Nidoje – dar neregėtas skandalas: nutarta skubiai imtis tvoros miške

„Vakarų ekspresui“ pranešus, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės Linos Dikšaitės šeima galimai pateko į žemgrobystės skandalą, pati parko direktorė aiškino, kad su tvora nėra susijusi. O Valstybinių miškų urėdija, toje vietoje valdanti nekilnojamąjį turtą, „Delfi“ informavo, kad tvora valstybiniame miške bus skubiai pašalinta.

Aptverta 2 ha valstybinės žemės?

Kaip rašė „Vakarų ekspresas“, metaline tvora aptverta apie 2 ha valstybinės žemės, o teritorijoje stovi medinė pirtelė.

Valstybinėje žemėje įrengtos pavėsinės, šiltnamiai ir net nedidelė vištų ferma. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, gavusi „Vakarų ekspreso“ informaciją, jau suplanavo atlikti tyrimą.

Visi šie galimi pažeidimai užfiksuoti Nidoje, šalia daugiabučio Vėtrungių g. 5 (ankstesnis adresas Purvynės g. 53).

Straipsnyje teigiama, kad Valstybinės miškų urėdijos Kretingos padaliniui priklausanti Nidos girininkija įsikūrusi tame pačiame daugiabutyje.

Statybos inspekcijos atstovas Rosvaldas Gorbačiovas žurnalistus informavo, kad po pirminio situacijos vertinimo nuspręsta atlikti patikrinimą dėl pateiktos informacijos.

„Už gyvatvorėmis apželdintos tvoros, kas liudija, kad tvoros čia stovi jau ilgus metus, yra kažkas panašaus į sodą-daržą su poilsiui skirta infrastruktūra.

Matyti, kad teritorijoje auginamos daržovės, stovi bent trys šiltnamiai, kelios malkinės ir pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelė.

O po kiemą išdidžiai vaikšto gaidys su vištų pulku. Tikra kaimiška idilė UNESCO saugomame Lietuvos kurorte.

Tiesa, „idilė“ greičiau su kabutėmis. Teritorijoje stūkso krūvos įvairių senų statybinių medžiagų, rietuvės kur papuola sukrautų malkų, senas kemperis, galbūt miškininkų technika“, – rašė „Vakarų ekspresas“.

„Vakarų ekspreso“ turimais duomenimis, šioje teritorijoje oficialiai nėra net sklypas suformuotas.

Lina Dikšaitė kaltinimus atmeta

Kad ir kaip būtų, „Vakarų ekspresui“ pranešus, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės L. Dikšaitės šeima galbūt pateko į žemgrobystės skandalą, sureagavo ir pati nacionalinio parko direktorė. Jos teigimu, tvorą miške dar sovietmečiu pastatė miškininkai, o duomenų, kad kai kurie statiniai gali būti neteisėti, ji teigė neturinti.

Direktorė aiškino, kad jos šeima gyvena Nidos girininkijos pastate nuo 1987 m.

„Informuoju, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje dirbu nuo 1998 m., užėmiau įvairias pareigas. Esu dirbusi lankytojų aptarnavimo specialiste, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja ir nuo 2024 m. – direktore. Kuršių nerijoje Nidos girininku nuo 1983 m. iki 2009 m. dirbo mano tėvas ir nuo 2016 m. – mano brolis. Mano šeima gyvena Nidos girininkijos pastate nuo 1987 m. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, butą sovietmečiu statytame pastate privatizavo mano tėvas“, – teigė L. Dikšaitė.

Ji aiškino visais atvejais nusišalinanti nuo sprendimų, kurie susiję su jos šeimos būstu, esančiu Vėtrungių g. 5 pastate.

„Informuoju visuomenę, kad per 27-erius savo darbo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje metus niekada nesu priėmusi jokių sprendimų savo šeimos atžvilgiu. Laimėjusi konkursą į nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pareigas, deklaravau galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą ir nusišalinau nuo bet kokių sprendimų, susijusių su pastatu, adresu Vėtrungių g. 5 (buv. Purvynės g. 53), Nida“, – dėstė L. Dikšaitė.

Galiausiai ji aiškino neturinti informacijos, kad jos šeima valdytų neteisėtai pastatytus statinius.

„Atsakingai pareiškiu, kad neturiu informacijos apie jokius neteisėtus statinius mano šeimos valdomame turte. Žiniasklaidoje minima tvora, mano žiniomis, yra pastatyta Neringos miškų ūkio dar 1987 m. ir turi visus reikalingus suderinimus“, – nurodė nacionalinio parko direktorė.

L. Dikšaitė teigė, kad neprieštarauja, jog kontroliuojančios institucijos atliktų patikrinimus. O jei kokie nors pažeidimai būtų nustatyti, jos vertinimu, jie nedelsiant turės būti pašalinti.

„Neprieštarauju, kad atsakingos institucijos (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos departamentas) tirtų galimus pažeidimus mano šeimos valdomame turte. Kaip direkcijos vadovė teiksiu visą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos turimą informaciją, kurios bus paprašyta, tačiau asmeniškai atsisakau liudyti prieš savo šeimos narius. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kokie nors pažeidimai, jie privalės būti pašalinti, nepriklausomai nuo to, kas juos padarė. Mano giliu įsitikinimu, prieš įstatymą visi yra lygūs ir negali būti išimčių jokias pareigas užimantiems asmenims“, – teigė L. Dikšaitė.

Urėdija tvorą žada pašalinti

Dėl šios situacijos „Delfi“ su klausimais kreipėsi į Valstybinių miškų urėdiją. Jos atstovas Ervinas Romanovas teigė, kad Valstybinių miškų urėdija Nidoje, Vėtrungių g. 5, patikėjimo teise valdo administracines patalpas, kurių bendras plotas yra 43,72 kv. m.

„Nidos girininkui Valstybinių miškų urėdija jokių gyvenamųjų patalpų nėra suteikusi“, – teigė E. Romanovas.

Taip pat paklausėme, ar urėdija savo poreikiams naudoja aplink šį statinį esančią valstybinę žemę. Kokie statiniai ir įrenginiai valstybinėje žemėje priklauso urėdijai?

„Taip, urėdija naudoja valstybinę žemę, esančią aplink šį pastatą, – privažiuoti prie kitų pastatų, technikai laikyti ir pan. Urėdijai šiuo adresu priklauso dar du statiniai, t. y. pastatas – ūkio patalpa 55,00 kv. m ir pastatas – sandėlis 36,00 kv. m. Visi pastatai stovi ne valstybinės reikšmės miško žemės sklype, tai laisva valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti sklypai“, – nurodė E. Romanovas.

Jis teigė, kad artimiausiu metu tvora bus pašalinta iš valstybinio miško.

„Jūsų minima tvora, urėdijos žiniomis, galėjo atsirasti dar tada, kai šiuos miškus valdė Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Kodėl ši tvora buvo pastatyta ir kas ją pastatė, šiandien atsakyti negalime. Bandėme apklausti vietinius gyventojus, tačiau niekas tiksliai nežinojo, kada ir kas pastatė tą tvorą. Tai senas statinys, pagal kurio ribas ir buvo bandoma suformuoti sklypą prie nekilnojamojo turto statinių pagal 1993 m. valdybos potvarkį. Artimiausiu metu tvora, kaip bešeimininkis statinys, bus pašalinta iš valstybinės reikšmės miško žemės sklypo“, – teigė E. Romanovas.

Registrų centre nurodyta, kad Vėtrungių g. 5, Nidoje, pastato bendrasis plotas yra 491 kv. m. Taip pat registruota ūkio patalpa ir sandėlis. Ūkio patalpa ir sandėlis priklauso miškų urėdijai.

Patalpą šiame pastate taip pat valdo ir L. Dikšaitės vadovaujama Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama