorė Aistė Gedvilienė „Delfi“ teigė, kad ji dėkinga visuomenininkams už reakciją ir problemos iškėlimą. Jos teigimu, Vyriausybės siūlomuose pakeitimuose naudą gali įžvelgi nebent miškų pramonė.

„Esu dėkinga visuomenininkams už reakciją ir aiškų problemų įvardijimą. Nuo pat Nacionalinio miškų susitarimo proceso pradžios buvo ieškoma balanso tarp didesnio miškų saugojimo ir jų naudojimo ekonominėms reikmėms. Tokiu principu buvo rengiamas ir Miškų įstatymas – ieškant balanso, kur saugom, ten saugom griežčiau, kur leidžiam ūkininkauti, ten liberalizuojam procesus, mažinam biurokratiją. Deja, po paskutinių Vyriausybės korekcijų, paaiškėjo, kad siekto balanso įstatyme taip ir neatsirado. Visuomenei taip rūpimos miškų apsaugos nėra. Iš esmės lieka tik tie pokyčiai, kurie naudingi miškų pramonei. Todėl aš pilnai suprantu nevyriausybininkų nusivylimą – judėjimas viena kryptimi reiškia vieną – miškai Lietuvoje bus kertami gal net sparčiau, o žadėti ryžtingi sprendimai taip ir neateis“, – teigė Seimo narė.

Ji sutiko su visuomenininkais, kad Vyriausybės programa skiriasi nuo to, kokie Miškų įstatymo pakeitimai parengti. Politikei susidaro įspūdis, kad siekiama ne labiau apsaugoti miškus, bet galvojama, kaip gauti daugiau pajamų.

„Reikia sutikti, kad pagal tai, kas dabar matosi, atrodo, jog viena Vyriausybė rašė programą, o visai kita dirba darbus. Pristačius Vyriausybės programą, mes, dirbdami opozicijoje, sveikinome, kad miškų politikos srityje ji ambicinga, buvome pasiruošę padėti ją įgyvendinti. Dabar gi matom, kad programa guli stalčiuj, o Vyriausybė, deja, galvoja kaip daugiau sugeneruoti pajamų iš miškų, o ne kaip juos išsaugoti ateities kartoms“, – teigė A. Gedvilienė.

Politikė sutiko, kad pokyčiai turėtų prasidėti nuo Valstybinių miškų urėdijos.

„Taip, mes savo partijos programoje kalbėjome apie tai, kad bet kokius ribojimus reikėtų pradėti nuo valstybinių miškų. Buvome įsivertinę ir tai, kad tai galėtų lemti mažesnes pajamas į Valstybės biudžetą“, – nurodė A. Gedvilienė.

Praėjusį ketvirtadienį Seime turėjo būti galutinis balsavimas dėl miškų nekirtimo plynai 20 km atstumu pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Toks siūlymas motyvuojamas kariniu patarimu. Projektas komitete pasipildė Seimo narių pasiūlymais dėl to, kad plynai nebūtų kertama 100 metrų atstumu apie miestų ir miestelių ribas bei 100 metrų atstumu į abi puses nuo magistralinių ir krašto kelių. A. Gedvilienės paklausėme, kodėl Seime nepavyko priimti sprendimo.

„Nacionalinis saugumas yra esminis Lietuvos interesas, todėl esant kariniam patarimui, būtina operatyviai priimti visus reikiamus sprendimus. Be abejo, palaikau pasiūlymą dėl miškų nekirtimo plynai 20 km atstumu pasienyje su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Tačiau dėl kitų Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko iniciatyva atsiradusių pasiūlymų, susijusių su plynų kirtimų atsisakymu 100 metrų atstumu aplink miestus, miestelius ir kelius, nesu tokia entuziastinga. Visų pirma, tai visai su krašto gynyba ir saugumu nesusiję klausimai. Visų antra, dėl miškų apsaugos turime susitarti esminiame, t.y. Miškų įstatyme, tokiu būdu sistemiškai susitartume, ką, kiek ir kur saugom. Toks įvairių ribojimų „pabarstymas“ sudaro įspūdį, kad nėra nei aiškios vizijos, nei strategijos, kaip tą viziją įgyvendinti. Galiausiai, manau, kad būtent dėl papildomai atsiradusių pasiūlymų ir valdančiųjų blaškymosi tarp miškų saugojimo ir pramonės interesų atstovavimo, buvo galiausiai nutarta visą projektą išbraukti iš darbotvarkės“, – aiškino Seimo narė.

Galiausiai A. Gedvilienė teigė pritarianti visuomenininkų pasiūlymui, kad saugomose teritorijose neturėtų likti plynųjų kirtimų.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama