Kaip puoselėti lietuvių kalbą emigracijoje, kai abu tėvai – lietuviai

Emigracijoje gyvenantiems lietuviams visų pirma siūlyčiau nepamiršti, koks svarbus dalykas yra padovanoti vaikui savo gimtąją kalbą.

Konsultuoja Giedrė Kurlinskaitė,
Londono lituanistinės mokyklos „Pupa“ įkūrėja ir vadovė

Siūloma metodika

Kai abu tėveliai lietuviai, siūlyčiau naudoti metodą: tam tikra vieta – tam tikra kalba. Pavyzdžiui, namuose kalbame tik lietuviškai. Juk kai abu tėveliai lietuviai, namuose švenčiamos lietuviškos šventės, klausoma daugiau lietuviškos muzikos, dažnai žiūrimi lietuviški televizijos kanalai. Dažniausiai šeima turi ir kitų lietuviškai kalbančių šeimos draugų.

Pastebėjau, kad užsienyje augantys vaikai viską kopijuoja nuo tėvelių kalbos – jų posakius, tarmę, lietuviškus priežodžius. Smagu klausyti, kaip gražiai suvalkietiškai kalba iš Marijampolės kilusių emigrantų vaikai. O štai iš Panevėžio krašto kilusiųjų vaikai kalba visiškai panevėžietiška tarme, nors Panevėžį jie aplanko gal tik kartą per metus.

Tėvai užsienyje augantiems vaikams yra kalbos pavyzdys. Visada primenu lituanistinę mokyklą lankančiųjų vaikų tėveliams: kaip kalbėsite jūs, taip kalbės ir jūsų vaikai. Labai svarbu išgirdus klaidą vaiko kalboje ją tyliai, nepastebimai pataisyti. Dvikalbiai vaikai dažnai supainioja linksnius, daiktavardžio gimines, vartoja netaisyklingas galūnes. Pavyzdžiui, jei vaikas sako: „Mama, aš noriu obuolys“, visada galima gražiai pataisyti paklausiant: „Ar tu nori obuolio?“

Tokie tėvelių kasdien vartojami netaisyklingi žodžiai kaip „biškį“, „ružava“ ir pan. irgi labai atsispindi vaiko kalboje. Visada tėveliams sakau, kad vartotų ne ružava, o rožinė, ne biškį, o truputį.

                                                                                                      Giedrė Kurlinskaitė dvylika metų gyvena Jungtinėje Karalystėje

Kalbos mokytis – kuo anksčiau

Į savo lituanistines mokyklas priimame mokinukus jau nuo dvejų metukų.

Dažnai į mus kreipiasi lietuvių šeimos, kai vaikai tik pradeda eiti į ugdymo įstaigą. Tada tėvai sunerimsta, kad visai gerai lietuviškai kalbėjęs vaikas namuose vis dažniau ima vartoti anglų kalbą. Mat tą kalbą girdi darželyje ar mokykloje. (Jungtinėje Karalystėje vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo 4 metų.)
Visada patariu tėveliams neišsigąsti ir toliau su savo vaiku kalbėti lietuviškai. Jam atsakinėti tik lietuviškai. Mūsų kalba nėra lengva, dažnai angliški tos pačios reikšmės žodžiai būna ir trumpesni, ir paprastesni, todėl vaikai automatiškai pradeda vartoti angliškus atitikmenis. Juk lengviau vietoj žodžio „žvaigždė“ ištarti ar parašyti žodį „star“.

Visada sakau ir dar kartą pakartosiu – nepasiduokite. Juk vaikai – kaip kempinės, jie sugeria viską. Turiu tokių nuostabių pavyzdžių, kai vaikai auga trikalbėse šeimose ir puikiai kalba visomis trimis kalbomis.

Įgūdžius lavinti ir namie, ir lituanistinėje mokyklėlėje

Tėveliams sakau, kad aš, kaip mokytoja, padėsiu jų vaikams, o jie turi padėti man, mokytojai. Kuo daugiau visur ir visada bendraukite lietuviškai. Komentuokite viską tik lietuviškai, automobilyje ar namuose turėkite tradiciją klausytis tik lietuviškos muzikos – tai irgi maži žingsneliai, kurie labai prisideda prie vaiko lietuvių kalbos mokėjimo.

Lituanistinė mokykla vaikui padeda ne tik lavinti lietuvių kalbą, bet ir auginti susidomėjimą Lietuvos kultūra, tradicijomis, šventėmis. Užsienyje augančiam vaikui svarbu suvokti savo identitetą – kas gi aš esu? Tokios smagios mokykloje rengiamos šventės kaip Užgavėnės, Joninės, Kaziuko mugė ar velykinis margučių ridenimas, vaikui duoda labai daug.

Ginta Liaugminienė

Projektą „Emigrantų vaikai“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Projektui skirta suma 9 600 eurų. Straipsnis paskelbtas 2025.01.25.

Autorius: Ginta Liaugminienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama