Dirbtinis intelektas - naujas žiniasklaidos darbuotojas?

Dirbtinis intelektas - naujas žiniasklaidos darbuotojas?. Valdonė Rudenkienė/Tie2.lt Sparčiai tobulėjančios dirbtinio intelekto (DI) technologijos iš esmės keičia žiniasklaidos organizacijų veiklą. Laikai, kai žiniasklaida keičia savo formą ir turinį atrodo tik įsibėgėja, todėl dirbtinio intelekto atėjimas į žiniasklaidą ir žiniasklaidos organizacijas – dar vienas iššūkis. Mokslininkai pripažįsta, kad šių technologijų reguliavimas atsilieka nuo jų diegimo: nacionalinės vyriausybės ir tarptautinės institucijos veikia daug lėčiau nei vystosi technologijos, dažnai susiduriama su sunkumais kuriant tinkamą ir įgyvendinamą reguliavimą. Ši reguliavimo spraga žiniasklaidos organizacijas iškelia į pirmąją vietą sprendžiant etinius, kontrolės ir veiklos klausimus. Deja, bet su pažangių technologijų galimybėmis ateina ir jų keliami pavojai. Dezinformacijos, netikrų naujienų ir giluminių klastočių (angl. deepfakes) problema tampa ypač aktualia šių laikų kontekste. Nors DI technologijos sparčiai įsitvirtina žiniasklaidos organizacijose, tačiau iki šiol trūksta sisteminio supratimo, kaip šios naujovės veikia organizacijų redakcinę kultūrą, sprendimų priėmimą, organizacijos etiką ir informacijos kokybę. Nors generatyvus DI (GenDI) palyginus dar nauja technologija ir nuolat kintanti, teoretikai ir praktikai vis dažniau kelia klausimus, kaip sprendžiami tokie klausimai, kaip skaidrumas, atsakomybės pasidalijimas tarp žmogaus ir technologijos bei reguliacinės priemonės. Galima sutikti, kad žiniasklaidos organizacijos kaip informacijos rengėjai ir verslo subjektai ar visuomeniniai subjektai yra tie aktoriai, kurie į pokyčius reaguoja pirmieji, ypač nesant aiškaus ir detalaus dirbtinio intelekto taikymo žiniasklaidos turiniui valstybinio reguliavimo. Šiame kontekste žiniasklaidos organizacijų atsakomybė tampa dvejopa: jos turi ne tik efektyviai naudoti DI technologijas, bet tai daryti laikantis žurnalistinių vertybių ir visuomenės lūkesčių. Kultūros ministerijos kartu su viešąja įstaiga ,,Kurk Lietuvai“ atliktas tyrimas – vienas pirmųjų, kuriame analizuotos DI reguliavimas Lietuvos žiniasklaidos organizacijose. Tyrimas parodė, kad palyginus su Vakarų žiniasklaidos organizacijomis, Lietuvoje DI adaptavimas organizacijų darbe lėtesnis, o naudojimosi DI tvarka ir taisyklės arba nereglamentuotos, arba reglamentuotos minimaliai. Tai, kad DI taikymas sukuria ne tik pozityvų vertinimą, pavyzdžiui, DI įrankiai skirti gramatikai, vertimams, gali palengvinti ir paspartinti žurnalistų darbą, tačiau tai – ir reali informacinių pavojų grėsmė – dezinformacijos ir giluminių naujienų keliami pavojai. Pavyzdžiui, Cornell universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kuriame buvo naudojamas testas („Quiz“) rodant tikras nuotraukas ir dirbtinio intelekto sukurtus vaizdus, parodė, kad tik 62 % respondentų sugebėjo atskirti „tikrus“ vaizdus nuo DI sukurtų ar pakeistų. Net 87 % respondentų manė, kad DI sugeneruota nuotrauka yra tikra. Todėl DI technologijų keliami iššūkiai pagrindinį dėmesį kreipia į žiniasklaidos organizacijų savireguliaciją, kuri šiandien, ko gero, yra greičiausias ir efektyviausias būdas reaguoti į sparčiai besikeičiančios technologijos keliamus pavojus. 2025 metų vasario 20 dieną Visuomenės informavimo etikos asociacija surengė konferenciją „Dirbtinis intelektas žurnalistikoje“, kurioje dalyvavę šešių didžiausių Lietuvos medijų organizacijų atstovai atskleidė, kad dauguma medijų organizacijų Lietuvoje jau aktyviai taiko DI įrankius savo veikloje (palyginimui 2024 metų atliktame tyrime apklausiant žurnalistus teigiama, kad apie DI daugelis žurnalistų žino, bet jo netaiko savo darbe), tačiau šis procesas kol kas išlieka nesureguliuotas. Tuo metu tik viena organizacija patvirtino įvedusi DI naudojimo organizacijoje vidines gaires. Konferencijos metu buvo sutarta, kad šiuo metu tinkamiausias yra savireguliacijos modelis ir valstybės įsikišimo kol kas nereikia, tačiau vis dar trūksta vieningo požiūrio į pasitikėjimo ir atsakomybės ribas naudojant DI žurnalistikoje. Teisinės aplinkos tyrimas rodo, kad šiandien Lietuvoje nėra atskirų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių DI taikymą žiniasklaidos organizacijose, išskyrus tiesioginio taikymo ES DI aktą, iš dalies įsigaliojusį 2025 m. rugpjūčio 1 dieną (Artificial Intelligence Act), kai kuriuos kitus ES dokumentus (GDPR, kt). AI akte numatytos DI rizikų klasifikacija ir reikalavimai dėl tinkamo technologijos naudojimo, tačiau žiniasklaidai jame skiriama ne itin didelis dėmesys, išskyrus įpareigojimą žymėti turinį, sukurtą naudojant DI įrankius, ypač akcentuojant išmaniųjų klastočių ir manipuliatyvaus turinio atskleidimą rinkimų metu. Taip pat nustatomi kriterijai, galintys informaciją perkelti į didelės rizikos kategoriją, kuriai taikoma griežtos atitikties reikalavimai (skaidrumo, dokumentacijos, rizikos vertinimų). Vis dėlto, nors šis teisės aktas nacionaliniu lygiu galioja tiesiogiai, Lietuva turi priimti papildomus įstatymų pakeitimus dėl institucijų, sankcijų ir priežiūros. Akivaizdu, kad tai užtruks laiko, o susidaręs teisinis vakuumas kol kas lieka neužpildytas. Tiesa, Žurnalistų etikos inspektorius tarnyba parengė ir išleido ,,Atmintinę žurnalistams, redaktoriams ir medijų darbuotojams dėl atsako į išmaniąsias vaizdo klastotes“, o visi kiti nereglamentuoti klausimai tenka žiniasklaidos organizacijų savireguliacijai. Todėl šiandien dirbtinio intelekto reguliavimas galėtų būti nustatytas žiniasklaidos organizacijos vidaus dokumentuose, pavyzdžiui, etikos kodeksuose, gairėse ar atskiruose vidiniuose teisės aktuose, skirtuose konkrečiai dirbtinio intelekto reguliavimui. Daugelį tokių dokumentų viešai prieinami internete. Klausimas, ar auditorija gali jaustis saugesnė matydama žiniasklaidos organizacijos pastangas reguliuoti dirbtinį intelektą turinio kūrime? Visgi į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku. Ypač, kai technologijos taip sparčiai kinta. Tačiau tai, kad žiniasklaidos organizacija reaguoja ir siekia apsaugoti autoriją nuo neatsakingo turinio, ko gero, rodo ir tokios organizacijos atsakomybę, skaidrumo siekį bei pagarbą ir didesnį įsipareigojmą auditorijai. Projektas ,,Dirbtinis intelektas medijų veikloje" iš dalies finansuojamas Medijų rėmimo fondo.

Autorius: Tiedu

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama