Gydytojas apie daromas gyventojų klaidas: 4 tūkst. žingsnių tik rodo, kad dar nenumirei

Šiuolaikinė visuomenė neretai renkasi patogumą. Tačiau tuo pat metu ranka numojama į sveikatingumo rekomendacijas, patarimus, kurių išpildymui reikia ir papildomų pastangų, disciplinos.

Specialistai sako, kad neretai nutinka ir taip, kad sveikatingumo suvokimas galiausiai būna savitai iškreipiamas, t.y. gyventojai susikuria savas iliuzijas apie pakankamą judėjimą, kokybišką miegą ar neva nekenksmingus žalingus įpročius.

Pavyzdžiui, dalis asmenų griebiasi netgi tam tikrų medikamentų, kad ilgiau miegotų. Arba klaidingai mano, kad el. cigarečių naudojimas nesukurs jokios žalos žmogaus organizmui.

Gilėjanti problema visuomenėje

Negana to, šeimos gydytojas Valerijus Morozovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“ pasakojo, kad fizinio pasirengimo stoka bei nutukimas yra gilėjanti problema visuomenėje, ypač tarp jaunų žmonių, vaikų.

„Labai dažnai mes pradėjome netgi toleruoti nutukimą. Vis dar išlikęs mūsų vaikystės įsivaizdavimas: sveikas vaikas – lygu storas vaikas.

O jeigu tėvams pasakai, kad jų vaikas turi viršsvorio, devyni iš dešimties pasakys, kad tai nesąmonė“, – įžvalgomis dalijosi šeimos gydytojas.

V. Morozovas taip pat akcentuoja, kad dažnu atveju pagrindinį suvokimą apie sveiką gyvenseną vaikai perima iš savo tėvų, t.y. pagrindinis požiūris į savo sveikatą suformuojamas dar šeimoje.

Vis tik čia, pasak gydytojo, iškyla papildoma problema – nertai atžalų tėvai neturi pakankamai žinių apie tai, kas sveikatingumas.

„Dar karantino laikotarpiu, kai nebuvo galima lankytis sporto būreliuose, turėjau, berods, 5 paauglius, kuriems dėl nutukimo jau buvo išsivysčiusios tam tikros komplikacijos – aukštas kraujospūdis, svyruojanti glikemija.

Ir nors šiems paaugliams tikrai reikėjo specialisto pagalbos, iš 5 tik viena šeima atkreipė dėmesį į pateiktas rekomendacijas.

Didžioji dalis vis dar sako: nieko tokio, „išaugs“. Tačiau ta problema egzistuoja. Ir čia yra švietimo problema“, – vertino gydytojas.

Suaugusieji – ne išimtis

Gydytojo vertinimu, viršsvorio, nutukimo problematika tarp suaugusiųjų irgi yra pastebima.

O garsiai nuvilniję šūkiai apie pozityvų požiūrį į savo kūną neretai tampa tarsi gynybine siena, t.y. dalis gyventojų pradeda toleruoti nutukimo problematiką.

„Šūkis „body positive“, kuriuo siekiama sumažinti stigmą, patyčias ir padidinti emocinį stabilumą, kažkodėl pavirto į elgesio modelį, kad čia taip turi būti“, – akcentavo V. Morozovas.

Dalies gyventojų suvokimas apie pakankamą fizinį aktyvumą, pasak gydytojo, taip pat kelia tam tikrų klausimų.

V. Morozovo vertinimu, jei siekiama geresnės sveikatos, reikia judėti daugiau nei absoliutus minimumas.

„Pavyzdžiui, dabar prieinama prie to, kad dalis gyventojų nueina 4 tūkst. žingsnių per dieną ir vėliau klausiama: ko jūs dar iš manęs norite?

Tai 4 tūkst. rodo, kad tu dar nenumirei. Tik tiek. Bet tai yra minimumas, kuris sumažina mirštamumą. Jeigu norima į tai žiūrėti kaip į fizinį aktyvumą, eikite 10–11 tūkst. žingsnių“, – akcentavo gydytojas.

V. Morozovas svarsto, kad mažėjantis vaikų fizinis pasirengimas, augantis viršsvoris ir visuotinė tolerancija neveiklumui pamažu įsitvirtina kaip nauja norma.

„Viskas padaryta tam, kad tu gyventum tokį hedonistinį gyvenimą, nieko neveiktum. Visą laiką būti tingiam, turtingam, skaniai valgyti yra lengviau, negu badauti, fiziškai dirbti, koreguoti savo įpročius.

Turbūt didžiausia problema yra ta, kad mes taip ir toliau gyvename, labai vartotojiškai, iš principo neigiame sveiką gyvenimo būdą“, – akcentavo gydytojas.

Daugiau apie tai – laidoje „Paimk gyvenimą į savo rankas“. Visas pokalbio įrašas su šeimos gydytoju V. Morozovu – straipsnio pradžioje.

Autorius: Gerda Vaičiūnaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama