Aplinkos ministerijos planą vadina pavojingu: už 100 tūkst. eurų nupirkta mokslininkus neraminanti paslauga

Pasigirdus siūlymams Lietuvos miškuose įteisinti namelių statybą aplinkosaugos aktyvistai aiškina dėl to matantys didelių pavojų. „Delfi“ domisi, ką konkrečiai planuojama leisti statyti miškuose ir kas inicijavo šią idėją. Pasirodo, dėl namelių miškuose už beveik 100 tūkst. eurų užsakyta galimybių studija.

Idėja miške leisti statyti namelius

Šiuo metu Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus statybos miške draudžiamos. Tačiau tai gali pasikeisti. „Delfi“ šaltinių duomenimis, Aplinkos ministerija nusprendė iš naujo apsvarstyti statybos miškuose idėją. Tam buvo užsakyta galimybių studija.

„Delfi“ kalbėjosi su keliais mokslininkais ir jie teigė, kad Aplinkos ministerijos idėja užsakyti galimybių studiją dėl namelių miškuose statybos yra pavojinga, nes tai gali atverti Pandoros skrynią. Jie svarstė, kad rengiama studija – pirmas žingsnis įteisinti statybą miške, ir tai juos neramina. Šie pakeitimai paliestų visus privačių miškų savininkus.

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovo Aurimo Saladžiaus teigimu, šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl leidimo statyti namelius miškuose, taip pat nėra nustatyti jų dydžio ar vietovių reikalavimai.

Tačiau, anot jo, siekiant išanalizuoti ir įvertinti galimas tokios veiklos sąlygas ir poveikį, rengiama galimybių studija „Dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai galimybių įvertinimas ir pasiūlymų parengimas“.

„Šią analizę atlieka Lietuvos inžinerijos kolegija (anksčiau – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija). Tyrimas finansuojamas pagal Plėtros programos pažangos priemonės „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ veiklą „Vykdyti miškų mokslo tiriamuosius ir eksperimentinius darbus“, kurią administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra“, – teigė A. Saladžius.

Jis nurodė, kad studijos rengimo kaina yra 99 910 Eur.

„Ji turi būti parengta vėliausiai iki 2026 m. gruodžio mėn. pabaigos. Baigus tyrimą rezultatai bus paskelbti Aplinkos ministerijos interneto svetainėje. Taip pat nemedieninės miškų ekonomikos klausimai bus nagrinėjami rengiant strateginį miškų politikos dokumentą“, – nurodė A. Saladžius.

Aplinkos ministerijos atstovai patikslino, kad sutartis su kolegija buvo pasirašyta 2023 m. gruodžio 27 d.

„Tai yra tiriamasis mokslinis darbas. Jo įgyvendino terminas yra 36 mėnesiai. Sutartis buvo pasirašyta 2023 m. gruodį, todėl projekto pabaiga numatyta 2026 m. gruodį. Pažangos priemonės veiklos įgyvendinimo trukmė nustatyta finansavimo sąlygų apraše ir yra treji metai nuo dotacijos sutarties pasirašymo“, – nurodė Aplinkos ministerijos atstovai.

Ministras apie namelius miške atsiliepė palankiai

Aplinkos ministras Povilas Poderskis, kartu su „Delfi“ žurnalistais nuvykęs į Labanoro girią prie galimai nelegaliai pastatytų namelių, svarstė, kad galbūt jau atėjo metas keisti teisės aktus, jog privačiuose miškuose legaliai galėtų atsirasti nedideli statiniai, skirti poilsiui.

„Tame pačiame miškų susitarime mes kalbame apie tai, kad reikėtų didinti miškų rekreacinį potencialą ir būtent tokias veiklas siekti įteisinti. Jeigu mes norim, kad miškai būtų mažiau kertami ir kad juos būtų galima panaudoti rekreacijai, kažkaip turime rasti sutarimą, jog tokios veiklos būtų galimos. Tas namelis gal ir nešauniai čia atrodo, bet savaime jis niekam nekenkia. Pirtelė ant kranto – jau kita problema. Jeigu sugalvotume, kaip tokią veiklą leisti, tai, manau, mažiau miškų būtų galima kirsti. Reikia pabandyti rasti išeičių šiose situacijose“, – kalbėjo P. Poderskis.

Taip pat jis paaiškino, kodėl svarstoma leisti statyti namelius privačiuose miškuose: „Norisi suprasti, kur tie įstatymai gali būti keičiami, kur politika gali būti lankstesnė, kad tokios vietos galėtų egzistuoti kartu su gamta. Tada nereikėtų slėptis ir žulikauti. Dabar viskas lyg paslapčia daroma. Piktnaudžiaujama teise. Tai labai didelė problema. Čia viskas padaryta daugmaž bet kaip. Turi būti taisyklės, apibrėžtos sąlygos. Nuspręsta, ar galima atsivesti tinklus, ar negalima. Akivaizdu, kad į mišką lietuviai nori. Ir nėra blogai, kad jie nori į mišką. Reikia susitarti, kaip mes miške galime poilsiauti, kokius namelius galima statyti ir kokių negalima statyti.“

Jo teigimu, sudarius sąlygas miškuose statyti namelius galbūt atsirastų aukštesnės kokybės stovyklaviečių nei ta, kurią radome Labanoro regioniniame parke.

„Miškų susitarime nutarėme didinti rekreacinį potencialą ne dėl to, kad čia viską įteisintume, – turime sudaryti normalias sąlygas, kad žmonės galėtų verslą organizuoti pagal visiems vienodas taisykles. Dabar yra taip, kad sugalvojau, kaip gudriai valstybę apsukti, apeiti, papiktnaudžiauti savo teisėmis, ir darau. Tada jau pakrančių apsaugos juostos saugomos griežtai: be jokių įspėjimų nugriaunam. Tokia sutartis su valstybe būtų logiška. O dabar viskas, kas čia vyksta, yra tiesiog betvarkė.

Tada gal turėsim geresnių verslininkų, kurie nori skaidriai ir sąžiningai tą daryti. Ir jie galbūt geresnį skonio pajautimą turės bei supratimą, kaip reikia darniai su gamta gyventi“, – aiškino ministras.

Apie „Delfi“ žurnalistų ir aplinkos ministro vizitą Labanoro regioniniame parke galite skaityti paspaudę čia.

Į kokius klausimus atsakymų ieškos galimybių studijos rengėjai

Anot Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorės dr. Linos Girdauskienės, konkursas studijai „Dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai galimybių įvertinimas ir pasiūlymų parengimas“ vykdyti buvo paskelbtas Aplinkos ministerijos 2023 m. rudenį, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai laimėjus viešąjį pirkimą šiam darbui atlikti.

Nors Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad sutartis su kolegija buvo pasirašyta 2023 m. gruodžio 27 d., kolegijos vadovė aiškino kiek kitaip: „Sutartis su ministerija pasirašyta 2024 m. sausį. Projekto trukmė – iki 2026 m., šiuo metu darbai yra tarpinėje stadijoje.“

Taip pat paklausėme, į kokius konkrečius klausimus turėtų atsakyti ši galimybių studija.

„Diskusija dėl galimybės Lietuvos miškuose plačiau vystyti rekreacinę infrastruktūrą, ekosistemines ir kitas nemedienines paslaugas miškuose vyksta jau seniai. Šis klausimas nacionaliniu ir vyriausybiniu lygmeniu buvo iškeltas Nacionalinio miškų susitarimo metu, ir tai yra vienas iš klausimų, dėl kurio šio proceso metu viso diskusijų šalys susitarė – reikia skatinti vystyti rekreacinę infrastruktūrą miškuose, ypač saugomose teritorijose, kuriose medienos ruoša yra ribojama arba draudžiama. Tos pačios nuostatos patvirtintos LR Seimo 2024-06-27 priimtoje rezoliucijoje „Dėl miškų politikos“. Studijoje bus išanalizuota teisinė aplinka, geroji ir blogoji praktika regione ir ES, ir ištirta įvairių visuomenės grupių atstovų nuomonė apie tokių galimybių ir paslaugų reikalingumą“, – teigė dr. L. Girdauskienė.

Anot jos, studijoje bus mėginama atsakyti į du pagrindinius klausimus: „1. Ar miškų lankymo taisyklėmis numatyta galimybė fiziniams asmenims apsistoti poilsiui įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose miškuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose) apima ir miško trobelę?

2. Kaip atliepti Nacionalinio miškų susitarimo sutartų pozicijų: įvairiomis motyvacinėmis priemonėmis skatinti vystyti rekreacinę infrastruktūrą ir ekosistemines paslaugas socialinio, kultūrinio ir dvasinio prioriteto miškuose, kur dėl apribojimų negalima vykdyti ūkinės medieninės veiklos, įvertinant galimybes dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai sudarančias sąlygas patenkinti visuomenės rekreacinius poreikius bei minimizuojant neigiamą poveikį kitoms miško ekosisteminėms paslaugoms, numatant atitinkamus saugiklius.“

Kolegijos vadovė teigė, kad šią studiją rengia dr. Asta Dofartė, dr. Arvydas Urbis; ekspertas Gintautas Nedzveckas.

Kaip nurodė dr. L. Girdauskienė, pagal galiojančią projekto vykdymo sutartį, studija turi būti užbaigta, jos ataskaita recenzuota ir paviešinta Aplinkos ministerijos puslapyje iki 2026 m. pabaigos.

Kokia šios studijos rengimo metodika?

„Projekte naudojama metodika yra patvirtinta daugybėje tarptautinių tyrimų ir atitinka socialinių mokslų srityje galiojančius standartus. Projekte dirba mokslo daktarai, kurių specializacija ir yra socialinės paslaugos ir ryšiai miškininkystėje ir miško politikoje.

Studijos rengimo metu planuojama apžvelgti kitų šalių praktikas ir patirtį miško trobelių naudojimo ir teisinio reguliavimo srityje, atlikti sociologinius tyrimus (anketinis ir interviu tyrimai), atlikti Lietuvos teisės aktų ir miško meta duomenų analizes“, – dėstė kolegijos vadovė.

Galiausiai paklausėme, apie kokio dydžio namelius šioje studijoje bus kalbama. Kokios grupės miškuose šių namelių statymo galimybės analizuojamos?

„Praktikoje ir literatūroje miško trobelės (nameliai) siejami su trumpalaikiam individualiam, šeimos ar grupės žmonių poilsiui nameliuose su viena patalpa poilsiui. Tokiu būdu kalbama apie gana nedidelio tūrio pastatus, nors kitų šalių praktikoje jų būna ir didesnių. Konkretus namelių dydis bus aptariamas studijos rekomendacijose studijos rengimo pabaigoje.

Studijoje analizuojamos galimybės visose miško grupėse išskyrus pirmąją miškų grupę. Rezultatai, kurios grupės miškuose bus siūloma galimybė statyti (įrengti) ir kokio tipo miško trobelės, bus pateiktos studijos rengimo pabaigoje teikiamose rekomendacijose ir kurios bus suderintos su užsakovu – Aplinkos ministerija“, – teigė dr. L. Girdauskienė.

Mano, kad nameliai galėtų atsirasti ir saugomuose miškuose

Tuo metu Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos valdybos pirmininkas dr. Algis Gaižutis teigė, kad nacionalinio miškų susitarimo procese buvo sutarta, kad reikėtų atverti galimybes miško savininkams kurtis savo valdose, atlikti studiją dėl dalies miškų atvėrimo nedidelių rekreacinių miško namelių statybai, skatinti vystyti rekreacinę infrastruktūrą ir ekosistemines paslaugas miškuose.

„Taip pat ir saugomuose, kur negalima vykdyti ūkinės medieninės veiklos, numatant atitinkamus saugiklius. Tos pačios nuostatos patvirtintos LR Seimo 2024-06-27 priimtoje rezoliucijoje „Dėl miškų politikos““, – teigė A. Gaižutis.

Asociacijos paklausėme, kokio dydžio (ploto), kelių aukštų nameliai, jos nuomone, galėtų būti miškuose statomi.

„Tikimės, kad žmonių lūkesčius ir rekomendacijas pateiks Aplinkos ministerijos užsakymu vykdoma studija, kurią minėjote“, – aiškino dr. A. Gaižutis.

Ar asociacija svarstė, kokių grupių miškuose tokie nameliai galėtų atsirasti ir kiek metrų nuo vandens telkinio turėtų būti išlaikytas atstumas?

„Statybų vietos, atstumų ir reikalavimų statiniams reglamentavimas yra detalus ir atspindintis visus rūpimus aspektus. Juo ir reikia vadovautis“, – teigė dr. A. Gaižutis.

Mato grėsmių

Aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė „Delfi“ teigė skeptiškai žiūrinti į namelių statybą miškuose. JI mato nemažai pavojų.

„Graži Aplinkos ministerijos idėja Lietuvą paversti hobitų kraštu, kur vietoj kirtimų miškuose būtų galima pabūti laukinėje gamtoje, tačiau įvertinant dabartinį pilietinį ir ekologinį sąmoningumą bei institucijų neįgalumą, praktiškai to padaryti neįmanoma. Ir greičiausiai ši idėja padarytų daugiau žalos, nei atneštų naudos. Visų pirma, pažiūrėkime į dabartinius pavyzdžius, kai Palangos botanikos parke vietoj galimų dušinių, turime dviejų aukštų kotedžą ir nei viena institucija negalėjo arba nenorėjo užtikrinti teisingumo ir įstatymo laikymosi“, – teigė M. Peldavičiūtė.

Maža to, ji įžvelgė ir daugiau grėsmių: „Žmogaus veikla vien buvimu namelyje neapsiriboja, turim pavyzdžių, kai ir aplink pavėsines miškuose prisodina gėlių, krūmų, daro takelius, lauko baldus, kompostines ir t. t. Net ir valstybinėje žemėje (Kamšos botaninio- zoologinio draustinio, Kuršių nerijos nacionalinio parko, kiti pavyzdžiai). Dėl to gresia dar didesnė miškų fragmentacija ir ryšių tarp miško elementų nutraukimas. Gamtinis kraštovaizdis būtų paverčiamas kultūriniu, kas galimai turėtų įtakos miško ekosistemai ir biologinei įvairovei.“

M. Peldavičiūtės teigimu, kyla abejonių, ar kontroliuojančios institucijos būtų pajėgios užtikrinti, kad tokių namelių statybos vyktų pagal teisės aktus.

„Prie kiekvieno atvejo ir statomo namelio inspektoriaus nepastatysime, tad didžiausia problema, kaip valstybė sureguliuotų, kad daroma pagal taisykles ir leidimus. Turėjome kiek anksčiau finansavimo galimybes miško savininkams pasidaryti pažintinius takus miškuose. Ir galiausiai atvykus buvo galima rasti padarytus takus ir iškirstus bei suniokotus miškus aplink. Pinigai įsisavinti, bet miško ekosistema sunaikinta ir niekas neužtikrino tokių projektų kokybės ir naudojimo.

Kol kas Lietuvoje vyrauja labai žemas ekologinis sąmoningumas, mažai kas supranta kaip veikia ekosistema, o vadovaujasi savo subjektyviu supratimu „gražu“, „negražu“, todėl pasistačius namelį labai greit atsirastų noras „susitvarkyti aplinką“, įsivesti elektrą, pasidaryti kelelį ar lieptelį. Kas iš esmės keistų miško ekosistemą ir prasidėtų gamtinių teritorijų urbanizacija. Tą puikiai iliustruoja ir Šimonių girios bendruomenės atvejis, kur bendruomenės buvusi pirmininkė kovojo prieš kirtimus, tačiau savo saugomos teritorijos sklype pradėjo namelių medžiuose statybas pažeisdama šios vietovės ekologinį jautrumą. Numatytas užstatymas ant saugomos buveinės – šaltinio ir institucijos šiuo atveju nesugeba apginti gamtos intereso“, – teigė M. Peldavičiūtė.

Anot jos, tikriausiai pagrindinis šios idėjos argumentas, kad atsirastų alternatyva savininkui gauti pajamų iš miško jo nenukirtus. Tačiau M. Peldavičiūtė kėlė klausimą, kaip užtikrinsime, jog miškuose atsiras ne privatūs gyvenamieji namai.

„Lietuvoje galioja teisė laisvai klajoti po miškus, kam gali iškilti grėsmė ir keliaudami aplink Labanoro ežerus ar kitas vietoves atsitrenksime į tvoromis užtvertas teritorijas. Pažiūrėjus į mėgstamiausias ir lankomiausias lietuvių vietas žemėlapyje, pamatytumėme suskirstytas į daug miško sklypų, ir jei leistumėme jose statybas, prarasime gamtinių vietovių vientisumą ir priėjimą. Tad gražiausios vietos prarastų savo dvasią ir taptų urbanizuotomis teritorijomis su siaurų privačių interesų tenkinimu.

Dar nerimą kelia, kad ministerijos užsakymu šią apklausą daro privačių miškų savininkų asociacijos valdybos narys, kur gali būti užprogramuotas interesų konfliktas.

Nemedieninę ekonomiką savininkai gali plėtoti ir be namelių statybos ir miško iškirtimo, kaupdami CO2 brandžiuose miškuose ir gaudami kompensacijas už tai, kurdami gydomuosius – terapinius miškus. Geriau lai ministerija užtikrina tokių galimybių plėtojimą ir stiprina ekologinį švietimą“, – teigė M. Peldavičiūtė.

Primena apie jau matytas grėsmes

Tuo metu geografas, teritorijų planavimo specialistas doc. dr. Ričardas Skorupskas teigė, kad taip įvardinamų miško namelių statymo galimybės įteisinimas formuoja teisines prielaidas antrai intensyviai gamtinių teritorijų urbanizacijos bangai. Jo manymu, Aplinkos ministerijos planas svarstyti namelių įteisinimo galimybes yra pavojingas. Todėl jis apie galimybių studijos rengimą atsiliepė neigiamai.

„Pradžioje namelis, kuris greičiausiai nefunkcionuos be kelelio, lieptelio ir be elektros. Toliau – statybų privačių miškų sklypuose įteisinimas. Žinant, kad dauguma mišku apaugusių ežerų pakrančių, esančių vaizdingiausiose šalies vietose, yra padalintos siaurais sklypais, kurių vienas galų remiasi į vandens telkinio pakrantę, reiškinio mastas gali prilygti XX a. paskutiniojo dešimtmečio, ir XXI a. pirmajame dešimtmetyje vykusiai vaizdingiausių šalies paežerių okupacijai.

Toks reiškinys reikšmingai sumažintų vertingiausių paežerių miškų vientisumą, sumažintų vandens telkinių pakrančių natūralumą, skatintų pakrantės, priekrantės ir miškų augmenijos degradaciją“, – nurodė mokslininkas.

Jo teigimu, didesnioji šalies teritorijos dalis pastaruosius kelis dešimtmečius patiria intensyvią depopuliaciją, o tai savo ruožtu skatina jau esamo nekilnojamo turto būklės blogėjimą ir nykimą. „Paminėtas procesas intensyvėja, tad per ateinančius kelis dešimtmečius privalėsime spręsti jau įsavintų (skirtingu tankiu urbanizuotų) teritorijų palaikymo-atstatymo klausimus. Šiame kontekste mintys apie savaime besivystančių gamtinių teritorijų urbanizavimą atrodo labiau neūkiškos ir savanaudės, nei racionalios ir ūkiškai pagrįstos“, – teigė doc. dr. R. Skorupskas.

Pateikė Valakampių pavyzdį

Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec taip pat kelia klausimų dėl sumanymo miškuose leisti statyti namelius. Ji taip pat yra susirūpinusi dėl Aplinkos ministerijos planų ir įspėjo, kad galimybių studijos rengimas jai kelia nerimą.

„Pirmas klausimas, kuris iškyla išgirdus apie planus rengti poilsio namelius miškuose, liečia teisinę aplinką: ar Aplinkos ministerija jau išsprendė teisinę spragą, leidžiančią rekreacinės paskirties objektus paversti naujais gyvenamaisiais? Tą spragą, dėl kurios dušinės ir tualetai rekreacinėse zonose virsdavo gyvenamosios paskirties statiniais? Visuomenė į tokius funkcijų virsmus reaguoja labai nepalankiai, o tokie statiniai savaime tampa ilgalaikiu paminklu periodui, kai valstybinės institucijos pataikavo (ir tebepataikauja) siauros grupės privatiems interesams“, – teigė dr. J. Lavrinec.

Be to, ji mato ir dar vieną problemą: „Antra problema liečia infrastruktūrinius aplinkos pokyčius: suprantama, kad poilsio namelis miške šiais laikais reiškia privažiavimą automobiliu, parkingo įrengimą, komunikacijų tiesimą, turbūt ir tvorų bei kitų kliūčių atsiradimą. Tokiu būdu vienas nedidelis objektas ima žymiai keisti aplinką.

Su tuo susijusi ir trečia problema: dabartinė miškų vadyba chroniškai nepaiso gyventojų augančio poreikio gamtinėms rekreacinėms zonoms. Ir tai turi pasekmių visuomenės psichinei ir fizinei sveikatai. Kai miškai virsta kirtavietėmis arba rekreaciniais takais tarp statinių, jie nebeatlieka ekosisteminių paslaugų visa apimtimi. Tokiu atveju jie nebeatlieka sveikatos atstatymo funkcijos. Tai aktuali problema didmiesčių gyventojams, kurių kasdienėje aplinkoje daug stresą keliančių veiksnių (tarša, triukšmas, greitas gyvenimo ritmas ir pan.). Į miškus vykstame kontaktui su gamta, tačiau šiuo metu dažnas gyventojas, išvykęs į gamtą pailsėti, patiria dar didesnį stresą: vietoje pažįstamo miško pamato kirtavietę, o dabar dar pamatys ir naujas urbanizacijos užuomazgas.“

Jai kilo abejonių, ar po šių pakeitimų mūsų šalies miškai netaps panašūs į Valakampių rajoną.

„Kita vertus, galima padaryti prielaidą, kad namelių įrengimas miškuose yra galimybė išsaugoti miškų teritorijas, kurios antraip taptų kirtavietėmis (vėlgi, nepamirškime, kad savo flora ir fauna turtingi miškai tampa kirtavietėmis dėl sudarytų teisinių sąlygų destrukcinei miškų vadybai). Tačiau kaip užtikrinti, kad poilsio namelis išliktų poilsio nameliu, kuris nedaro neigiamo poveikio aplinkai? Kad miškai nevirstų Valakampių kvartalu Vilniuje, kai iš rekreacinės miško teritorijos mes kaip didmiesčio gyventojai gavome tarp vilų vingiuojantį rekreacinį takelį“, – teigė dr. J. Lavrinec.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama