DI; sveiki atvykę į naują realybę!

DI; sveiki atvykę į naują realybę!...Šis straipsnis yra pirmasis „Akiračio“ tekstas, kuriame bus „Gemini“, dirbtinio intelekto sistemos, sukurtos „Google“, sugeneruotų citatų bei paveikslėlis. Turbūt ne vienas skaitytojas sukluso: ar nuo šiol redakcija, rengdama straipsnius, naudosis DI paslaugomis? Atsakymai – tekste. Kaip keičia mūsų gyvenimus? Iš tiesų, šiandien atsakymas „ne“, tekstus kol kas ruošime patys. Neatmestina, kad jau netrukus DI redaguoti tekstai bus pranašesni už žurnalistų. Šiandien dar taip nėra. Vis dėlto visiškai išsiversti be DI pagalbos, ypač jei reikia susirasti informacijos, apdoroti jos didelį kiekį, jau ir dabar nepavyksta. Čia – kaip dulkių siurblys robotas: jei turi, kodėl nesinaudoti? Taigi, kas yra DI? „Dirbtinį intelektą (DI) geriausia įsivaizduoti ne kaip „mąstančią būtybę“, o kaip neįtikėtinai galingą įrankį ir sistemą, kuri geba mokytis iš milžiniškų duomenų kiekių ir atlikti užduotis, kurios anksčiau buvo laikomos tik žmogaus intelekto sritimi“, – komentavo „Gemini“ virtualusis asistentas. Taip pat pateikė palyginimą: „Jei skaičiuotuvas yra įrankis, kuris padeda mums atlikti aritmetinius veiksmus greičiau nei žmogaus smegenys, tai DI yra tarsi „skaičiuotuvas kalbai, vaizdams ir logikai.“ Vėliau, paprašytas, „Gemini“ akimirksniu prisistatė pats, taip pat greitai išvardino populiariausių DI sistemų ketvertą: „ChatGPT“ („OpenAI“), „Claude“ („Anthropic“), „Gemini“ („Google“), „DeepSeek“ bei efektyviai ir suprantamai apibūdino kiekvienos privalumus. „Nepamiršo“ paklausti, ar norėtume palyginti populiariojo „ChatGPT“ ir „Gemini“ galimybes. Dar pateikė krūvą specializuotų DI įrankių pavadinimų, o minėtus keturis pristatė kaip kasdieniam naudojimui, kalbos, vaizdų, kodų generavimui skirtus įrankius. Ir atsakymus jam pateikti užtruko vos po minutę. Išties tampa sunku atsispirti pagundai pasinaudoti DI paslaugomis. Redakcija pakalbino kelis sistemos specialistus, bendruomenės narius apie DI naudojimą savo reikmėms. Paaiškėjo, DI švietimo sistemoje, taip pat ir kurčiųjų, jau įsitvirtino kaip oficialus, legaliai naudojamas įrankis. Nudžiugino, kad kurtieji yra stipriai pažengę DI vartotojai. Mūsų bendruomenės nariai ne tik naudojasi populiariomis DI sistemomis, bet ir specializuotomis, geba kritiškai vertinti jo pateiktą informaciją ir ją patikrinti. Tačiau DI įsigalėjimas verčia ir nerimauti. Kas bus, jei automatiškai, iš eilės viską pradėsime „imti“, ką jis siūlo, jei smegenims, vaizduotei atprasime duoti darbo? Rūpi, ar sugebėsime ateityje atskirti DI sugeneruotus vaizdus, vaizdo įrašus, tekstus nuo žmogaus kūrinių? Ar nenuvertinsime ir neapleisime dėl DI savo pačių gebėjimų ir ar dėl jo „vilionių“ neapleisime savo realaus gyvenimo? Ir kuo dėl DI įsitvirtinimo mūsų aplinkoje mes, žmogiškosios būtybės, tapsime ateityje? Kaip keisis profesijos ir ar DI „neatims“ iš mūsų darbo vietų? Jei visi, rengdami projektus, rašydami mokslinius darbus, užsiimdami kūryba, pasitelksime DI, kokią tuomet išliekamąją vertę kursime? Arba – kaip mums teks DI įsigalėjimo fone įrodyti savo kūrybos autentiškumą, unikalumą? Kiek prireiks pastangų, mokymosi ir energijos keistis ir prisitaikyti prie naujų sąlygų ir reikalavimų? Ar tai nebus per didelė kaina „už patogumą“, „komfortą“? Šiandien dar tie atsakymai atrodo ne tokie būtini ir skubūs, bet kas žino, ar nesusivoksime rytoj, kad jų ieškodami esame pavėlavę. Apie DI – kurtieji ir sistemos specialistai LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė. Jei kalbame apie įstaigą, DI naudojimas joje yra reglamentuotas. Yra parengta „LKNUC dirbtinio intelekto taikymo politika“ ir „Dirbtinio intelekto taikymo taisyklės“. Tokį reikalavimą pateikė steigėjas – ŠMSM (Elektroninio_dokumento_nuorasas-36.pdf). DI ugdyme naudojamas tiek, kiek jis gali padėti supaprastinti mechaninius procesus, pagelbėti mokytojams ruošiantis pamokoms, atlikti vertimą, individualizuoti ugdymą. Tačiau viskas su saiku ir pagarba žmogui. Mokytojai moka kritiškai žiūrėti į DI kuriamą turinį ir visada jį patikrina. Tiesa, tokius dalykus, kaip pamokos planas, DI parengia jau be problemų ir labai kūrybiškai. Nuo 2026 m sausio 1 d. Nacionalinė švietimo agentūra papildė standartines „Office 365 A3“ licencijas „Copilot Chat“ dirbtinio intelekto programa. Šias licencijas naudoja Lietuvos mokyklos, tarp jų ir LKNUC. Ta reiškia, kad mokytojai ir mokiniai, prisijungę prie savo „Microsoft Office“ paskyrų, gali legaliai ir nemokamai naudotis mokama „Copilot“ versija (Nacionalinė švietimo agentūra – Mokytojams ir mokiniams – „Microsoft 365 Copilot Chat“ licencijos). Aš asmeniškai dar retai naudojuosi DI pagalba, nors pamažu jaukinuosi, dalyvauju mokymuose. „ChatGPT“, „Canva“, „Copilot“ yra tarp dažniausiai mano naudojamų. Bet vis dar esu „senamadiška“ ir daugiausiai naudojuosi savo intelektu ir žiniomis. Kai kurie mokiniai jau atrado DI „naudą" atlikti namų darbus. Tačiau dar patys nesuvokia, kaip akivaizdu, kai darbas atliktas ne jų pačių. Jie patys pernelyg pasitiki DI ir palieka daugybę jo padarytų klaidų. Ugdymo procese vaikai nejaučia ribos tarp to, kada galima, o kada žalinga naudoti DI. Todėl pamokų metu kompiuterių naudojimas yra kontroliuojamas mokytojų. Tačiau ką vaikai daro namie, jau yra tėvų atsakomybė. Sakyčiau, kad DI gali būti pagalbininkas, bet mokiniai dažnai peržengia ribas ir nustoja mąstyti patys, o tai nieko gero. Būtina lavinti savo kūrybines galias, protą, smegenis. LGKVC darbuotojas Linas Miskelis. Dirbtinį intelektą naudoju tiek kasdienėje veikloje, tiek profesinėje aplinkoje. Praktikoje DI padeda greičiau suprasti ir struktūruoti tekstinę informaciją, spręsti technines užduotis, programuoti, kurti mokomąją medžiagą bei efektyviau planuoti darbus. Darbo vietoje DI naudoju kaip pagalbinį įrankį, kuris padidina produktyvumą, tačiau sprendimus visada vertinu kritiškai. Taip pat dalyvauju DI sprendimų testavimo procese, susijusiame su automatiniu subtitravimu ir gestų kalbos atpažinimu. Testavimo metu pastebime, kad dalį gestų atpažinti pavyksta, tačiau bendras tikslumas vis dar ribotas. Gestų kalbos atpažinimui būtini dideli, kokybiški duomenų rinkiniai, apimantys ne tik rankų judesius, bet ir veido mimiką bei kalbinį kontekstą. Naudodamas DI, visada pasitikiu ne vien pateiktais rezultatais. Informaciją tikrinu remdamasis patikimais šaltiniais, savo profesine patirtimi ir praktiniais testais. DI vertinu ne kaip galutinį sprendimų „priėmėją“, o kaip pažangų įrankį, kuris gali būti labai naudingas, tačiau reikalauja žmogaus kontrolės ir atsakomybės. KPDUC pradinių klasių mokytoja Daiva Čekanavičiūtė. DI įrankį pasitelkiu ruošdama vaikams lietuvių kalbos, matematikos užduotis, jis palengvina plano rengimą darbui su vaiku. DI pasitelkus pavyksta daug patraukliau ir greičiau paruošti prezentacijas, jis padeda vizualizuoti turinį – kuria vaizdus. Jei ruoščiau piešinėlius pati, darbas užtruktų kelis kartus ilgiau, kai kada gal net nepavyktų. Taigi, jis sutaupo laiko. Naudojuosi DI pagalba ir kasdieninėms reikmėms. Pvz., e.sveikatoje įkeltas mano kraujo tyrimo atsakymas. Viskas surašyta medicinos terminais. Aš tuos duomenis pateikiu DI ir jis paprastais žodžiais pakomentuoja kraujo rodiklius: kas gerai, kas blogai ir ką tai reiškia. Pradėjau naudoti DI ir tapo lengviau ir greičiau susirasti nežinomų žodžių reikšmes; jis palengvina sudėtingo teksto supratimą. Dažniausiai naudojuosi „ChatGTP“ pagalba. KPDUC pradinukų mokytoja Birutė Balaišienė. Šiuo metu esu KTU viešojo administravimo magistrantė. Rašto darbui DI naudoju kaip informacijos paieškos įrankį. Jis tai daro greitai ir efektyviai, paruošia santrumpas. Kaip ir kolegė, naudoju „ChatGPT“ įrankį. Tiesa, nemokamas asistentas paros bėgyje pateikia ribotą atsakymų skaičių, tad įsigijau mokamą paslaugą. DI paslaugomis tinka naudotis rengiant darbo su vaiku planą, pildant lenteles, dirbant su „Word“, „Excel“ programomis. DI neblogai redaguoja tekstą, pataiso skyrybą. Tai leidžia pasijusti užtikrinčiau. Asmeniniams poreikiams daugiausiai DI pasitelkiu ieškoti medicininės, buitinės informacijos. Tarkim, sudūrė šoną. Aprašau savo būklę ir paklausiu, ar tai gali būti kokio negalavimo ženklas, o gal taip kartais nutinka visiems ir čia nieko tokio? Patinka, kad šiuo įrankiu lengva naudotis. Straipsnyje rašoma, kas yra dirbtinis intelektas (DI) ir kaip kurtieji panaudoja jį ieškodami informacijos, kurdami vaizdus, filmus. „Dirbtinis intelektas yra ne robotas iš fantastinio filmo, o labai sumanus mokinys, kuris mokosi ne iš vadovėlių, o iš milžiniško kiekio informacijos.“ Taip jis pats save pristatė.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama