„Mokslo dvikova“. Koks turėtų būti Europos santykis su savo tamsia praeitimi?

Apibrėžiant Vakarų civilizaciją, be kultūrinių ištakų referuojama ir į liberalią demokratiją, žmogaus teises, racionalumą, mūsų pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui. Šiuo pagrindiniu neretai girdime Europos politikų moralizavimą kitoms šalims dėl žmogaus teisių pažeidimų, valstybių naudojamos prievartos. Tačiau pačios Europos istorija toli gražu nėra „švari". Besiformuojant liberaliai demokratijai, žmogaus teisių sistemai Europos šalys vykdė imperialistinę politiką likusiame pasaulyje. Ką jau kalbėti apie du pasaulinius karus ir Holokaustą. Šiuolaikinės kritinės teorijos, ypač kairiosios, dažnai kvestionuoja tradicinius Vakarų apibrėžimus, pabrėždamos kolonializmo, vergovės, imperializmo ir sisteminio rasizmo istoriją kaip neatsiejamą, o ne periferinę Vakarų civilizacijos raidos dalį, teigdamos, kad šie tamsūs aspektai yra ne tik nukrypimai, bet ir esminiai jos formavimosi aspektai.

Koks Europos santykis su savo praeitimi? Ar Europa perdėtai save kritikuoja, ar kaip tik per mažai atsižvelgia į savo tamsią praeitį? Kokią įtaką tai daro politikai?

Apie tai padiskutuosime su Politikos ir religijos antropologe, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Gražina Bielousova bei Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesoriumi Povilu Aleksandravičiumi.

Laidą „Mokslo dvikova“ remia Medijų rėmimo fondas.

Viršelio iliustracija: pexels.com

Autorius: Lukas Oželis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama