Tinklalaidę „Ministrantų pokalbiai“ kuriantys jaunuoliai: šiandien jaunimo bažnyčiose nėra – norime tai pakeisti

ARNEIDAS KAMŠTAITIS ir JOVIS JOČIONIS – du Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos ministrantai – pernai vasarą nusprendė, kad katalikų balsų Lietuvos interneto erdvėje akivaizdžiai trūksta. Taip jie pradėjo kurti tinklalaidę „Ministrantų pokalbiai“, kurioje du jaunuoliai apie tikėjimą kalbą gyvai, nesuvaidintai ir be formalumų.

Katalikiškos tinklalaidės idėja kilo autobuse, grįžtant iš jubiliejinio šventovių lankymo 2025-aisiais.

„Net nežinau, ar draugas pasiūlė šią idėją. Gal aplankę bažnyčias buvome įkvėpti Šventosios Dvasios. Ši idėja abiem kilo vienu metu“, – juokiasi Arneidas.

Pirmasis vaikinų kurtas vaizdo įrašas pasirodė artėjant Žolinei – tuomet kanalu dar niekas nesidomėjo, tad pokalbio temą reikėjo galvoti patiems. Šiandien jauniesiems turinio kūrėjams užtenka parašyti į feisbuką ar instagramą, ir žiūrovai patys pasiūlo temą ar klausimus. Įprastai vaizdo įrašai surenka apie porą tūkstančių peržiūrų, o atskiri trumpi įrašai socialiniuose tinkluose – ir keliasdešimt tūkstančių.

Kodėl bažnyčiose nėra jaunimo?

Pagrindinis „Ministrantų pokalbių“ tikslas – pritraukti į bažnyčias kuo daugiau jaunų žmonių ir parodyti tikėjimo Dievu vaisius.

„Problema kyla ne tik dėl vaikų nenoro eiti į bažnyčią, bet ir dėl tėvų. Esu girdėjęs, kaip vieno iš Sutvirtinimo sakramentui besirengiančio vaiko mama sakė, kad baigėsi pasirengimas sakramentui ir dabar bažnyčios lankyti nebereikės. Šeimų, kurios puoselėja krikščioniškas vertybes, yra, bet, manau, vienetai“, – svarsto Jovis.

Tinklalaidės „Ministrantų pokalbiai“ kūrėjai Arneidas Kamštaitis ir Jovis Jočionis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Arneidas atkreipia dėmesį ir į socialinių tinklų daromą įtaką jauniems žmonėms. „Ten pateikiami įvairūs manifestacijos dalykai, rodomi kristalai, kurie atneša sėkmę. Šiuolaikiniai jauni žmonės yra gana egocentriški – save įsivaizduoja kaip centrą, kuris atsakingas už viską“, – pasakoja Arneidas.

Klasėse ir tarp draugų abu jaunuoliai mato panašų vaizdą – tikinčių bendraamžių yra vienetai. Vaikinai atvirai kalba, kad daugelis būdų, kuriais bandoma jaunimą pritraukti į bažnyčią, neveikia, nes tokie dalykai kaip rekolekcijos ar dvasinės konferencijos yra per sunkūs žengiantiems pirmuosius tikėjimo žingsnius.

„Žmogui, kuris dar tik pradeda lipti tikėjimo laiptais, tai būtų sunku. Rekolekcijose nagrinėjami jau gilesni dalykai. Tai labiau tikėjimo palaikymas, o ne įvadas į tikėjimą“, – mano Jovis.

Vaikinas taip pat atkreipia dėmesį, kad jo paties tikėjimą labiausiai sustiprino ne rekolekcijos, o kelionė į Romą, kai teko pamatyti popiežiaus Pranciškaus laidotuves ir pajusti, kokia iš tikrųjų didelė yra pasaulinė Katalikų Bažnyčia.

Po pokalbio su egzorcistu – nejuokingi sutapimai

Ministrantai yra kalbinę ir egzorcistą, ir vienuolę, ir eilinius jaunuolius. Pokalbis su piktąsias dvasias išvarančiu kunigu jiems įstrigo ilgam. Tuo metu, prisipažįsta jaunuoliai, jie taip pat pajuto velnio veikimą.

„Mikrofonus patikrinome iš anksto – rodė, kad garsas įrašomas. Kai padėjau telefoną į šoną, mikrofonas nustojo veikti. Gerai, kad kamera turėjo atskirą mikrofoną, kitaip būtume praradę visą įrašą. Grįžę bandėme tą klaidą atkartoti, bet nepavyko. Manau, kad tai buvo piktojo veikimas“, – pasakoja Jovis ir Arneidas.

Kaip reaguoja į neigiamus komentarus?

„Ministrantų pokalbiai“ pasiekia ir platesnę auditoriją, todėl nenuostabu, kad tenka sulaukti ir įžeidimų. Jaunuoliai pasakoja, kad neseniai vienas jų vaizdo įrašas buvo žiūrėtas 35 tūkstančius kartų, pasipylė ir įvairių komentarų.

„Rašo, kad mums jau reikia vos ne į psichiatrinę, kad maldos nieko neduoda, kiti klausia, kodėl viskas auksu padengta, kodėl dega žvakės – nors jų ten nebuvo. Žmonės rašo, ką galvoja, ir į vaizdą turbūt nelabai žiūri“, – pasakoja Arneidas.

Tinklalaidės „Ministrantų pokalbiai“ kūrėjai Arneidas Kamštaitis ir Jovis Jočionis. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jovis sako, kad tokios žmonių reakcijos jo nestebina. Vaikino teigimu, tai greičiausiai parodo, kaip giliai nusėdusi įtampa tarp tikėjimo ir kasdienio pasaulio. „Kai kurie labai kategoriški, nusistatę priešiškai – tai vadina nesąmone, beverčiu dalyku“, – sako jis.

Į tokius komentarus socialinėje erdvėje jaunieji kūrėjai reaguoja savaip. Arneidas į neigiamus komentarus atsako mažybine kreipinio forma – „Jonuk, Petriuk“ – ir klausia, kas nutiko, kas nepatiko.

„Įsiaudrinęs žmogus tikisi priešiško atsakymo. Kai rašai ramiai, manau, dar labiau supyksta“, – juokiasi patarnautojas.

Jovis šypsodamasis sako, kad tokiu santūrumu pasigirti negali: „Mane iš karto užplūsta banga, ir noriu atrašyti. Tad susitarėme, kad Arneidas tvarkysis su visais neigiamais komentarais. Jis tai daro geriau.“

Autorius: Tomas Kemzūra, Juozas Ruzgys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama