Aplinkosaugininkai šiurpsta dėl to, kas vyksta mūsų miškuose: tai neadekvatu

Miškų kirtimai – jautri tema, kuri kasmet atsiduria visuomenės dėmesio centre. „Delfi“ domisi, kiek ir kokių miškų Lietuvoje iškertama ir kuriuos regionus miškų kirtimai paliečia stipriausiai. Taip pat klausiame aplinkosaugos aktyvistų nuomonės, kaip jie vertina mūsų šalies miškų kirtimo tempus.

Kiek miškų iškertama?

Kaip „Delfi“ nurodė Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka, Valstybinės miškų apskaitos duomenimis (2024.01.01), Lietuvos miškuose visų rūšių kirtimais kasmet iškertama apie 10 mln. m³ medžių stiebų medienos, t. y. maždaug pusė kasmetinio medžių stiebų tūrio prieaugio (apie 19,6 mln. m³ medienos).

Jo teigimu, kadangi medynuose sukaupta apie 581 mln. m³ stiebų medienos, metiniai kirtimai sudaro apie 1,7 proc. viso jų tūrio.

Taip pat Ū. Staselka pridėjo, kad Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenimis, apie 48 proc. medienos iškertama valstybiniuose miškuose (kartu su nuosavybės teisėms atkurti skirtais miškais), apie 52 proc. – privačiuose.

O kiek Lietuvoje per metus įvykdoma plynųjų kirtimų?

„NMI duomenimis, kasmet plynai iškertama apie 62 proc. viso miškuose iškertamo žalių medžių tūrio maždaug 20 tūkst. ha plote. Tai sudaro apie 1 proc. visų miškų ploto. Kaip jau minėjome, visų rūšių kirtimais iškertama apie 10 mln. m³ stiebų medienos arba apie 8,5 mln. m³ likvidinės medienos“, – dėstė Valstybinės miškų tarnybos atstovas.

Kuriuose Lietuvos rajonuose 2022-2024 metais iškirsta daugiausiai miško?

„Nacionalinės miškų inventorizacijos 2019-2023 metų duomenimis (2024.01.01), visų rūšių kirtimais daugiausia medžių iškirsta Kauno apskrityje esančiuose miškuose (1,3 mln. m³ stiebų medienos arba 5,9 m³/ha)“, – nurodė Ū. Staselka.

Jo teigimu, daugiausia tūrio iškertama pušynuose – apie 31 proc. Eglynuose ir beržynuose – po maždaug 20 proc. Šiuose medynuose kirtimų apimtys beveik atitinka medynų užimamą plotą: pušynai užima apie 31 proc. visų medynų ploto, eglynai – apie 18 proc., beržynai – apie 20 proc.

Miško kirtimo būdus Lietuvoje apibrėžia Miško kirtimo taisyklės. Pagal jas, miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus. Vienas nuo kito būdai dažniausiai skiriasi savo specifiniais tikslais ir metodais.

Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokią metinių kirtimų dalį užima kirtimai Lietuvos saugomose teritorijose.

Anot Ū. Staselkos, visose saugomose teritorijose (jos apima apie 33 proc. šalies miškų) įvairiais kirtimo būdais kasmet iškertama apie 22 proc. viso miškuose iškirsto medienos tūrio.

Per kiek metų nuo plyno kirtimo atlikimo savininkai turi atsodinti iškirstą mišką?

Ū. Staselka pateikė tokį atsakymą: „Miško atkūrimą reglamentuoja LR Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalis: „<...> Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. <...>“. Kitaip tariant, plynuoju miško kirtimu iškirstas plotas turi būti atkurtas arba atsikurti savaime per ne ilgiau kaip 3 metus.“

Kiek miškų iškerta urėdija?

Be to, pasidomėjome, kokia situacija yra valstybiniuose miškuose, kuriuos prižiūri Valstybinių miškų urėdija.

Urėdijos atstovas Ervinas Romanovas „Delfi“ teigė, kad per 2024 metus urėdija iškirto 4,11 mln. m³ medienos.

Kaip Lietuvoje keičiasi kirtimų mastai? Kiek miško urėdija iškirto 2000 m., 2010 m. ir 2024 metais?

Anot E. Romanovo, 2000 m. iškirsta 3,93 mln. m³ medienos; 2010 m. – 3,75 mln. m³ medienos; 2024 m. – 4,11 mln. m³ medienos.

Ir čia pat jis paaiškino, kodėl 2024 m. kirtimai vyko intensyviau: „2024 m. kirtimų mastas padidėjo 0,12 mln m³ medienos dėl miško kirtimų, atliktų kariniuose poligonuose, taip pat kirtimų elektros linijų apsaugos zonose. Įmonė, atsižvelgdama į vis stiprėjančią klimato kaitos įtaką miško ekosistemų sveikatos būklei, siekdama sumažinti vėjovartų, vabzdžių ir ligų išplitimo apimtis, 2024 m. intensyviai vykdė sanitarinius miško kritimus ir atrankiniais sanitariniais miško kirtimais iškirto apie 422 tūkst. ktm., t.y. šiais miško kirtimais iškirsta beveik 40 proc. 2024 m. tarpinių miško kirtimų normos.“

Kiek urėdija iškerta plynai ir kiek kitais kirtimo būdais?

„2024 m. įmonė pagrindinius miško kirtimus brandžiuose medynuose vykdė 12,5 tūkst. ha. plote. Plynais pagrindiniais miško kirtimais iškirstas 10,2 tūkst. ha, neplynais (atvejiniais ir atrankiniais) – 2,3 tūkst. ha plotas.

2024 m. visais miško kirtimais apimtas plotas sudarė apie 69,8 tūkst. ha, iš šio ploto tarpiniai miško kirtimai (ugdomieji, atrankiniai sanitariniai ir specialieji miško kirtimai) sudarė 82 proc. Siekiant išauginti klimato kaitai atsparius ir produktyvius medynus 23,7 tūkst. ha plote vykdyti ugdomieji miško kirtimai. Siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo, iškirsti pažeistus, džiūstančius medžius, likviduoti ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židinius 31,5 tūkst. ha plote vykdyti atrankiniai sanitariniai miško kirtimai. Specialieji miško kirtimai vykdyti 1,5 tūkst. ha, šiems kirtimams priskiriami kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai, medynų ir krūmynų pertvarkymo kirtimai (medynų ar krūmynų pertvarkymas), miško lydimo kirtimai, biologinės įvairovės palaikymo ir kiti miško kirtimai“, – nurodė E. Romanovas.

Jo teigimu, 2022-2024 m. daugiausia kirtimų buvo vykdyta Kauno, Kazlų Rūdos, Rokiškio, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos rajonų savivaldybių teritorijose. Didžiojoje dalyje šių savivaldybių miškų dėl žievėgraužio tipografo daromos žalos buvo paskelbta miškų stichinė nelaimė bei padidėjo sanitarinių miško kirtimų mastas.

„Pažymėtina, kad visiems VMU valdomiems miškams tvirtinama metinė miško kirtimų norma, t.y. maksimalus galimas iškirsti medienos kiekis per metus. Sanitariniais miško kirtimais iškirtus didesnį kiekį medienos, atitinkamu kiekiu sumažinamas kitais miško kirtimais iškertamas medienos tūris“, – aiškino E. Romanovas.

Kokios rūšinės sudėties miško Lietuvoje urėdija iškerta daugiausiai?

2024 metais valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos miško ūkinė veikla pagal iškertamą tūrį eglynuose sudarė apie 32 proc., pušynuose – 30 proc., beržynuose – 20 proc., juodalksnynuose – 8 proc., drebulynuose – 6 proc., baltalksnynuose – 3 proc., kituose medynuose – 1 proc.

Kokie kirtimai Lietuvoje vykdomi?

Anot E. Romanovo, miško kirtimo būdus ir taikymo apribojimus Lietuvoje apibrėžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimai ir aplinkos ministro tvirtinamos Miško kirtimų taisyklės. Miško kirtimai skirstomi į pagrindinius, ugdomuosius, sanitarinius ir specialiuosius miško kirtimus.

„Pagrindiniais miško kirtimais kertami brandūs, tai yra nustatytą amžių pasiekę medynai, siekiant brandžių medynų arba medžių medieną panaudoti ūkio reikmėms ir sudaryti sąlygas naujiems ateities medynams dirbtinai atkurti ar patiems atsikurti. Pagrindiniai miško kirtimai skirstomi į plynuosius, atrankinius ir atvejinius. Plynaisiais miško kirtimais visas medynas nukertamas, kirtavietėje paliekami biologinei įvairovei svarbūs medžiai, kurie joje paliekami visam laikui iki visiško suirimo. Atrankiniais miško kirtimais kertami tam tikrų parametrų ar rūšies medžiai, ar tam tikroje vietoje esantys medžiai ar jų grupės. Šių kirtimų tikslas – suformuoti teritoriją, kuri pastoviai padengta miško medžiais ir tenkintų rekreacinius poreikius ar išsaugoti, atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Atvejiiniais miško kirtimais siekiama sudaryti sąlygas, kad miškas atsikurtų pats. Medynas paprastai baigiamas nukirsti, kai jau auga naujas miškas. Visi pagrindiniai miško kirtimai privalo būti suplanuoti vidinės miškotvarkos projektuose.

Ugdomieji miško kirtimai vykdomi nebrandžiuose medynuose, kurias siekiama išugdyti ir suformuoti tam tikros rūšinės sudėties, atsparų aplinkos veiksniams medyną ir palaikyti jame esamą biologinę įvairovę. Ugdomaisiais miško kirtimais kertami neperspektyvūs ar tiksliniams medžiams trukdantys medžiai, kurie medyne sunyktų ir supūtų jam natūraliai retėjant.

Sanitariniais miško kirtimais kertami abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeisti medynai, kuriuose kitomis miško sanitarinės apsaugos priemonėmis neįmanoma pagerinti medyno sanitarinės būklės.

Kertant specialiaisiais miško kirtimais siekiama tam tikrų tikslų – suformuoti kraštovaizdį, pertvarkyti menkaverčius medynus ir krūmynus, miško lydimo kirtimais miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant išsaugoti ar atkurti miško ekosistemas atliekami biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai ir kiti miško kirtimai“, – aiškino E. Romanovas.

Tuo metu metinė miško kirtimų dalis Lietuvos saugomose teritorijose ir Europos ekologinio tinklo „NATURA 2000“ teritorijose yra apie 25 proc. medienos tūrio.

Kiek per metus urėdija vidutiniškai atsodina miško?

„Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas privalo būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jo nukirtimo. Miško atkūrimo būdas ir laikas parenkamas įvertintus miško kirtimo būdą ir laiką, augavietės sąlygas (derlingumas, drėgnumas), buvusio ir būsimo medyno rūšinę sudėtį, sanitarinės miško apsaugos reikalavimus ir kita, tad miškų urėdija miškų plotus, kuriuose buvo vykdomi plynieji pagrindiniai miško kirtimai atkuria: pirmaisiais metais po kirtimo – 64 proc.; antraisiais – 34 proc.; trečiaisiais – 2 proc.“, – teigė E. Romanovas.

Kiek ir kokio miško šiemet sodins urėdija?

Urėdijos atstovas E. Romanovas pateikė tokį atsakymą: „2025 metais planuojama įveisti 186 ha naujų miškų ir atkurti 10,6 tūkst. ha kirtaviečių (iš jų 22 proc. savaiminiu žėlimu, 31 proc. mišriuoju atkūrimo būdu ir 47 proc. želdinimo būdu), pasodinant 31,6 mln. medelių. Planuojant, kokiais medeliais bus atkuriamas ar įveisimas miškas, medžių rūšys parenkamos atsižvelgiant į augavietės derlingumą, drėgnumą, miškų funkcinę grupę, taip pat prognozuojama, kiek ir kokių medžių rūšių tikimasi savaiminio miško atsikūrimo, kadangi dažnu atveju pasirenkamas mišrus atkūrimo būdas, t.y. kai įvertinus augavietės sąlygas ir gretimų medynų regenaracinį potencialą, dalis ploto (medžių rūšių) paliekama savaiminiam atsikūrimui (t.y. sklype sodinant eglės, pušis ir ąžuoliukus, miškininkas projektuoja ne tris, o penkias medžių rūšis, numatydamas, kad reljefo pažemėjimuose bus savaiminės kilmės berželių ir juodalksnių). Daugiausiai šiais metais miškų įveisimo ir atkūrimo plotuose sodinsime paprastosios pušies, paprastosios eglės, karpotojo beržo, juodalksnio, paprastojo ąžuolo ir mažalapės liepos medelių.“

Lina Paškevičiūtė: saugomose teritorijose nekokia situacija

Taigi, kaip šią miškų kirtimo statistiką vertina nevyriausybininkai? Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė „Delfi“ pateikė savo vertinimą.

„Kirtimų mastas – ar jis per didelis, normalus ar per mažas – priklauso nuo daug aspektų. Priimta, kad turėtų būti vertinama bent per tris pjūvius: ekologinį, socialinį ir ekonominį. Čia verta atkreipti dėmesį, kad kalbant apie kirtimus svarbu ne vien kiek iškertama, bet ir kaip kertama, kur kertama bei kada kertama. Tas pats medienos kiekis, gautas kertant plynai saugomose teritorijose jauniklių vedimo metu pavasarį, ir kertant atrankiniu kirtimu už saugomų teritorijų ribų žiemą turi visiškai skirtingą poveikį.

Oficialūs duomenys rodo, kad natūralių miško buveinių būklė prasta, lieka vis mažiau savaiminės kilmės ir gamtiškai vertingų miškų, o biologinės įvairovės apsauga lieka nepakankama. Lietuvos miškų ekosistemose sugeriamas ir užrakinamas anglies kiekis mažėja. Nekokia situacija ir saugomose teritorijose. Jose apie du trečdaliai miškų yra ūkinio prioriteto, kur galima kirsti išplyninančiais kirtimais, t.y. sunaikinančiais esamas ar besiformuojančias buveines.

Vis dar tinkamai neatsižvelgiama į šalia miškų gyvenančių bendruomenių ir miškus lankančių gyventojų poreikius. Viešojoje erdvėje reguliariai pasirodo pranešimai apie konfliktines situacijas dėl išplyninančių kirtimų netoli namų ar kultūrinių objektų. Tiesa, bendruomenių ir gyventojų pasitenkinimas miškų valdymu nėra nuosekliai stebimas ir vertinamas, kas taip pat rodo socialinių miško naudų institucinį nuvertinimą.

Drąsiai galima daryti išvadą, kad kirtimų mastai vertinant per ekologinius ir socialinius aspektus yra gerokai per dideli. Institucijų vis pabrėžiamas kriterijus, kad kirtimai neviršytų prieaugio ir kad metinis miško naudojimo plotas būtų artimas tolygiam, yra tik bukas vienpusis rodiklis, rodantis, kad iš miškų bus galima stabiliai tiekti medieną. Visi kiti aspektai čia pranyksta“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Visuomenę papiktino du pavyzdžiai

Jos teigimu, esamų kirtimų nenormalumą iš ekologinio ir socialinio pjūvio simbolizuoja du neseni atvejai. Vienu jų valstybiniame miške plyname kirtime liko vienišas medis su juodojo gandro lizdu. O kitu atveju išplyninta aplink partizanų memorialinę vietą su kryžiais. Jos vertinimu, tokių kirtimų visus tris aspektus – ekologinį, socialinį ir ekonominį – derinančioje miškininkystėje iš viso negalėjo būti.

„Čia verta pažymėti, kad statistiniai duomenys rodo, jog miškų kirtimo mastai vertinant iškirstos medienos tūriu pamažu didėja. Paskutinė laisvai prieinami šio rodiklio duomenys rodo, kad paskutinis kirtimų apimčių šuoliukas įvyko 2010 metais. Valstybiniuose miškuose kirtimų mastai išlieka panašūs, tačiau žymiai pakilo privačiuose miškuose. Viena iš priežasčių – 2010 perrašytos miško kirtimų taisyklės.

Didelį kirtimų mastą lemia ir esamas ydingas miško funkcinių paskirčių balansas. Pagrindinę funkcinę paskirtį nusako miškų grupės. 2024 metų oficialiais duomenimis, rezervatai sudarė 1,2 proc. miškų, ekosistemų apsaugos miškai – 8,9 proc., rekreacinės paskirties – 2,5 proc., apsauginiai miškai – 12,8 proc., o ūkiniai miškai – 74,6 proc.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad apsauginiai miškai yra laikomi ūkiniais ir jų naudojimo režimas yra labai panašus į ūkinių miškų. Tai yra labai ydinga, nes apsauginiai miškai yra prie gyvenviečių, upių, dalyje draustinių. Jų paskirtis yra prisidėti apsaugant orą, vandenį, žmogaus gyvenamąją aplinką, dirvožemį, o išplyninantys kirtimai šias miško funkcijas žymiai susilpnina.

Tai reiškia, kad 87 proc. Lietuvos miškų yra ūkinio prioriteto. Jei įvertintume įvairius papildomus aplinkosauginius reikalavimus, tai gautume, kad apie 80 proc. Lietuvos miškų galima vykdyti taip vadinamą rotacinę miškininkystę su išplyninančiais kirtimais. Tai reiškia, kad tokiame plote miškas auginamas kaip javų laukas: yra pasodinamas, užauginamas ir pilnai išpjaunamas. Tik tai vyksta ne per 1 metus, o per 80-100 metų“, – nurodė L. Paškevičiūtė.

Dėmesį atkreipia ne tik į plynuosius kirtimus

Ji laikosi pozicijos, kad Lietuvoje plynieji kirtimai vyksta per intensyviai. Ir čia ji pasiūlė atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

„Žodį „plynieji“ visuomenė supranta plačiau nei parašyta teisės aktuose. Visuomenė plynu kirtimu laiko ir plyną kirtimą, ir supaprastiną atvejinį kritimą. Vykdant supaprastintą atvejinį kirtimą pirmu atveju paliekamos 60-80 pušų hektare suariant dirvožemį, o po penkių metų sugrįžtama iškirsti likusius medžius. Tokio kirtimo naikinantis poveikis ekosistemoms yra artimas plynam. Ir vizualiai jis atrodo kaip plynas.

Neužtenka apriboti tik plynų kirtimų, nes realybėje jie pakeičiami supaprastintais atvejiniais su tuo pačiu išplyninančiu poveikiu. Todėl mes naudojame terminą „išplyninantis“ kritimas, kuris apima abu šiuos kirtimų būdus.

Svarbu pažymėti ir tai, kad ūkininkauti galima ne tik rotaciniu būdu su reguliariais išplyninimais. Europos Sąjungos miškų strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas gamtiškajai miškininkystei. Ši miškininkystė tai pat orientuota į medienos išgavimą, tačiau grindžiama kitais principais ir praktikomis. Juk be išplyninančių kirtimų yra ir atrankiniai, ir tikrieji atvejiniai. Yra ne vienas būdas kaip galėtų būti palaikomas nuolatinės dangos arba su itin mažomis plynėmis medynas.

Tikslas yra, kad išplyninančių kirtimų mažėtų ir juos keistų draugiškesni gamtai ir aplinkai būdai. Mes stebime miško kirtimų leidimų statistiką. Stebime, kad tarp kirtimų brandžiuose medynuose toliau vyrauja ekosistemoms itin nepalankūs plyni ir atvejiniai kirtimai. 2023 m. atitinkamai jie sudarė 78 proc. ir 20 proc. pagrindiniais kirtimais leisto kirsti ploto. Pokytis į draugiškesnius kirtimus nevyksta net ir valstybiniuose miškuose“, – aiškino L. Paškevičiūtė.

Jos teigimu, bendras tikslas būtų, kad kuo daugiau ūkinių miškų būtų tvarkomi laikantis gamtiškosios miškininkystės principais. Tačiau ji nemano, kad nuo gana agresyvios dabartinės miškininkystės pavyks pereiti prie visiško išplyninančių kirtimų draudimo.

„Išplyninančių kirtimų būtina atsisakyti ten, kur to reikia dėl ekologinių ar socialinių tikslų. Tad, visų pirma, žvilgsnis turėtų krypti į saugomas teritorijas, miškus prie gyvenviečių ir kultūriškai ar dvasiškai svarbius miškus. Čia turėtų daugėti specialios paskirties miškų, visiškai nelikti išplyninančių ūkinių kirtimų pereinant prie gamtiškosios miškininkystės. Tokie miškai, mūsų vertinimu, sudarytų apie 40 proc. Lietuvos miškų. Ekologiniai ir socialiniai poreikiai nėra užgaidos, o Konstitucijos ginamos viešosios vertybės.

Taip pat verta nepamiršti ir nemedieninės ekonomikos. Tai ir bitininkystė miškuose, ir vaistinių žaliavų rinkimas, ir saugomų teritorijų ženkleliais pažymėtos produkcijos kūrimas, pažintinis kultūrinis bei gamtinis turizmas. Šiems poreikiams taip pat gali reikėti išskirti papildomas zonas, kur neliktų išplyninančių kirtimų. Vertintume, kad tai galėtų būti dar papildomi 10 proc.

Visa tai apibendrinant, „Girių spiečiaus“ iškeltas tikslas yra kad po 20 metų bent pusėje Lietuvos miškų būtų vykdoma naujos kartos gamtai draugiška miškininkystė be išplyninančių ūkinių kirtimų.

Manome, kad to siekiant yra teisinga, visų pirma, pokyčių reikalauti iš valstybinių miškų valdytojo. Visų pirma, valstybiniuose miškuose turėtų mažėti ūkinio prioriteto miškų, kirtimų apimtys, atsisakoma išplyninančių kirtimų. Taip pat turi būti įgalinti miškų ekosistemas saugantys savininkai. Svarbu, kad būtų įgyvendintas pažadas sukurti mechanizmus suinteresuotoms bendruomenėms ir asmenims prioritetine tvarka išpirkti mišką iš privačių savininkų ar sudaryti sutartis dėl tam tikros veiklos nevykdymo“, – dėstė L. Paškevičiūtė.

Reikia daugiau sengirių

Kiek metų turi praeiti nuo atsodinimo, kad gamtiniu požiūriu susiformuotų vertingas miškas?

„Čia geriau atsakytų ekosistemas tyrinėjantys mokslininkai. Faktas, kad techninę brandą pasiekęs miškas, kai rotacinėje miškininkystėje jis turi būti iškertamas, yra jaunuolis. Dėl medienos stengiamasi mišką iškirsti neprasidėjus senėjimui ir „ligoms“. Gamtai vertingiausias medynas yra tuomet, kai jis yra įvairiaamžis, įvairiarūšis, kai jame yra įvairių stadijų negyvos medienos.

Dėl istorinių priežasčių, nes subręsta po karų atsodinti miškai, šiuo metu turime santykinai daug techniškai subrendusių medynų. Šiuo metu svarbu kuo daugiau tokių brandžių medynų iš ūkinio prioriteto nukreipti į ekologinį ar socialinį, kad iš jų formuotųsi sengirės. Ypač tai aktualu saugomose teritorijose ir prie gyvenviečių. Didėjantis techniškai brandžių medynų kiekis yra galimybė didinti miškų apsaugą pernelyg nenuskriaudžiant medienos poreikių“, – aiškino L. Paškevičiūtė.

Jos teigimu, ūkininkavimo režimas, o kartu ir kirtimai, turi priklausyti nuo miško prioritetinės funkcijos. Dalyje miškų, aplinkosaugininkės vertinimu, ūkinė veikla turi būti nevykdoma, dalyje – specializuota, o dalyje – ūkinė, orientuota į medienos gavybą.

„Kaip jau minėjau, ūkinę rotacinę miškininkystę turėtų keisti gamtiškoji miškininkystė.

Tam, kad miškų naudojimas tikrai atlieptų visus poreikius, svarbu, jog būtų tinkamas balansas tarp skirtingų prioritetų. Dabartinis pasiskirstymas – apie 15 proc. gamtai, apie 3 proc. rekreacijai, o visa kita ūkiniai su išplyninančiais kirtimais – yra neadekvatus. Todėl ir siekiame, kad nebūtų delsiama, su Miškų įstatymu šis pasiskirstymas bei leidžiami kirtimų būdai būtų keičiami.

Reikia pripažinti paprastą faktą, kad beveik visoms miško ekosistemoms nereikia žmogaus įsikišimo. Gamta yra dinamiška ir keistųsi medynų sudėtį, o tuo pačiu ir buveinės, bet tai yra normalus natūralus procesas. Kirtimai ir ūkininkavimas yra dėl ekonominių arba dėl socialinių poreikių“, – teigė L. Paškevičiūtė.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama