„Istorinės paralelės“. Kaip Lietuvoje veikė KGB?
Žinių radijas
Turinį įkėlė
2006-aisiais Lietuvos Respublikos Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė Tuskulėnų aukų atminimo dieną. Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų asmenų palaikai – pagal SSSR karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Pirmaisiais antrosios sovietinės okupacijos metais okupacinė valdžia vykdė žiaurias represijas prieš Lietuvos piliečius, pasitelkdama neteisėtus „įstatymus“. NKVD, NKGB, MGB ir joms pavaldžios arba su jomis susijusios institucijos persekiojo ir žudė sovietų valdžios priešininkus. Žmonės, nesusitaikę su Lietuvos okupacija, buvo persekiojami, tardomi ir žudomi, vėliau slepiant nusikaltimų pėdsakus.
Kokios istorijos (nutikimai) geriausiai iliustruotų, kaip okupuotas šalis, Lietuvą buvo apraizgiusi KGB ir panašios struktūros? Kokie buvo jos veiklos metodai prieš civilius, prieš šviesuomenę, prieš rezistentus, disidentus? Kas buvo tie KGB‘istai, kokie žmonės sutikdavo bendradarbiauti, kolaboruoti, išduoti, kankinti? NKVD pareigūnai žydai, koks jų procentas? Kokių tautybių daugiausia tarp KGB vadovybės? Ar demokratinės šalys supranta, kaip veikia KGB? Ar šiandieninės autoritarinių režimų represinės struktūros tokios pat žiaurios/ efektyvios?
Laidoje dalyvauja Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadovė humanitarinių mokslų daktarė Kristina Burinskaitė ir politikas, valstybės istorinės atminties formuotojas, sovietinius nusikaltimus ir lietuvių rezistenciją tiriantis istorikas, mokslų daktaras Arvydas Anušauskas.
Laidą remia Medijų rėmimo fondas.
Viršelio iliustracija: pexels.com
Autorius: Raigardas Musnickas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
