„Istorinės paralelės“. Kaip atrodė diplomatija viduramžiais?
Žinių radijas
Turinį įkėlė
Neseniai, rugsėjo 28-ąją, buvo minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena. Šią dieną prisimenama Vilniaus įkūrimo istorija. Anot legendos, Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas susapnavo sapną, pranašavusį Vilniui garbingą Lietuvos sostinės ateitį. Tačiau Gedimininas garsus ne tik savo sapnais. Prisimenami Gedimino laiškai.Yra išlikę 6 iššifruoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškai, parašyti 1323-1324 metais. Šie laiškai yra vieni pirmųjų išlikusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų. Kadangi jie buvo siųsti Vakarų Europai, popiežiui, prekiautojams, ir amatininkams, parašyti lotynų kalba.
Viename iš laiškų Gediminas aiškina, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra labai tolerantiška krikščionims ir tik kryžiuočių riterių padaryta žala trukdo krikštui. Taip pat jis mini, kad nusiuntė laišką popiežiui ir ketina pasikrikštyti pagal katalikų apeigas. Gediminas kviečia riterius, ginklanešius, prekiautojus, gydytojus, kalvius, račius, batsiuvius, kailiadirbius, malūnininkus ir kitus atvykti į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, užsiimti prekyba ir išpažinti tikėjimą be jokių apribojimų. Valstiečiams pažada, kad jie galės dirbti savo žemę dešimt metų ir nemokėti jokių mokesčių. Prekiautojai taip pat atleidžiami nuo bet kokių muitų ar mokesčių.
Šie laiškai akivaizdus Gedimino diplomatijos įrodymas. O kaip apskritai atrodė diplomatija viduramžiais? Kaip buvo deramasi, apgaudinėjama, gudraujama, tuokiamasi tam, kad įgautum daugiau galios ir valdžios?
Laidoje dalyvauja VU rektorius, istorikas Rimvydas Petrauskas ir žurnalistas, istorikas Virginijus Savukynas.
Viršelio iliustracija: pexels.com.
Laidą remia Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Raigardas Musnickas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
