„Mokslo dvikova“. Ar Lietuvos demokratijai iškilo grėsmė?

Seimas davė startą dvidešimtajai Lietuvos vyriausybei nepaisant didelio visuomenės, ypač kultūros bendruomenės pasipriešinimo. Didžiausią nepasitenkinimą sukėlė sprendimas į kultūros ministro poziciją deleguoti niekaip su šia sritimi nesusijusį Ignotą Adomavičių, kuris yra tolimas Remigijaus Žemaitaičio giminaitis. Tiek daugumos partijos, tiek prezidentūra ignoravo visuomenės kritiką. Politikos apžvalgininkas Paulius Gritėnas reaguodamas į valdžios veiksmus įspėja, kad politikai pasinaudodami pačia demokratija siekia ją iš vidaus sunaikinti.

Viena vertus, jokios demokratinės procedūros ar įstatymai nebuvo pažeisti – vienos iš valdančiosios daugumos partijų, kuri gavo visuomenės mandatą, kandidatas paskirtas ministru. Kita vertus, kaip akcentuoja Paulius Gritėnas, demokratija nesibaigia rinkimais – juos turi sekti dialogu, racionalia diskusija ir konsensuso paieška grįsti sprendimai. Šiame kontekste, kai iškyla grėsmė pačiai demokratijai, P. Gritėno manymu, pateisinamas pasipriešinimas ir nedemokratinėmis priemonėmis. Tad, ar valdžia elgiasi nedemokratiškai? Ar galima nedemokratinėmis priemonėmis gelbėti pačią demokratiją?

Apie tai kalbėsime su Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitiku, politologu Vladimiru Laučiumi bei Mykolo Romerio universiteto profesoriumi, politologu Vytautu Dumbliausku.

Laidą remia Medijų rėmimo fondas.

Viršelio iliustracija: pexels.com

Autorius: Lukas Oželis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama