Įspūdingą sumą išleidusiai Aplinkos ministerijai – griežtas kirtis: paskutinis kartas, tai visiškai netoleruotina

Svarstant leisti Lietuvos miškuose statyti namelius Aplinkos ministerija už beveik 100 tūkst. eurų iš Lietuvos inžinerijos kolegijos užsakė galimybių studiją. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas išsiaiškino, kad jau anksčiau ministerija panašiam reikalui išleido 44 tūkst. eurų. Ir tai jis vadina nepateisinamu išlaidavimu, kuris neatlaiko jokios kritikos. Jo teigimu, tokie atvejai ateityje negali pasikartoti.

Nori pažaboti neteisėtų statybų atvejus

„Delfi“ praėjusios savaitės ketvirtadienį paskelbė, kad Aplinkos ministerijos koridoriuose sklando idėja leisti miškuose statyti namelius. Kaip tik dėl to ir buvo užsakyta galimybių studija.

Idėja įteisinti statybas miškuose ne juokais išgąsdino mokslininkus ir aplinkosaugos aktyvistus. Jie baiminasi, kad įteisintus statybas bus sutrikdyta miško ekosistema, miške atsiras naujos tvoros, o galiausiai įžvelgia grėsmę dėl naujų Gulbinų kvartalų atsiradimo. Anot mokslininkų, gražiausi mūsų šalies miškai gali pavirsti į Valakampių mišką Vilniaus pašonėje, kuris faktiškai tapo vilų kvartalu.

Vis dėlto Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas ramina, kad kaip tik norima reglamentuoti tvarką, jog būtų išvengiama piktnaudžiavimo atvejų, kurie masiškai šiuo metu fiksuojami.

Jo teigimu, šiuo metu yra daugybė nelegalių namelių, su kuriais valstybinės institucijos nepajėgios kovoti dėl įstatymų spragų. Todėl norima aiškiai apibrėžti, kas mūsų gamtoje gali atsirasti, o kas ne.

„Šiandien esantis reglamentavimas yra visiškai ydingas, paliktos spragos leidžia piktnaudžiauti ne tik pavieniams žmonėms, bet ir verslui. Internete pilna nuomos skelbimų, kai net ir saugomose teritorijose galima išsinuomoti namelį miške ar medyje. Tokį namelį galima išsinuomoti ne tik savaitgaliui, bet ir visai vasarai. Jie yra ten, kur jų neturi būti. Ir tas piktnaudžiavimas matosi plika akimi.

Pavėsinė miške gali stovėti, bet įdėjus langą ir duris ji virsta nameliu. Tada jau lyg ir nebeturėtų stovėti, bet kol institucijos aptinka tokį namelį, užtrunka. Kol duoda privalomąjį nurodymą, kol šeimininkas susitvarko, tai žiūrėk ir praeina visa vasara. Gali ir keli metai praeiti, gali ir nuolatos stovėti, jeigu niekas nepastebi“, – apie dažnai pasitaikančius piktnaudžiavimo atvejus „Delfi“ kalbėjo L. Jonauskas.

Jo teigimu, reikia rasti vietas, kur tokie nameliai netrikdytų gamtos ir miško gyventojų ramybės. Ir tuomet labai aiškiai apibrėžti, kokiomis sąlygomis, kur jie ir kokio dydžio, kokiu tankumu gali legaliai stovėti. Ir tuomet, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko teigimu, būtų pažaboti neteisėtos statybos atvejai.

Saugomose teritorijose tokių namelių negalėtų būti

Taip pat Seimo narys pridėjo, kad kalba eina apie labai mažus namelius, kurie būtų iki 20 kvadratinių metrų ir, tikėtina, be pamatų.

„Tam tikrose vietose gamtos režimo, ekosistemų tie nameliai nepažeistų. Tačiau reikalinga aiški ir griežta tvarka. Kai viskas bus aiškiai reglamentuota, neliks vietos piktnaudžiavimui ir gamta bus saugesnė. Tai mano siūlymas, kad Aplinkos ministerija pažiūrėtų labai rimtai į reglamentavimo spragas ir atitinkamai reglamentavimą padarytų taip, kad kur galima statyti, ten statybos gali vykti su labai griežta tvarka.

Aplinkos ministerijos specialistai turi numatyti, koks užstatymo plotas galimas. Mano vertinimu, galėtume kalbėti apie 20 kvadratinių metrų. Reikia atsakyti į klausimą, ar tiek pakanka praleisti naktį miške, gal reikia dar mažiau. Reikia nuspręsti dėl užstatymo intensyvumo. Galbūt galėtume kalbėti apie vieną namelį hektare. Taip pat reikia įvertinti, kur tokie nameliai būtų statomi. Neabejoju, kad rekreaciniuose miškuose nustačius tam tikras ekoturizmo zonas tikrai tokie nameliai galėtų būti. Jų šiandien yra daug daugiau nei realiai galėtų atsirasti. Mano siūlymas yra nustatyti aiškų reglamentavimą, aiškias taisykles ir leisti namelius statyti ten, kur jie visiškai nepažeidžia gamtos, kur jos netrikdo, kur nepažeidžia ekosistemų. Tie nameliai turėtų būti draugiški aplinkai, matyt, kad bepamatiniai“, – dėstė Seimo narys.

Tuo pačiu L. Jonauskas pabrėžė, kad saugomose teritorijose ir valstybiniuose miškuose tokie nameliai negalėtų atsirasti.

„Apie saugomas teritorijas negali būti nė kalbos. Negali būti jokių kalbų ir apie valstybinius miškus. Apgyvendinimo, turizmo funkcijos valstybei nėra būdingos, todėl valstybė tikrai tuo neužsiims“, – teigė politikas.

Galima pasiremti užsienio pavyzdžiais

Jo teigimu, nemažai Europos šalių yra reglamentavusios namelių miškuose statybas. Tačiau aišku viena, kad toks reglamentavimas turėtų būti labai griežtas.

„Taip pat reikės įvertinti nuotekų klausimą. Matyt, turėtų kažkokie mobilūs biotualetai atsirasti. Be to, reikia įvertinti ir elektros klausimą. Tokio namelio statyba negali būti invazija ir negali pakenkti gamtai. Lygiai taip pat su nameliais medžiuose. Namelių medžiuose yra pilna, bet institucijos yra bejėgės. Jie pristatyti chaotiškai, net ir ten, kur jų neturėtų būti. Įsibraunama į gamtą, pažeidžiami medžiai.

Daugelis Europos šalių yra nustačiusios atitinkamus reglamentavimus tiek nameliams miškuose, tiek nameliams medžiuose. Tačiau tas reglamentavimas yra labai griežtas. Suomija, Švedija, Vokietija yra labai aiškiai reglamentavusios. Prancūzijoje taip pat nustatytas tam tikras reglamentavimas. Jis suderina žmogaus buvimą gamtoje ir gamtos apsaugą. Toks reglamentavimas, matyt, galėtų atsirasti ir čia.

Dėl teisinio reglamentavimo trūkumo Statybos inspekcija yra nepajėgi tvarkytis su kupolais, nameliais ant lieptų ir pan. Aibė tokių pavyzdžių, kurių Lietuvoje galima suskaičiuoti ne dešimtimis, bet šimtais. Užtenka atsidaryti internetą ir pamatyti, koks tai yra mastas. Ir jeigu iš tikrųjų yra poreikis susilieti su gamta, yra poreikis būti miške, tai reikia jį leisti realizuoti, bet padaryti, kad jis šimtu procentų būtų nekenksmingas gamtai“, – aiškino L. Jonauskas.

Jo vertinimu, dėl naujų tvorų miške baimintis nereikėtų, nes tokių namelių nebus leidžiama apsitverti.

„Jeigu bus koks nors reglamentavimo pakeitimas dėl miško aptvėrimo, tai jis tik griežtės. Tikrai neatsiras jokių galimybių tverti naujas teritorijas. Tie nameliai negalės atsirasti su kokiomis nors tvoromis, trikdyti laukinių gyvūnų ir žmonių praėjimą. Miškas yra visų žmonių nuosavybė, gamtos turtai irgi, tai miške turime vaikščioti laisvai. Jokiu būdu tvoros negalės atsirasti. Jų su kiekvienais metais turėtų tik mažėti“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Mano, kad galimybių studijos pirkimas yra pinigų švaistymas

Vis dėlto didžiausią nuostabą šioje istorijoje jam kelia tai, kad Aplinkos ministerija, turėdama gerus specialistus, nusprendė pirkti galimybių studiją. L. Jonausko vertinimu, tai yra pinigų švaistymas.

„Man nerimą kelia kitas dalykas. Turim užsienio pavyzdžių dėl reglamentavimo. Turim Aplinkos ministerijoje ir pavaldžiose institucijose labai kompetentingų žmonių, bet vis tiek perkam kažkokias galimybių studijas. Mokam milžiniškus pinigus už tai, kad išsiaiškinti, ar tie nameliai galėtų ar negalėtų būti. Mano galva, tai yra absoliutus pinigų švaistymas.

Mes kalbam ne apie 100 tūkst. eurų, bet ir apie dar daugiau pinigų. Dar viena studija už 44 tūkst. eurų buvo nupirkta ministerijos anksčiau. Viską įvertinus susidaro milžiniškos sumos. Galiu garantuoti, kad galimybių studija niekuo nesiskirs nuo bet kurio dvyliktoko referato. Mano galva, toks pinigų švaistymas yra visiškai netoleruotinas. Ateityje taip neturėtų būti. Turim kompetentingus specialistus, kuriais pasitikime, mokam jiems atlyginimą, tai jie ir turėtų padaryti šituos darbus. Kas įvyko su tais pirkimais, yra žemiau kritikos. Tai yra nepateisinama ir tai turėtų būti paskutinis kartas“, – teigė L. Jonauskas.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama