Kas vyksta lankomiausiuose šalies miškuose: konkretūs skaičiai parodo viską

Miestų miškai yra labai svarbus ir didelis mūsų šalies miestų turtas. Taigi, kiek tokių miškų turime? Kurie miestai miškingiausi, o kurie miestai turi mažiausiai miškų? Galiausiai – kaip šie miškai prižiūrimi ir kokie kirtimai miestuose galimi? „Delfi“ ieško atsakymų į šiuos klausimus ir domisi miestų miškų situacija Lietuvoje.

Miestų miškus draudžiama parduoti

Valstybinės miškų tarnybos klausiame, kaip turi būti ūkininkaujama miestų miškuose ir kokie miško kirtimai šiuose miškuose galimi.

Šios tarnybos atstovas Ūdrys Staselka pateikė tokį atsakymą: „Ūkininkavimo miestų miškuose tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šiuose miškuose turi būti ūkininkaujama taip, kad šie miškai geriausiai tenkintų miestiečių poreikius, formuotų sveiką, patrauklią, poilsiui pritaikytą aplinką.

Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus. Kiti kirtimai galimi, tik jie turi atitikti ūkininkavimo tikslus, miestiečių poreikius ir turi būti reikalingi patraukliai rekreacinei aplinkai kurti. Kirtimo būdus pasirenka valdytojas, dažniausiai – tai tuos miškus administruojančios savivaldybės.“

Mūsų šalyje miestų miškai turi ypatingą statusą. Anot Ū. Staselkos šie miškai priklauso valstybei ir jie negali būti parduodami.

„Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje, LR Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. LR Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyta, kad miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai, todėl miestų miškai negali būti parduodami ar kitais būdais perduodami privatiems asmenims. Pažymėtina, kad Miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalies 2 punkte bei šio straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl miesto plėtros privatus miškas patenka į miesto teritoriją, jis turi būti paimamas visuomenės poreikiams“, – teigė Ū. Staselka.

Jo teigimu, miestų miškai yra priskiriami II B miškų grupės miestų miškų pogrupiui. Be to, svarbu žinoti, kad miestų teritorijose esantys miškai taip pat gali būti priskiriami ir miško parkams bei II A miškų grupės draustinių miškams, taip pat ir priešeroziniams miškams.

Taip pat įdomu palyginti miestų teritorijose esančių miškų plotų kitimą nuo 2010 metų. 2010 m. miestų teritorijose esantys miškai užėmė 41,4 tūkst. ha. 2015 m. šis plotas siekė – 40,4 ha, 2020 m. – 39,9 ha, o 2025 m. – 40,0 tūkst. ha.

Remiantis Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, miškingiausias iš visų Lietuvos didmiesčių yra Vilnius – 34,2 proc. Mažiausiai miškingas – Panevėžys (1,5 proc.).

Alytaus miesto miškingumas – 32,0 proc., Kauno – 15,2 proc., Klaipėdos miesto – 19,8 proc., Šaulių miesto – 5,9 proc.

Kokia situacija Vilniuje

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad po antrojo pasaulinio karo Vilniaus savivaldybės miškai inventorizuoti 4 kartus: 1977 m. – 4840 ha, 1986 m. – 5272 ha, 2005 m. – 5646 ha, 2011 m. – 5569 ha medynų ploto.

Jo teigimu, lyginant 2005 ir 2011 m. inventorizacijas, miško žemės plotas sumažėjo dėl apskaitos sistemų pasikeitimų, taip pat įrengto Vakarinio aplinkkelio, rekonstruoto geležinkelio pietinio miesto apvažiavimo, Rokantiškių kapinių plėtros ir kitų miesto plėtros projektų.

„Vilniaus miesto savivaldybė valdo apie 40 proc. viso savivaldybės teritorijoje esančio miškų ploto. Likusius miškus valdo Valstybinė miškų urėdija ir kiti valdytojai. Bendras savivaldybės teritorijoje esančių miškų plotas – 13 610 ha. Miškai sudaro 34 proc. viso Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos ploto. Įskaičiuojant parkus, skverus ir kitus želdynus, žaliosios erdvės užima daugiau nei 60 proc. savivaldybės teritorijos“, – nurodė G. Grubinskas.

Jis aiškino, kad galiojančio vidinės miškotvarkos projekto duomenimis, vidutinis medynų amžius yra 83 metai.

2011 metais vykdytos miškų inventorizacijos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės administruojamuose miškuose didžiąją dalį sudaro pušynai (59,3 proc.), eglynai (9,3 proc.), beržynai (8 proc.), baltalksnynai (7,7 proc.) ir ąžuolynai (6,2 proc.).

„2026 m. planuojama nauja Vilniaus miesto savivaldybės administruojamų miškų inventorizacija bei bus rengiamas miškotvarkos projektas, kuriame bus palyginamoji statistika (plotai, medynai, augavietės ir kt.)“, – dėstė G. Grubinskas.

Jo teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administruojamuose miškuose kirtimai vykdomi fiksuojant didelius žievėgraužio tipografo židinius, vėjovartas ir vėjolaužas.

„Kirtimai yra kelių rūšių: atrankiniai sanitariniai, pavojingų medžių, kraštovaizdžio formavimo, plyni sanitariniai. Konkrečių kirtimų apimtys priklauso nuo kenkėjų populiacijos išplitimo ir stichijų sukeltų padarinių. Per metus Vilniaus savivaldybės administruojamuose miškuose vidutiniškai iškertama 10000 kubinių metrų medžių“, – dėstė G. Grubinskas.

Miškai sudaro nedidelę Panevėžio dalį

Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiojo architekto pavaduotojas Augustas Makrickas aiškino, kad „Panevėžys yra išskirtinai žalias miestas – 2024 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitinge jis užėmė pirmąją vietą“.

„Savivaldybė įgyvendina įvairias žaliąsias visuomenines iniciatyvas, aktyviai įtraukia bendruomenes į atliekų prevencijos bei teritorijų planavimo sprendimus“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Anot jo, Panevėžio miesto teritoriją sudaro įvairios paskirties ir naudojimo žemės plotai, o didžiausią žaliųjų erdvių dalį sudaro bendro naudojimo želdynai – miesto parkai ir atviros visiems žaliosios zonos.

„Vadovaujantis Panevėžio bendrojo plano duomenimis, miškai ir miškingos teritorijos (miškų ūkio paskirties žemė) sudaro tik nedidelę miesto dalį – apie 30,7 ha. Miškingose teritorijose vyrauja lapuočiai. Miškai savivaldybei kaip patikėtiniui buvo perduoti tik nuo 2024 m. sausio 1 d., įsigaliojus įstatymų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pokyčiams. Šiuo metu nėra vykdomi ar planuojami dideli miškų kirtimai – miškai yra prižiūrimi, šalinami pavojingi sausuoliai, vykdomi smulkūs sanitarinės priežiūros darbai.

Panevėžio miesto savivaldybė aktyviai vysto rekreacines ir laisvalaikio zonas, atnaujina bendro naudojimo erdves, želdynus, pritaiko jas miestiečių poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Pastaraisiais metais buvo atnaujinti Poilsio ir kultūros parkas, Senvagės parkas, Skaistakalnio parkas, sutvarkytos „Ekrano marių“ krantinės, Nevėžio upės pakrantės. Visose šiose erdvėse sukurti pažintiniai takai, poilsio vietos, mažosios architektūros elementai.

Šiuo metu vyksta du atviri architektūriniai konkursai: „Rekreacinės erdvės sukūrimas atgaivinant Berčiūnų miško parką“ ir „Molainių filtracijos laukų ir šalia esančių teritorijų konversija, pritaikant daugiatiksliam naudojimui“. Planuojama per artimiausius metus įgyvendinti šiuos projektus, taip sukuriant dar dvi puikias laisvalaikio erdves miestiečiams ir miesto svečiams“, – teigė A. Makrickas.

Kokie kirtimai atliekami Kaune

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotojas Svajūnas Urbonavičius aiškino, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje inventorizuota 2399,5 ha miško, iš kurių Kauno miesto savivaldybės valdomi – 781, 4 ha. Jo teigimu, miškingumas sudaro 15,3 procentų.

„Vidutinis visų medynų amžius – 116 metai. Vyrauja pusamžiai medynai, užimantys 52 proc. ploto. Jaunuolynai sudaro 9 proc., bręstantys – 2 proc., o brandūs – 37 proc. ploto.

Kauno miesto savivaldybės teritorijoje daugiausia vyrauja pušynai (68 proc.). Kitų medžių rūšių medynai – 15 proc., ąžuolynai – 12 proc., likusios medžių rūšys neviršija 5 proc. ploto“, – aiškino S. Urbonavičius.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad kasmet tvarkomas plotas yra apie 300 hektarų. Iškertama medienos iki 2 000 ktm: apie 90 proc. sanitariniai miško kirtimai, likusi dalis – atliekant kraštovaizdžio formavimą.

„Visi Kauno mieste esantys miškai yra rekreaciniai. Didžioji dalis miesto miškų – apie 70 proc. – jau yra pritaikyta saugiam lankymui ir laisvalaikiui – tai Žaliakalnio Ąžuolynas, Pažaislio bei Panemunės miško parkai. Čia įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai, regyklos, vaikų bei sporto aikštelės, vykdomi nuolatiniai priežiūros darbai. Artimiausiu metu planuojama tvarkyti Aukštųjų Šančių Ąžuolyną“, – teigė S. Urbonavičius.

Išskirtiniai miesto parkai

Alytaus miesto savivaldybės atstovė Loreta Gaižiuvienė „Delfi“ aiškino, kad Alytaus miesto teritorijoje esančių miškų plotas 1308,5 ha. Iš jų: Alytaus miesto savivaldybės administruojami miškai 233,0 ha, valdomi valstybinių miškų urėdijos – 1071,8 ha, kitų valdytojų – 3,7 ha.

Alytaus miesto teritorijos miškingumas, anot savivaldybės atstovės, yra 34 proc.

„Jaunuolynai užima 18 proc. medynų ploto. Pusamžių medynų yra 78 proc. ir bręstančių – 4 proc. Brandžių medynų, pasiekusių gamtinę brandą, nėra.

Alytaus savivaldybės administruojamuose miškuose spygliuočių medynais apaugę 71 proc., kietųjų lapuočių – 4 proc., minkštųjų lapuočių – 25 proc. medynų ploto. Savivaldybėje vyrauja pušies medynai, užimantys 62 proc. bendro medynų ploto“, – teigė L. Gaižiuvienė.

Jos teigimu, miško kirtimo darbai vykdomi vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų vidinės miškotvarkos projektu 2019–2028 metams ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis miško kirtimų normomis.

„Dažniausiai vykdomi sanitariniai atrankiniai miško kirtimai. Kertami pavieniai, sausi, išvirtę, nulūžę, avarinės būklės, žmonėms ir pastatams pavojų keliantys medžiai. Taip pat vykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, retinimai. Iškirstos medienos kiekiai padidėjo dėl žievėgraužio tipografo pažeistų medžių bei po smarkių vėtrų, snygio ar lietaus išverstų, nulaužtų medžių pašalinimo. Per metus iškertama iki 400 m³ medienos. Plyni miško kirtimai nevykdomi“, – nurodė L. Gaižiuvienė.

Kaip savivaldybė eksploatuoja savo miesto miškus? Kiek jų pritaikyta miestiečių rekreacinei veiklai?

„Miesto miškuose įsikūrę pagrindiniai ir lankomiausi miesto parkai. Miesto sodas – seniausias 5,54 ha miesto centrinėje dalyje (tarp Pulko, Birutės bei S. Dariaus ir S. Girėno gatvių) esantis parkas.

Kurorto parkas įkurtas natūraliame pušyne 1931 m. Jis prasideda už Laisvės angelo aikštės ir tęsiasi palei Sveikatos taką iki Nemuno upės ties Dainų slėniu. Teritorijos plotas – 97,1 ha. Parke vyrauja spygliuočių medynai. Parkas yra vizualiai patrauklus, pasižymi pakankamai aukštu estetiniu ir rekreaciniu potencialu, kurį apsprendžia reljefo, miško ir vandens telkinių formuojamų atvirų, pusiau atvirų erdvių dermė. Kurorto parke pasodintas Nepriklausomybės ąžuolas. 2008 m. buvo rekonstruoti takeliai, įrengtas apšvietimas, vaikų žaidimo aikštelės, pastatyti suoliukai, šiukšlių dėžės. Čia stovi skulptūra „Nurimęs varpas“ (autoriai – skulptorius St. Žirgulis, arch. L. Adomkus). Rytų kryptimi yra Nemuno senvagėje susiformavęs Mažasis Dailidės ežeras, prie kurio 1997 m. įrengtas paplūdimys su mediniais lieptais, valčių prieplauka, gelbėjimo ir nuomos punktu, vasaros tipo sporto aikštynu, kita poilsiui prie vandens reikalinga įranga. 2007 m. mažojo Dailidės ežerėlio prieigos buvo pritaikytos žmonėms su negalia, pastatytas biotualetas, pritaikytas žmonėms su negalia, įrengti vaikų žaidimų įrenginiai. 2009 m. įrengtos automobilių parkavimo vietos.

Šalia Mažojo Dailidės ežero yra Didysis Dailidės ežeras, prie kurio įrengtas sporto aikštynas, ežerą juosia dviračių takai, pakrantėse įrengtos pavėsinės ir laužavietės. Per Kurorto parką iki pat Dainų slėnio, kur atsiremia į Nemuną, nueina ant XIX a. supilto geležinkelio pylimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių Sveikatos takas, besitęsiantis per visą miestą. Dainų slėnyje pastatyta skulptoriaus Vytauto Kančiausko paminklas –

miesto herbo gėlė – skirtas, Alytaus 400 metų sukakčiai paminėti. Ant buvusio geležinkelio tilto liekanų 2015 m. ir pastatytas pėsčiųjų ir dviračių tiltas, sujungęs dviračių takus abiejose Nemuno pusėse. Tiltas įtrauktas į Lietuvos rekordų sąrašą, kaip aukščiausias šalies pėsčiųjų ir dviračių tiltas, jo ilgis 260 m, aukštis – 38,1 m. Nuo pylimo ir tilto atsiveria vaizdai į Nemuno slėnį, dvikuprį Alytaus piliakalnį su senovės gyvenviete. Greta piliakalnio įrengta poilsio zona su pavėsinėmis, laužavietėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis ir pasivaikščiojimo takais“, – aiškino savivaldybės atstovė

A. Matučio parke, jos teigimu, įrengtas medinių skulptūrų takas, sukurtas pagal Alytuje gyvenusio ir kūrusio Anzelmo Matučio pasaką vaikams „Drevinukas“. Greta parko yra ir poeto memorialinis muziejus. Įgyvendinant bendruomenių projektus įrengta nauja erdvė vaikams.

„Jaunimo parkas – 36,6 ha ploto. Jis buvo įkurtas ir suformuotas 1982 m. Parką riboja Žuvinto, Kauno, Vingio, Vilties gatvės, kerta Parko gatvė. Jaunimo parkas žavi savo išraiškingu, tinkamai išnaudotu reljefu. Parke suformuotas ir įrengtas dviračių, pėsčiųjų takų tinklas, apšviesti takeliai, įrengtos vaikų žaidimo, riedlenčių–riedučių aikštelės, mankštų takas. Atskiri medynai ir didelės atviros erdvės prižiūrimos ir tvarkomos. Parko savitumą pabrėžia metalo plastikos skulptūrų kompozicija bei puošnūs gėlynai. Grupė jaunų skulptorių, 1984 metais minėdama 50-ąsias skulptoriaus Kosto Valaičio metines, visuomeniniais pagrindais Jaunimo parkui sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo – plastiko skulptūrų kompoziciją“, – dėstė L. Gaižiuvienė.

Tuo metu Likiškių parko teritorija yra 55,25 ha. Parkas, pradėtas kurti 1994 m. išsaugant natūraliai gamtos suformuotą reljefą. Jis išsidėstęs Alytaus miesto vakarinėje dalyje, greta Likiškėlių, Putinų ir Dainavos mikrorajonų. Parko teritorijoje yra didžiausiu absoliutiniu aukščiu Alytuje pasižyminti kalva, nuo kurios atsiveria visa Nemuno slėnyje įsikūrusio miesto panorama.

„Likiškių parke 2025 m. planuojama įrengti diskogolfo parką. Pirmame Alytuje, šalia Nemuno, planuojama įrengti dviračių takus. Šiuos takus ketinama nutiesti per tris miško sklypus, kuriuos teks išmiškinti“, – teigė L. Gaižiuvienė.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama