D. Burkauskienė: mokytoja vizionierė

D. Burkauskienė: mokytoja vizionierė...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Apie LKNUC Švietimo pagalbos ir vertinimo skyrių žino ne tik šios mokyklos mokiniai ir jų tėvai. Skyriaus vedėją Daivą BURKAUSKIENĘ ir jos vadovaujamą specialistų komandą pažįsta didžioji Lietuvos šeimų, auginančių vaikus su klausos negalia, dalis, o 2025 m. susipažino visa suinteresuotoji Lietuva. D. Burkauskienė už ilgametį pagalbos telkimą vaikų su klausos sutrikimais ugdymui apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Darbai kalba už žmogų Jau prieš tris dešimtmečius istorijos dėstytoja Daiva (toks buvo pirmasis įgytas diplomas) išsiskyrė iš su kurčiaisiais dirbančių pedagogų būrio. Lyderės savybės, žinios, profesinis smalsumas, drąsa ginti savo nuomonę bei išskirtinės idėjos. Dar – puiki anglų kalba, kurią tuomet ne daug kas gerai mokėjo. D. Burkauskienė, pasitelkusi anglų kalbą, mokyklai prakirto galimybių langą į užsienio patirtį. Ne tik LKNUC, ne kartą ji talkino ir Lietuvos kurčiųjų draugijai, kitoms kurčiųjų įstaigoms, tam tikros užduotys jai buvo patikimos ŠMSM lygmeniu. Pasitikinti savimi, charizmatiška, kompetentinga, komunikabili ir imli naujovėms specialistė užsienyje puikiai reprezentavo mūsų šalį, kėlė pasitikėjimą visiems, su ja bendravusiems. Taip buvo pelnomi dividendai Lietuvai, kaip jaunai valstybei, kuri rūpinasi savo klausos negalią turinčiais vaikais, siekia jiems geriausio. Tokiai valstybei juk gera padėti. Ir kažkuriuo metu asmeninė, kolegų ir geroji užsienio patirtys mūsų herojės asmenyje sugulė į viziją. Tuometei mokyklos direktorei Girdutei Lepeškienei ir steigėjai ŠMSM remiant ir palaikant, buvo įkurtas skyrius, kuriame individualią ugdymo pagalbą gautų visi vaikai su klausos negalia. D. Burkauskienei, šios idėjos kaip vienai pagrindinių sumanytojų, patikėta vadovauti skyriui. Šiandien čia įdiegta ugdymo sistema garantuoja, jog vaikas išmoks klausytis, kalbėti, jam pavyks „užsiauginti“ žodyną, prireikus čia bus teikiama psichologo pagalba. Čia dėl vaiko sinchronizuojami ugdymo tikslai ir šeimos poreikiai. Individualios švietimo pagalbos modelis asmeniui su klausos negalia šiame skyriuje per 20 metų nugludintas iki smulkmenų, nepaisant to, dėl besikeičiančių realijų ir technologinių naujovių vis dar tobulinamas. Žvelgiant palankiu ir bent šiek tiek apie klausos negalią išmanančiu žvilgsniu, šio skyriaus ir jam vadovaujančios surdopedagogės ir švietimo vadybininkės (herojė vėliau įgijo dar du diplomus), vedėjos darbo rezultatai yra artimi stebuklui. Suprantama, taip atrodo matant rezultatą, o ilgas ugdymo procesas, neatrodo toks „didingas“. D. Burkauskienės sąskaitoje yra daug daugiau kurčiųjų švietimo istorijai svarbių darbų, bet pati Riterio kryžiaus kavalierė užsiminė tik apie vieną kitą. „Manau, svarbu, kad parengėme Gestų kalbos vertėjo standartą. Iš pirmųjų tarptautinių projektų išskirčiau Danijos užsienio reikalų ministerijos paremtą LKNUC projektą, Norvegijos verslininkų suteiktą pagalbą (XX a. pb. – XXI a. pr. buvo populiaru, kad užsienio verslas teikia pagalbą besivystančių šalių įstaigoms – red.)“, – sako pašnekovė. „Iš skandinavų, ypač iš danų, sėmiausi kurčiųjų istorijos ir kultūros žinių. Vėliau jas papildžiau internete rasta informacija. Informacijos pagrindu parengiau kurčiųjų istorijos ir kultūros dalyko konspektą (vienu laikotarpiu mokykloje buvo kurčiųjų istorijos ir kultūros pasirenkamasis dalykas – red.)“, – dar vieną prisiminimą iš atminties skrynios ištraukė herojė. Lyg tarp kitko išsakyta mintis – tarsi į vietą pagaliau padėta dėlionės detalė: štai kam turime padėkoti už žinias apie kurčiųjų istoriją ir kultūrą! Kurčiųjų bendruomenei ši informacija pasitarnavo kaip stimulas savo galių ir tradicijų paieškoms. Pašnekovė reikšmingu pasiekimu laiko mokyklos įsitraukimą į HIPEN – profesionalų, dirbančių su klausos sutrikimų turinčiais žmonėmis, tinklo veiklą. Tiesa, kukliai nutyli, kad būtent ji organizaciją ir susirado, įdėjo pastangų, jog įstaiga taptų tinklo nare. Tai atvėrė galimybes tapti aktyviais Europos kurčiųjų švietimo sistemos dalyviais, vykdyti tarptautinius projektus ir realizuoti savo idėjas. LKNUC jau baigti įgyvendinti net keli kartu su partneriais vykdyti HIPEN „Erasmus“ finansuoti projektai, pateiktos kelios naujos paraiškos, šiuo metu vyksta darbas prie projekto „Sign tales“ („Pasakos gestais“). Ypač glaudūs ryšiai mokyklą per projektus susiejo su lenkais, ispanais, prancūzais, čekais, serbais, italais, slovėnais. Nauda mokiniams ir nauda mokytojams. Į HIPEN veiklą LKNUC įtraukė Kauno Prano Daunio ugdymo centrą, o dabar ir – Rygos kurčiųjų mokyklą. Mūsų herojė ne tik moko, moderuoja, ji beveik nuolat mokosi ir tobulinasi pati. Pvz., dabar ji atnaujina lietuvių gestų kalbos žinias. Kalbinama dažniau vartojo „mes“, „mokykla“, nei „aš“. Į tai atkreipus dėmesį, tik nusišypsojo: „Mane visi pažįsta kaip socialų, komunikabilų žmogų, kuriam patinka darbas komandoje.“ Klausiama, ar sutiktų pakartoti savo profesinį kelią, jei šiandien stovėtų prie pasirinkimų slenksčio, nedvejoja. „Manau, kad taip. Savo darbe matau didžiulę prasmę. Mūsų pagalba jau pasinaudojo ne vienas šimtas sutrikusios klausos asmenų ir jų šeimų“, – neslėpdama pasididžiavimo sakė. Ką D. Burkauskienei reiškia apdovanojimas? „Kolegų įvertinimas man yra labai svarbus“, – dėkingai ištarė vėliau, jau atsisveikindama. Švietimo pagalba: kas tai? Švietimo pagalbos ir vertinimo skyrius įkurtas 2005 m. Iš pradžių jis buvo vadintas Socialinės integracijos skyriumi ir jo paskirtis buvo teikti pagalbą integruotai besimokantiems vaikams su klausos negalia. Bent tris kartus keitusiame pavadinimą skyriuje šiuo metu švietimo pagalbą gauna apie 80 įtraukiai besimokančių klausos sutrikimą turinčių mokinių ir jau daugiau kaip 10 metų – visi LKNUC ugdytiniai. Taigi, vienu laikotarpiu unikalia ugdymosi pagalba pasinaudoja daugiau kaip 200 vaikų. Čia dabar dirba apie 30 darbuotojų: psichologė, specialioji pedagogė, 18 surdopedagogų, 7 mokinių padėjėjos. „Dirbame, – pabrėžia pašnekovė, – vadovaudamiesi Švietimo įstatymu ir visais privalomais teisės aktais. Mūsų skyriuje surdopedagogo, psichologo pagalbos lankosi ne vien vilniečiai, pasirinktinai ja pasinaudoti atvyksta vaikai su klausos negalia iš visos Lietuvos. Teikiame pagalbą asmenims nuo metukų iki maždaug 15 metų. Tokias paslaugas galime teikti todėl, kad steigėjas, ŠMSM, pritarė šiai veiklai ir ją finansuoja.“ „Mūsų centro mokiniai surdopedagogo pagalbą gauna tol, kol mokosi: darželyje – kasdien, parengiamojoje – 5 klasėje – du kartus per savaitę, nuo 6 klasės – vienąkart per savaitę. Surdopedagogo veikla yra tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo pratybos, ir tai nėra vien tik sakytinės kalbos mokymas“, – tęsė pašnekovė. Pasak D. Burkauskienės, jau daug metų, kai LKNUC specialistai savo darbe parenka ir taiko metodus, geriausiai atitinkančius kiekvieno vaiko poreikius. Metas, kai vaikas buvo „taikomas“ prie metodo – praeitis. „Kita mūsų darbo kryptis – išvykos į bendrojo ugdymo įstaigas, kur mokosi sutrikusios klausos vaikai. Vykstame paprastai kaip komanda: surdopedagogai, specialusis pedagogas, psichologas. Mūsų tikslas – teikti pagalbą su sutrikusios klausos vaiku dirbantiems specialistams, kompleksiškai įvertinti vaiko galias ir sunkumus, išsiaiškinti jo ir jo šeimos poreikius bei galimybes. Vėliau šeimos atvyksta konsultacijų pas mus, pagal poreikį parengiame individualius planus tėvams darbui su vaiku namuose, su juo dirbantiems specialistams vietoje, konsultuojame specialistus ir tėvus nuotoliu, atskirais klausimais – ir telefonu“, – tęsė pasakojimą D. Burkauskienė. Išvykų metu, kaip teigė pašnekovė, su vaikais individualiai nedirbama, išskyrus pavienius atvejus, kai, pvz., darželyje logopedams demonstruojama darbo su klausos negalia turinčiu vaiku darbo principai. Naudinga žinoti „Logopedo ir surdopedagogo darbas skiriasi, – paaiškino pašnekovė. – Viena yra mokyti taisyklingo garsų tarimo ir taisyti kalbą, visai kita yra tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo pratybos.“ Mūsų heroję neramina, kad specializuotas surdopedagogo studijas baigusieji mokytojai, ypač iš regionų, vėliau renkasi įgytus diplomus dėti į stalčių ir vėl grįžti prie logopedo darbo. Todėl, pasak pašnekovės, ir toliau labai trūksta su kurčiaisiais vaikais pasirengusių dirbti specialistų. Kita vertus, kaip teigė D. Burkauskienė, surdopedagogas tėra vedlys, kuris paaiškina vaiko tėvams, kaip lavinti klausą, ką tėvai gali ir turi padaryti kalbos mokymosi srityje dėl savo vaiko. O pasiekti rezultatų – išimtinai šeimos darbas. Ateidamas į mokyklą vaikas jau turi naudotis klausa ir turėti kalbos pagrindus, kad būtų pajėgus mokytis su visais. Tėvai turi daug pareigų ir atsakomybių, tačiau jie turi ir daug teisių. Tai jie renkasi savo vaiko ugdymo vietą ir mokymo būdą, paaiškino specialistė. Iš dalies tai buvo atsakymas ir į vis besikartojantį klausimą, kodėl tiek mažai įtraukiai besimokančių vaikų su klausos negalia mokosi gestų kalbos. Pašnekovė pagrindė, kad tai nėra LKNUC Švietimo pagalbos skyriui adresuotina replika. Greičiau švietimo politikos formuotojams ir atskiroms kurčiųjų vaikų šeimoms skirtas klausimas. „Vaikus ir jų girdinčius tėvus, mokytojus, ugdymo įstaigą visada informuojame apie sudaromą galimybę mokytis gestų kalbos, apie mūsų kolegų iš LKNUC Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus lankstumą prisitaikyti prie konkrečių mokymosi galimybių, apie besimokantiems suteikiamą prieigą prie internetinėje platformoje sudėtos mokomosios medžiagos“, – aiškino specialistė. – Tačiau sprendimą priima šeima.“ Klausos aparatas – tai ne akiniai „Kartais tėvai skundžiasi, kad viską daro, kaip nurodė specialistai, bet laukiamo rezultato nėra. Mes raginame nenusiminti, nenuleisti rankų. Juk taip yra su visais vaikais, su visais mumis. Klasę moko tas pats mokytojas, tačiau ne visi vaikai vienodai sparčiai ir gerai mokosi, – aiškino pedagogė. – Be to, negalima visko nurašyti klausai. Gali būti papildomų negalių.“ Ir dar mokytoja atkreipia dėmesį, kad klausos aparatas nėra tapatus akinių veikimo principui. Jeigu akiniai tinkamai parinkti, esą vaikas juos užsideda ir mato. Užsidėjus klausos aparatą taip nebus. Su juo reikia mokytis klausytis. Todėl surdopedagogai, dirbantys su sutrikusios klausos vaikais, pirmiausiai moko klausytis ir suprasti, o tik po to formuoja žodyną. Kurčiųjų mokyklos Švietimo pagalbos ir vertinimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė pernai buvo apdovanota Riterio kryžiumi. Straipsnyje pasakojama apie mokytojos nuopelnus. Per 3 dešimtmečius įgyvendintus projektus. Surinktą medžiagą apie pasaulio kurčiųjų istoriją, kultūrą. Apie jos dėka atrastą HIPEN, specialistų, dirbančių su kurčiais žmonėmis, tinklą, per jį vystomą veiklą. Apie mokytojos iniciatyvą įkurti Švietimo pagalbos skyrių. Dabar jame teikiamos individualios ugdymo paslaugos. Kasmet skyriuje pagalbą gauna 200 vaikų.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama