Rutulio stūmikas M. Jurkša: medaliųkolekcijąpapildė deflimpiniu auksu

Rutulio stūmikas M. Jurkša: medaliųkolekcijąpapildė deflimpiniu auksu...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Lapkričio 15–26 dienomis Japonijoje vykusioje deflimpiadoje rutulio stūmikas Mindaugas JURKŠA tapo čempionu. Tai buvo pirmas aukso medalis sportininko karjeroje. Aukščiausią poziciją jam garantavo penktasis bandymas ir rezultatas 17,07 metro. Mindaugai, Jūs – naujoji kurčiųjų sporto žvaigždė. Prašytume prisistatyti skaitytojams ir patenkinti smalsumą, kaip įvyko, kad nepasekėte savo tėčio, praeityje garsaus kurčiųjų krepšininko ir trenerio, pėdomis? Gimiau ir užaugau Kaune. Mokiausi Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje, po to Kauno taikomosios dailės mokykloje baigiau 12 klasių, ten taip pat įgijau vizualinės reklamos gamintojo specialybę. Vėliau studijavau Lietuvos sporto universitete treniravimo sistemos specialybę. Nė vienos specialybės nepaverčiau savo profesine karjera, kol kas ir neplanuoju, bet įgytos žinios pasitarnauja gyvenime. Rutulio stūmimo treniruotes pradėjau lankyti 2008 m. gruodį. Iki tol esu lankęs plaukimą ir krepšinį. Plaukimą lankiau apie 2 metus, bet supratau, kad šis sportas ne man. Krepšinis nepatiko dėl komandinio darbo (bet tai nereiškia, kad nesididžiuoju savo tėčio Algirdo Jurkšos pasiekimais, dar ir kaip didžiuojuosi), nes esu žmogus, kuris linkęs padaryti viską savarankiškai. Kaip klostėsi Jūsų, rutulio stūmiko, karjera ir kada susikirto Jūsų ir trenerio Manto Jusio keliai? Kaip ir minėjau, pradžia buvo 2008 m. gruodį. Į lengvąją atletiką atėjau su mintimi, kad išbandysiu save disko metimo rungtyje, bet buvo gruodis ir nebuvo kur tuo užsiimti. Tačiau rutulį stumti galėjau bandyti manieže. Taip ir prasidėjo mano, kaip rutulio stūmiko, sportinė karjera. Į Lietuvos kurčiųjų sporto rinktinę patekau 2011 m., po 2,5 metų nuo treniruočių pradžios. Pirmąjį apdovanojimą pelniau 2015 m., Europos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionate Lenkijoje, Bydgoščiuje. Tapau disko metimo prizininku. Ironiška, bet po to rezultatai pradėjo gerėti būtent rutulio stūmimo rungtyje, o disko metimas liko kaip antrasis pasirinkimas. Iš viso turiu 3 medalius iš Europos čempionatų – 2 bronzos ir 1 sidabro, 3 medalius iš pasaulio čempionatų – visi 3 bronzos. Iš kurčiųjų olimpinių žaidynių taip pat turiu tris apdovanojimus: 1 bronzos, 1 sidabro ir dabar – 1 aukso. Tad iš viso turiu jau 9 tarptautinius medalius. Mano ir Manto Jusio keliai susikirto jau sporto karjeros pradžioje. Tačiau tuomet mes vienas kitam buvome rutulio stūmimo konkurentai. Ypač tų susitikimų padaugėjo 2012–2015 m., kai pradėjau dalyvauti Lietuvos čempionatuose, Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės varžybose. Mane labai sudomino Manto treniravimo metodika, tad 2021 m. rugsėjo mėnesį pasiprašiau būti jo treniruojamas. Viename interviu prasitarėte, kad Jūsų, kaip lengvaatlečio, kelias nebuvo rožėmis klotas. Taip, buvo toks momentas, kai atrodė, kad turėsiu pasitraukti iš sporto. Nebegalėjau pakelti paprasto, lengvo daikto nuo grindų, tad ką jau kalbėti apie diską ar juo labiau rutulį. Rimtesnės traumos pradėjo persekioti 2023 m., kai pradėjo gerėti rezultatai ir jau buvau visiškai arti sporto meistro normatyvo įvykdymo (rutulio stūmimo sporto meistro normatyvas yra 17,50 metro). 2023 m. patyriau dešinio peties traumą, teko operuoti. Operacija ir reabilitacijos periodas praėjo sklandžiai ir 2024 m. pavasarį jau galėjau atnaujinti treniruotes. O vasarą, liepos mėn. vyko pasaulio kurčiųjų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame iškovojau 3 vietą. Tačiau dar tą pačią vasarą prieš čempionatą prasidėjo bėdos su stuburu, po čempionato išsityriau ir gydytojų išvada buvo negailestinga: susiformavo stuburo išvarža. Ant operacinio stalo gultis negalėjau, nes tiesiog būtų nepakakę laiko grįžti į sportą iki deflimpiados. Reabilitacijos ir kitos priemonės gelbėdavo tik kurį laiką, o po to vėl grįždavo skausmas. Kai liko lygiai metai laiko iki kurčiųjų olimpinių žaidynių, pradėjau pratintis prie minties, kad, ko gero, mano sportinė karjera artėja į pabaigą. Bet atsvara tapo sportinė ambicija: negi įveikiau tokį ilgą kelią, kad paskui lyg niekur nieko numarinčiau savo didžiąją svajonę?.. Supratau, kad negaliu sau to leisti. Esu dėkingas Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, treneriui M. Jusiui už rūpestį, ypač gydytojui Vyteniui Trumpickui, kuris pasiūlė „Artcure“ difuzinį pleistrą. Pleistras tikrai buvo veiksmingas, į sportą galėjau grįžti išvengęs operacijos. Visgi, kol pleistras pradėdavo veikti, skausmas vis tiek leisdavo apie save žinoti: reikėjo griežtai laikytis treniruočių plano, reabilitacijos plano, bent kartą per savaitę daryti sportinius masažus. Taigi, turiu pasakyti, kad profesionalus sportas nėra lengvas užsiėmimas, reikia daug užsispyrimo ir ryžto. O dabar kartu norime pasidžiaugti Jūsų išgyventomis pergalės akimirkomis Tokijuje. Kai jau buvo aišku, kad tapau čempionu, pasijaučiau tarsi būčiau užkopęs į Everesto kalną. Lipdamas ant prizininkų pakylos tikrai žinojau, kad išmušė atlygio už pastangas valanda. Tai buvo pirmasis mano aukso medalis apskritai iš tarptautinių varžybų, ir dar jis buvo jubiliejinis. Pastarosios deflimpinės žaidynės vyko praėjus 100 metų po pirmųjų, ir buvo 25-osios deflimpinės žaidynės. Dėl to buvo nuspręsta ir medalius padaryti sunkiausius per visą kurčiųjų žaidynių istoriją. Medalio svoris – 500 gramų. Didžiulė garbė buvo matyti mūsų Trispalvę, iškeltą į aukščiausią tašką, ir žinoti, kad himnas buvo grojamas dėl manęs. Jūs su Vyteniu Ivaškevičiumi – komandos draugai ir varžovai. Kaip tokiomis sąlygomis pavyksta išsaugoti gerus santykius? Galvodamas apie konkurentus, taip pat ir pagrindinį lietuvių varžovą lenką O. Kokoszewskį, pirmiausiai jaučiu pagarbą, nes varžybose vyksta arši kova, mes visi norime aukščiausios prabos medalio, tačiau čempionas yra tik vienas. Dėl Vytenio. Mūsų, kaip rutulio stūmikų, karjeros trukmė skiriasi tik viena diena, mano yra ilgesnė. (Šypsosi.) Mokykloje buvome artimi draugai, kartu lankėme treniruotes. Sporte taip jau yra, kad mes esame ir konkurentai, ir draugai, ir treniruočių partneriai. Aplinkiniai dažnai smalsauja, kaip mes čia „nesimušame“. Iš tiesų, mes vadovaujamės paprastu principu: „Tenugali stipriausias!“ Kokias aukas sportininkui tenka sudėti ant pergalių laužo? Sporte yra svarbi mityba, miegas, turi laikytis režimo, kitaip aukštų rezultatų nėra realu pasiekti. Turi būti pailsėjusi ir nervų sistema, ir raumenų sistema, kad efektyviai galėtum siekti rezultatų. Tam reikia disciplinos, dažnai atsisakyti pramogų, susitikimų su draugais, keisti šeimos planus. Sportas reikalauja aukojimosi ir iš šeimos narių. Žmonos Ramunės palaikymas ir jos kantrybė buvo nemažas indėlis į mano pasiekimą. Vienas kitą jau pažįstame 18 metų. Man pasisekė, kad turiu nuostabų žmogų šalia. Ji žino mano pergalės kainą, žino tą sportininko kasdienybės pusę, kuri nematoma kitiems. Vien dėl šių žaidynių išsinuomojau butą Vilniuje, dėl stuburo išvaržos negalėjau kiekvieną dieną ilgais atstumais važinėti iš Kauno į Vilnių. Šeimą per savaitę matydavau tik 2–3 kartus. Jai teko didžiausia namų ruošos, dukrytės priežiūros našta. Ilgėjausi jos, dukros Aistės. Šiuo metu dažniau būname kartu, jaučiuosi smagiau. O kas bus dabar, kai Tokijo atmosfera jau sklaidosi, užleisdama vietą naujų kovų ir pergalių laukimui? Pirmiausiai turiu „susitvarkyti“ traumas, pasveikti. Pagaliau pasidžiaugti ilgesnėmis atostogomis kartu su šeima. O tuomet jau galvosiu apie grįžimą į sportą. Dar vienas tikslas – įvykdyti sporto meistro normatyvą. Ar ateityje dar mėtysite diską? Manau, kad taip. Diskas mane mistiškai traukia, matyt, kad ir mano genuose, kaip ir kitų lietuvių, užsikodavo potraukis šiai sporto šakai. Mėtyti diską man – tikras malonumas. Dėkojame už pokalbį ir linkime daugybės pergalių ateityje. Rutulio stūmikas Mindaugas Jurkša kurčiųjų olimpinėse žaidynėse tapo čempionu. Tai pirmas sportininko aukso medalis. 8 kiti apdovanojimai yra sidabro ir bronzos medaliai iš kurčiųjų žaidynių, pasaulio, Europos kurčiųjų čempionatų. Mindaugas taip pat mėto diską. Tai jo antroji mėgstama sporto šaka. Jis papasakojo, kad yra patyręs sportinių traumų, bet su specialistų pagalba jas suvaldė. Mindaugo artimiausi tikslai: išsigydyti traumas, pasveikus grįžti į sportą ir tapti sporto meistru. Tai reiškia, nustumti rutulį 17,5 metro.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama