MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Šviečiamoji žurnalistika • 2026.01.14 14:37

„Mokslo dvikova“. Nešvarios polittechnologijos ar vertybės: kas valdo Lietuvos politiką?

Žinių radijas
Žinių radijas

Turinį įkėlė

Your browser does not support the audio element.

Į Krašto apsaugos ministeriją sukviesti influenceriai, kuriems buvo paaiškinta, kad premjerė planuoja mažesnį gynybos biudžetą nei žadėta, vėliau socialiniuose tinkluose paskleidė žinutes, esą gynybos finansavimas nesieks 5 proc. nuo BVP. Tačiau jau kitą dieną Vyriausybė paskelbė, kad numatomas biudžetas sieks 5,38 proc. Tai sukėlė klausimų – ar Krašto apsaugos ministerijos vadovybė, galbūt klaidingai informuota, nepasinaudojo nešvariomis polittechnologijomis? O patys influenceriai nesąmoningai tapo nešvarių polittechnologijų įrankiu? 

Nešvarių polittechnologijų produktu neretai vadinamas Remigijus Žemaitaitis. Viešojoje erdvėje sklando naratyvas, neva, už šio politiko nugaros stovi polittechnologijų profesionalai, patariantys, kaip skaldant visuomenę galima valdyti ir auginti reitingus.

Ne vienas eilinis Seimo narys privačiai pripažįsta, kad dalyje balsavimų neišreiškia savo tikrųjų pažiūrų – balsuoja prieš savo vertybes, nes kitaip tai nepatiktų rinkėjams ar partijai. Tokia politinė savicenzūra – irgi vienas iš polittechnologijų rezultatų: visuomenės nuomonė ir reitingai tampa stipresni nei vertybinis stuburas.

Išjungus kameras politikai neretai pasidalina kritišku požiūriu į savo partijas ar jų lyderius, tačiau vos įsijungus kameroms drąsa dingsta. Kaina per didelė – žemesnė vieta rinkimų sąraše. Taip kuriama vienybės ir stiprybės iliuzija, kuri iš tiesų tėra dar viena polittechnologinė konstrukcija.

Nešvarios polittechnologijos iškreipia demokratinį procesą, nes jų tikslas – ne tiesa ar vertybės, o valdymas per emocijas, baimes ar klaidinimą. 

Kas valdo Lietuvos politiką? Nešvarios polittechnologijos ar vertybės? Kokie yra pagrindiniai polittechnologijų metodai? Kodėl daliai politikų svarbiau populiarumas nei vertybiniai tikslai?

Laidoje dalyvauja Kauno Technologijos universiteto dr. Vytautas Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Lauras Bielinis. 

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Viršelio iliustracija: pexels.com

Autorius: Jonė Sąlygaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-03-09

Nuo heroino bangos iki ekranų spąstų: kaip keitėsi Klaipėdos priklausomybių žemėlapis

Nuo heroino bangos iki ekranų spąstų: kaip keitėsi Klaipėdos priklausomybių žemėlapis
2026-03-09

Pakelk akis virš jūros lygio: Klaipėdoje startuoja projektas, kviečiantis išsilaisvinti iš priklausomybių ir melagienų liūno

Pakelk akis virš jūros lygio: Klaipėdoje startuoja projektas, kviečiantis išsilaisvinti iš priklausomybių ir melagienų liūno
2026-02-22

Kaip atrodo sumani Švedija iš arti | Gargždapilis

Kaip atrodo sumani Švedija iš arti | Gargždapilis
2026-02-19

Rykliai. Lietuva

Rykliai. Lietuva
2026-02-19

Rykliai. Lietuva

Rykliai. Lietuva
Dalintis straipsniu
„Mokslo dvikova“. Nešvarios polittechnologijos ar vertybės: kas valdo Lietuvos politiką?