Kalvarijų parapijos jaunimas riša ir parduoda verbas: kadagiai bado, bet taip prisiliečiame prie Kristaus kančios

Jau ne vienus metus per Verbų sekmadienį Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos tikintieji savo rankose laiko tikras lietuviškas jaunimo surištas verbas. Kalvarijų parapijos jaunimas iš kadagių, karklų bei kitų žalumynų suriša kelis šimtus, o gal net tūkstančius verbų ir jas sekmadienį parduoda prie bažnyčios. Surinktos lėšos panaudojamos parapijos jaunimo vasaros veikloms.

Kalvarijų parapijos jaunimo bendruomenės atstovės GABRIELA AUGULYTĖ ir RASUOLĖ VINCIŪNAITĖ pasakoja, kad tai nėra tik vienos dienos darbas – ši veikla reikalauja itin atidaus pasiruošimo, todėl organizaciniai darbai prasideda gerokai anksčiau.

Merginos vardija, kad iš pradžių reikia sutelkti organizatorių komandą, o tada pradėti rinkti kadagius, kačiukus ir kitus besiskleidžiančius augalus, kurie yra pagrindiniai verbų puokštės žolynai.

„Susėdame visi kambaryje aplink didelę krūvą šakelių ir rišame. Tie, kurie jau moka rišti verbas, pamoko kitus, nes ateina ir nemokančių – jie žino, kad galės čia to išmokti. Kadagys bado, tai jį imame su pirštinėmis, po kelias šakeles surišame, tarp jų įdedame kitų gražių šakelių ir taip po truputį darbuojamės“, – pasakoja Rasuolė.

Kalvarijų parapijos jaunimas riša verbas. Lino Braukylos nuotrauka

Svarbiausia, akcentuoja merginos – pasirinkti nesudžiūvusias šakeles, jas tvirtai surišti ir, jeigu labai bado, apkarpyti kotelį, kad verbą būtų galima laikyti patogiai. Prie šios veiklos aktyviai jungiasi ir vaikai, bet pagrindinė darbo jėga yra vyresniųjų klasių mokiniai ir studentai.

Per vieną dieną – šimtai verbų

Verbas jaunuoliai riša visą šeštadienį, o sekmadienį nuo ankstyvo ryto iki paskutinių šv. Mišių parduoda prie bažnyčios iš gerai žinomo parapijos geltonojo autobusiuko. Žmonės jau įpratę per šv. Mišias turėti jaunimo surištas verbas, todėl jų įsigyti ateina tikslingai.

„Parapijiečiai jau įpratę, kad jaunimas parduoda verbas, tai tiesiog išsirenka, kokios verbos jie nori. Daugiausia perka su kačiukais, todėl tokių greičiausiai ir nelieka. Stengiamės pasiruošti, kad nė vienas žmogus neliktų be verbos“, – pasakoja Gabriela ir Rasuolė.

Kalvarijų parapijos jaunimo bendruomenės atstovės Rasuolė Vinciūnaitė ir Gabriela Augulytė. Bernardinai.lt nuotrauka

Nustatytų kainų nėra – kiekvienas gali aukoti tiek, kiek gali. Gautas lėšas jaunimas dalija į dvi dalis: viena skiriama vasarą vykstančiai ministrantų stovyklai, kita – platesnėms jaunimo veikloms, įvairioms piligrimystėms.

„Kartais sugalvojame nukeliauti į kalnus – tai ir keliaujame. Žinoma, tai nebūna visiškai nemokama kelionė, bet šiek tiek pasilengviname jos finansinę naštą. Arba, pavyzdžiui, 2023-iaisiais vyko Pasaulio jaunimo dienos Portugalijoje, taigi tie, kurie norėjo ten keliauti, galėjo gauti finansinę paramą ir taip lengviau įgyvendinti vasaros svajonę“, – kalba Rasuolė.

Kodėl verbos iš kadagių?

Merginos pasakoja, kad Lietuvoje palmės kol kas neauga, tad Jėzus Kristus šiuose kraštuose šlovinamas verbomis, kurios iš kadagių rišamos ne veltui – būtent tai darant nejučiomis galima prisiliesti prie šios iškilmės prasmės.

„Kadagys yra amžinai žaliuojantis augalas – visais metų laikais. Pavasarį, per Velykas, kitų žalumynų daugiau nelabai būna. Bet čia slypi ir kita reikšmė – kadagys badosi, o tai savotiškai primena, kas laukia po šio sekmadienio – Kristaus kančia. Tokia verba gali šiek tiek priminti ir Jo erškėčių vainiką. Mes iš kadagių rišdami verbas irgi tarsi prisiliečiame prie Kristaus kančios“, – teigia Rasuolė.

„Šiek tiek kančios tikrai būna“, – antrindama šypsosi Gabriela.

Visgi Rasuolė svarsto, kad kartu besidarbuojantis jaunimas išmoksta suprasti, jog kiekvienas žmogus yra vertingas.

„Verbų rišimas skatina bendradarbiauti, nes vienas tu niekaip nesusiorganizuosi visų veiklų. Tai taip pat leidžia suvokti, kad kiekvienas rišėjas yra svarbus ir jo indėlis stipriai jaučiasi. Išmokstame dovanoti savo laiką, kuris šiais laikais yra labai brangus. Tu ateini padovanoti savo laiką, kad paskui ar pats, ar kas nors kitas galėtų vasarą leistis į kelionę“, – tikina Rasuolė.

Gabriela priduria, kad tokia veikla yra tikras ryšio su kitu žmogumi kūrimas, priešingai nei naršymas telefone.

„Socialinės medijos vilioja, kita vertus, svarbu suprasti, kodėl mes naršome telefone – galbūt bandome rasti mus dominančius dalykus, labiau pažinti save ir kitus. Tokios jaunimą telkiančios veiklos kaip verbų rišimas yra to pakaitalas – ir netgi geresnis, nes tu kuri gyvą ryšį su žmogumi, tai gali išlikti metų metus“, – tikina Gabriela.

Autorius: Tomas Kemzūra, Juozas Ruzgys

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama