Koks likimas laukia neteisėtai saugomą mišką plynai iškirsti leidusios valdininkės

Pagaliau padėtas galutinis tašas visą Lietuvą sudrebinusioje istorijoje, kai Valstybinės miškų tarnybos tarnauja išdavė neteisėtą leidimą plynai kirsti saugomą mišką. „Delfi“ domisi, ar po šios istorijos atsirado nauji saugikliai, kurie padėtų nuo neteisėto iškirtimo apsaugoti vertingiausius mūsų šalies miškus.

Išdavė neteisėtą leidimą kirsti mišką

Šiuo metu jau baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl Valstybinės miškų tarnybos specialistės, neteisėtai suteikusios leidimą plynam kirtimui miško sklype Šimonių girioje, saugomoje teritorijoje, veiksmų.

Kaip informavo Prokuratūros atstovai, teismas patvirtino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą VMT specialistės L. B. atžvilgiu pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 229 str. („Tarnybos pareigų neatlikimas“) padarymo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2023 metų rudenį, kai vietos gyventojai bei visuomenininkai neleido medkirčiams pradėti kirsti medžių Šimonių girioje, itin vertingoje ir saugomoje Vakarų taigos buveinėje. Kilus dideliam visuomenės pasipiktinimui, paaiškėjo, kad leidimas plynam kirtimui 2,2 ha dydžio miško sklype išduotas neteisėtai.

Kaip informavo Prokuratūra, dėl galimo tarnybos pareigų neatlikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Tomas Dzikas, o tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2023 metų sausį VMT Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė L. B. minėtą sklypą valdančiai uždarajai akcinei bendrovei išdavė leidimą plynam kirtimui, nors į jos užklausą Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija (ASTD) buvo atsakiusi, kad šiame sklype, patenkančiame į Šimonių girios biosferos poligoną, yra nustatyta Vakarų taigos buveinė, kurioje, be kita ko, negali būti vykdomi miško kirtimai.

„Įtariamoji VMT tarnautoja STT pareigūnams paaiškino, kad leidimą išdavė, nes neatidžiai perskaitė ASTD pateiktą informaciją. Jai atsiųstame ASTD atsakyme buvo minimas kitas sklypo numeris, nei jos siųstame rašte, todėl manė, kad sklypas, dėl kurio ji kreipėsi, nėra saugomas. Nepasitikrinusi sklypų numeracijos specialioje duomenų bazėje, L. B. išdavė sklypą valdančiai bendrovei leidimą plynam kirtimui. Ir tik gamtos aktyvistų veiksmų dėka miškas šiame sklype buvo išsaugotas, o VMT leidimą kirtimui panaikino“, – dėstė Prokuratūra.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat buvo nustatyti du atvejai, kai įtariamoji, pažeisdama teisės aktus, 2023 metais išdavė leidimus plynam miškų kirtimui. Vienu atveju sklypas pateko į Šimonių girios biosferos poligoną, kitu – į Anykščių regioninio parko teritoriją, todėl tarnautoja, prieš priimdama sprendimą, turėjo iš Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos gauti išvadą, ar kirtimai leistini, tačiau į direkciją nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiais atvejais kirtimai minėtuose sklypuose buvo galimi.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad L. B. padarė Baudžiamojo kodekso 229 str. numatytą veiką – tarnybinių pareigų neatlikimą.

Anot ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro T. Dziko, įtariamoji kreipėsi su prašymu atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

„Kadangi tarnautoja įtariama padariusi neatsargų nusikaltimą, ji anksčiau nebuvo teista, savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką, jos prašymas buvo patenkintas“, – sakė prokuroras.

Kaip aiškino Prokuratūra, L. B. perduota atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustačius 2 metų 6 mėn. laidavimo terminą. Prokuroro nutarimą patvirtino Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Jeigu asmuo, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar tyčinį nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ir daugiau VMT specialistų išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumas, tačiau šiais atvejais nenustatyta nusikalstamos veikos požymių.

Valdininkė vis dar dirba

„Delfi“ Valstybinės miškų tarnybos atstovų paklausė, ar šiandien neteisėtą leidimą išdavusi darbuotoja VMT vis dar dirba.

Įstaigos atstovas Ūdrys Staselka teigė, kad ši tarnautoja vis dar dirba.

„Taip, Jūsų minima darbuotoja tarnyboje dirba. Kaip žinote, buvo vykdomas prokuratūros tyrimas. Prokuratūros sprendimą tarnyba gavo penktadienį. Išanalizavus prokuratūros pateiktą informaciją, atnaujintas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Jį atlikus, bus sprendžiama dėl tarnybinės atsakomybės darbuotojai taikymo“, – teigė Valstybinės miškų tarnybos atstovas.

Kokių priemonių tarnyba ėmėsi, kad panašūs neteisėti leidimai ateityje nebūtų išduodami? Ar buvo įdiegti papildomi saugikliai?

Ū. Staselka pateikė tokį atsakymą: „Papildomas saugiklis buvo įdiegtas nedelsiant. Tarnyba sugriežtino leidimų kirsti mišką išdavimo procesą, t. y., specialistams priėmus sprendimus išduoti arba neišduoti leidimus kirsti mišką saugomose teritorijose, sprendimus papildomai tvirtina jų tiesioginiai vadovai regionuose.

Taip pat 2024-05-02 pradėta naudoti nauja leidimų kirsti mišką išdavimo posistemė, kuri automatiškai patikrina, ar biržė nepatenka į saugomą teritoriją ir ar joje nėra kultūros paveldo objektų. Jeigu nustatoma, kad patenka, sistema automatiškai išsiunčia kirtimų paraiškas derinti pagal kompetenciją atsakingoms institucijoms. Kol negaunamas teigiamas atsakymas, sistema neleidžia išduoti leidimo.“

„Delfi“ žiniomis, po šio neteisėto leidimo išdavimo Valstybinė miškų tarnyba išnagrinėjo konkretaus regiono, kur dirbo leidimą išdavusi darbuotoja, kitus leidimus kirsti mišką. Ar peržiūros metu buvo nustatyta daugiau pažeidimų?

„Darbo grupė įvertino visus 1713 vnt. iki 2023 m. spalio 18 d. privatiems miško savininkams 2023 metais Utenos regione išduotų leidimų kirsti mišką. Dėl galimai pažeistų procedūrų išduodant 23 leidimus buvo kreiptasi į prokuratūrą, tačiau prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė ir medžiagą perdavė Aplinkos apsaugos departamentui. Tyrimo rezultatai dar nėra gauti“, – teigė Ū. Staselka.

Be to, paklausėme, kiek 2023-2025 m. tarnyba yra išdavusi neteisėtų leidimų kirsti mišką?

„Prokuratūra, įvykdžiusi tyrimą, neteisėtai išduotais pripažino tris leidimus. Jie buvo pripažinti neteisėtais dėl pažeistų procedūrų juos išduodant. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad dviem iš trijų tirtų atvejų kirtimai buvo galimi“, – aiškino Ū. Staselka.

Taip pat pasidomėjome, kaip šiuo metu valstybinių parkų direkcijos dalyvauja leidimų kirsti mišką išdavime ir koks yra jų vaidmuo išduodant leidimus kirsti mišką saugomose teritorijose.

Ū. Staselkos atsakymas buvo toks: „Vadovaujantis „Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo“ 37¹ punkto nuostatomis, kirtimams, kurie patenka į „Natura 2000“ teritorijas, saugomų teritorijų direkcijos pateikia Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo išvadas.

Taip pat saugomų teritorijų direkcijos dalyvauja derinant vidinės miškotvarkos projektus.

Išduodant leidimus kirtimams saugomose teritorijose, kurios nepatenka į „Natura 2000“ teritoriją, saugomų teritorijų direkcijos nedalyvauja.“

Buvo nustatyta daugiau pažeidimų

Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Zbignev Glazko „Delfi“ teigė, kad buvo nustatyta atvejų, kai derinančios institucijos savo motyvuotose išvadose neformulavo aiškaus sprendimo – pritarti ar nepritarti planuojamiems miško kirtimams. Taip pat, anot jo, pasitaikė atvejų, kai išvados buvo pateiktos galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

„Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sprendimų priėmimo kompetenciją dėl miško kirtimų saugomose teritorijose perduoti tik Valstybinei miškų tarnybai. Be to, nustatyta nauja papildoma procedūra – prieš išduodant leidimus kirsti mišką „Natura 2000“ teritorijose ir jų artimoje aplinkoje, saugomų teritorijų direkcijos turės atlikti planuojamų kirtimų galimo poveikio šioms teritorijoms reikšmingumo vertinimą.

Papildomi saugikliai įdiegti pakeičiant Leidimų kirsti mišką išdavimo ir Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašus.

Atsisakyta anksčiau nustatytos prievolės Valstybinei miškų tarnybai prašyti išvados iš saugomos teritorijos direkcijos. Taip pat panaikinta prievolė saugomų teritorijų direkcijoms teikti motyvuotą išvadą priimant sprendimą dėl miško kirtimo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose ar „Natura 2000“ teritorijoms priklausančiuose miškuose.

Be to, numatyti papildomi atvejai, kai turi būti atliekamas planuojamos miškų ūkinės veiklos poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimas.

Pakeitimai galioja nuo 2024 m. kovo 4 d. ir sudaro visas prielaidas išvengti neteisėto leidimų išdavimo“, – teigė Z. Glazko.

Jo teigimu, aplinkos ministras 2023 m. spalio 12 d. pavedė Valstybinei miškų tarnybai įvertinti Miškų ūkio priežiūros skyriaus Utenos regione 2023 m. išduotų leidimų kirsti mišką teisėtumą. Taip pat buvo nurodyta peržiūrėti leidimų išdavimo procedūras ir nustatyti galimas rizikas, dėl kurių jau išduoti miško kirtimų leidimai gali būti panaikinti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Valstybinės miškų tarnybos Darbo grupė peržiūrėjo visus leidimus kirsti mišką, kurie buvo išduoti privatiems miško savininkams Utenos regione iki 2023 m. spalio 18 d.

„Galimi procedūriniai pažeidimai buvo nustatyti 26 leidimų atveju, kas sudaro 1,52 proc. visų vertinamuoju laikotarpiu privatiems miško savininkams išduotų leidimų kirsti mišką, todėl tai laikytina ribotomis nesisteminėmis klaidomis. Nustačius galimas neatitiktis teisės aktų reikalavimams išduodant leidimus kirsti mišką, Valstybinė miškų tarnyba panaikino 5 leidimus kirsti mišką. Kitus identifikuotus atvejus šiuo metu tiria Aplinkos apsaugos departamentas“, – aiškino Z. Glazko.

Taip pat jis paaiškino, koks vaidmuo planuojant kirtimus šiuo metu tenka saugomų teritorijų direkcijoms.

„Saugomų teritorijų direkcijos dalyvauja miškotvarkos projektų rengimo ir leidimų kirsti mišką išdavimo procese, vertindamos projektuojamus miško kirtimus arba jau suplanuotus miško kirtimus, kuriems privalomas leidimas kirsti mišką.

Kai miško kirtimas planuojamas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje, saugomų teritorijų direkcijų specialistai atlieka planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo vertinimą. Kai reikšmingumo vertinimo metu nustatoma, kad planuojamų miško kirtimų poveikis gali būti reikšmingas, jie neleidžiami ir reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą“, – teigė Z. Galzko.

Autorius: Tomas Janonis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama