Kritinis mąstymas svarbus planuojant, kaip išleisite pinigus: ekspertai pasakoja, į ką taikosi sukčiai

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos. Kaip ugdyti kritinį mąstymą ir kokie yra ženklai, kad susidūrėte su sukčiais? Kaip bankai bando apsaugoti ir kodėl žmonės ne visada patiki oficialia informacija?

Šiuo metu daugėja atvejų, kai žmonės patenka į sukčių pinkles dėl fiktyvių NT nuomos skelbimų ar netikrų investicijų į NT. Kaip galima apsaugoti ir ką ekspertai pataria gyventojams?

Kokios rizikos laukia pirkėjų, ir kaip atskirti patikimą pasiūlymą nuo apgaulės? Kodėl tokias istorijas reikia viešinti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Sukčiai naujomis istorijomis apie antrąją pensijų pakopą jau žvejoja patiklius gyventojus – ieško landų prie banko sąskaitų, pasakomis bando įtikinti pasitraukti iš kaupimo sistemos. Kaip bankai bando apsaugoti?

N. Mačiulis: Aktyvumas ir kūrybingumas sukčių kiekvienais metais didėja, ir gyventojai praranda dešimtis milijonų eurų, tai yra tai, ką jau patys prisipažįsta, kreipiasi į policiją. Kartais gėdinasi, nepripažįsta, kad prarado pinigus.

Visų pirma reikia žinoti, kad asmeninių pinigų ir santaupų saugojimas yra ne policijos ar banko atsakomybė, o žmogaus asmeninė atsakomybė. Nepasiduoti sukčiams ir visuomet labai skeptiškai vertinti visus pasiūlymus greitai praturtėti be rizikos. „Čia turiu unikalų gerą pasiūlymą“ – saldžiakalbiai, ir tie, kurie skambina, ir tie, kurie, matome, dabar labai aktyvūs internetu, netgi su deep fake vaizdo reportažais matėme, kaip impersonuoja ir buvusius premjerus, ir prezidentą, kalba to žmogaus kalba, siūlo kažkokią naują revoliucinę investavimo platformą – čia beveik visuomet tai yra sukčiai.

Kai kažkas siūlo: „Štai čia investuokite be rizikos“, nesvarbu, kas tai rekomenduoja – ar aš, ar Arvydas, ar prezidentas – tai yra sukčiai, kurie bando prisidengti kitų žmonių vardu. Labai dažnai žmogus susivilioja: „Čia galima uždirbti per mėnesį 50 proc. grąžą“. Bando pervesti tuos pinigus toms sukčių platformom ir, aišku, visuomet praranda tuos pinigus.

Bankai dirba, šimtai žmonių dirba prie pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos, ir yra įvairiausi algoritmai, kur bandoma sustabdyti, kai matome, kad vyksta, pavyzdžiui, nestandartinis, labai didelis pavedimas į kažkokią keistą šalį, keistos paskirties. Kartais susisiekiame su klientu, paklausiame, ar tikrai jis supranta, ką daro, kartais jie susimąsto, ypač jeigu banko ekspertas pasako, kad tai gali būti sukčiavimo atvejai.

Bet būna tokių atvejų, kai jie užpyksta ir sako: „Čia nesikišk, čia mano pinigai, kodėl tu stebi, kur tie pinigai keliauja?“. Dažnai perveda tuos pinigus sukčiams, o paskui, jau po savaitės ar dviejų, kreipiasi su policijos pagalba. Kiekvieną kartą reikia atsiminti, kad visi tokie revoliuciniai pasiūlymai greitai praturtėti yra sukčiai, ir juos reikia ignoruoti, o jeigu neignoruoti, tada pranešti policijai.

Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat matosi įvairių pasiūlymų, skelbimų, kurie iš tiesų yra apgaulės būdu viliojami. Ar jums teko su tuo susidurti ir ką jūs galvojate dėl tų sukčiavimo atvejų, kurių išradingumas didėja? Ką patartumėte žmonėms, kurie įsigyja?

A. Avulis: Reikėtų išsiugdyti kritinį įvertinimą, kritinį mąstymą, kad niekas jums telefonu neskambins ir nesiūlys labai gerų sandorių, nes tuos gerus sandorius visi daro patys.

Suprantate, kodėl kažkas turi jums pasiūlyti labai gerą pirkinį – parduoti, nusipirkti būstą ar dar kažką už labai žemą kainą? Tiesiog reikėtų visada užduoti tą klausimą: kodėl? Juk taip nebūna gyvenime, bet kažkaip suveikia, taip norisi, ima ir padaro žmonės.

N. Mačiulis: Taip, dar galėčiau paminėti populiariausius. Aišku, su būsto pardavimu gal sunkiau sukčiams įsisukti, bet su nuoma yra labai populiarios formos – įkelia skelbimą ne savo būsto nuomos, turi nuotraukas, gal pavogtas, paėmė iš kažkokių kitų portalų ir parašo kainą gerokai žemesnę negu rinkos, kad sukurtų susidomėjimo paklausą.

Paskambina pirkėjas, sako: „Oi, ne, jau išnuomavome ką tik čia“, paskui perskambina už valandos, sako: „Žiūrėkit, nuomininkas atsisakė, jeigu norite, bet aš čia turiu daug susidomėjusių, ateina pažiūrėti, tai darykite rezervaciją“, visokiausiais būdais sukuria skubėjimo skatinimą. „Skubėk, jeigu nori gauti čia pigiai. Aš tau rezervuosiu tą butą, bet tu turi padaryti man pavedimą“. Tai beveik garantuotai yra sukčių atvejai.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

Autorius: Gerda Vaičiūnaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama