Dažniausi klausimai apie presbiopiją

Senatvinė toliaregystė, arba kitaip presbiopija, – natūralaus amžėjimo išraiška. Kaip su metais atsirandančios raukšlės ar žili plaukai, taip ir presbiopija yra neišvengiama akies ypatybė.

Kodėl atsiranda presbiopija?

Visą gyvenimą mūsų akys akomoduoja – keičia laužiamąją gebą ir prisitaiko matyti įvairiu atstumu nutolusius objektus. Skaidri akyje esanti struktūra lęšiukas yra lankstus ir akomodacijos metu veikia panašiai kaip fotoaparato fokusavimo sistema. Po 40-ųjų gyvenimo metų lęšiukas pradeda standėti ir akomodacija pamažu silpnėja – iš arti objektai pamažu tampa vis mažiau ryškūs, kol apie 45–50 metus darosi vis sunkiau įžiūrėti iš arti esančius daiktus, tenka tolinti skaitomą tekstą, telefoną ir padidinti smulkų šriftą. Kai atsiranda diskomfortas ar neužtenka atitolinti ranką, tenka įsigyti pirmuosius skaitymui skirtus akinius. Akinių stiprumas gali keistis ir dioptrijų skaičius didėja su amžiumi, kol galutinai stabilizuojasi. Ir nors koduojama kaip diagnozė, presbiopija labiau yra ne liga, o natūrali neišvengiama amžėjimo dalis.

Kodėl kiti žmonės skaito be akinių?

Įprastai sveikos akys iki 40–45-ųjų gyvenimo metų mato gerai visais nuotoliais. Tačiau, esant trumparegystei, žmonės prastai mato į tolį, todėl nešioja akinius ar kontaktinius lęšius. Iš arti matymas yra puikus. Tačiau su amžiumi, priklausomai nuo trumparegystės laipsnio, iš arti matymas nebūtinai pradeda prastėti. Todėl dauguma trumparegių ir bėgant metams iš arti gali skaityti be akinių. Tikriausiai ne vienas esame susidūrę ar girdėję apie senolius, kurie net sulaukę solidaus amžiaus geba skaityti be akinių.

Ar būtina dėtis akinius žiūrint iš arti?

Skaitymo akiniai matomą vaizdą padidina ir priartina. Jie nekeičia pačios akies savybės akomoduoti ir negydo kitų būklių. Presbiopijos pradžioje akomodacija silpnėja, tačiau dar nėra visiškai išnykusi, todėl akys sugeba įskaityti, tačiau, paprastai sakant, įsitempia ir gali sukelti papildomą akių nuovargį, net galvos skausmą. Todėl, ar būtina dėtis akinius skaitymui, sprendžia pats žmogus. Jeigu žmogus visiškai neskaito, jo neryškus matymas iš arti netrukdo, akys neįsitempia, akinių dėtis nebūtina, tačiau norint matyti ryškiai ir įskaityti smulkų tekstą be papildomų pastangų – akiniai kaip tik tai ir atlieka.

Ar yra kitų sprendimo būdų be akinių?

Seniau akiniai iš arti buvo vienintelis šios amžėjimo problemos sprendimo būdas. Tačiau medicina tobulėja ir jau gali pasiūlyti kelis kitus senatvinės toliaregystės koregavimo būdus.

Jei nenoras nešioti akinių yra dėl estetinių priežasčių, galima rinktis kontaktinius lęšius. Tiesa, šis sprendimo būdas labiau palankesnis trumparegiams ar toliaregiams žmonėms, kuriems akiniai reikalingi tiek į tolį, tiek į artį. Jei nesimato tik smulkaus teksto ir norisi matyti ryškiau tik iš arti skaitant, kontaktinių lęšių neverta įsidėti ir išsiiminėti daugybę kartų per dieną.

Vis labiau populiarėjantis Lietuvoje senatvinės toliaregystės gydymo būdas – lazerinė regos korekcija būtent presbiopijai koreguoti. Tačiau tai yra jau operacinis gydymo metodas ir toli gražu ne visiems tinkamas.

Su amžiumi per gyvenimą skaidrus buvęs lęšiukas pradeda standėti, o su laiku ir drumstėti, todėl vystosi senatvinė katarakta. Katarakta gydoma operacijos būdu pakeičiant drumstėjantį lęšiuką nauju skaidriu intraokuliniu lęšiu. Labiausiai paplitęs vienažidininis dirbtinis intraokulinis lęšis, kai po operacijos pacientai gerai mato į tolį, o iš arti reikalingi skaitymo akiniai. Tačiau yra ir kitokių modelių, kaip ištęsto židinio ar daugiažidininiai intraokuliniai lęšiai, kurie po operacijos užtikrina matymą tiek iš arti, tiek iš toli. Todėl jei senatvinė toliaregystė ir akiniai sukelia daug nepatogumų ir jau yra katarakta, planuojant operaciją geriausią dirbtinio lęšio pasirinkimą reikėtų aptarti su kataraktos chirurgu.

Ar akių lašai gydo presbiopiją?

Dar prieš 10 metų lašai presbiopijai gydyti skambėjo kaip utopija. Tačiau dabar jie jau yra realybė. Pirmieji lašai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Maisto ir vaistų administracijos patvirtinti dar 2021 metais, tai vaistai „Vuity“. Antrieji – „Qlosi“ – patvirtinti 2023-iaisiais, tačiau komerciškai pasiekiami Amerikoje nuo 2025 metų balandžio mėnesio. Abiejų vaistų sudėtyje yra pilokarpinas, kuris nėra naujas vaistas akių ligoms gydyti. Šio vaisto mechanizmas – vyzdžio sutraukimas (miozė), kuris kai kada reikalingas uždaro kampo glaukomai gydyti ir prieš tam tikras lazerines akių procedūras. Lašų tikslas – sukurti matymą tarsi pro skylutę ir taip fokusuoti žvilgsnį žiūrint į artimus objektus, nes, susitraukus vyzdžiui, laikinai pagerėja regėjimas iš arti. Lašai veikia ribotą laiką ir jų poveikis yra grįžtamas. Kai kurie pacientai efektu labai džiaugiasi, tačiau ne visi. Vienas iš galimų dažnesnių vaistų poveikių – galvos skausmas, akių paraudimas, ašarojimas.

Nuo 2025 metų liepos 31 dienos JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino jau trečiąjį vaistą presbiopijai gydyti „Vizz“, kurio veiklioji medžiaga jau kita nei pirmųjų dviejų ir kiek ilgiau veikianti. Ketvirtasis vaistas dar laukia administracijos patvirtinimo, o penktasis sulaukė teigiamų galutinių klinikinių tyrimų duomenų ir bus pateiktas svarstymui dėl patvirtinimo ateityje.

Deja, nė vienas iš šių paminėtų vaistų nėra patvirtintas Europoje, todėl Lietuvoje jų nėra, tad galimybės presbiopiją koreguoti akių lašais neturime. Vis tik, nepaisant galimų šalutinių vaistų poveikių ir ilgalaikio lašinimo, dar viena gydymo galimybė ir galimas akinių išvengimas – viliojanti perspektyva ateičiai tiek akių gydytojams, tiek pacientams. O iki tol, kol šie lašai pasieks Europą, ir toliau pagrindiniu presbiopijos koregavimo metodu išlieka akiniai, didinantys vaizdą iš arti.

Nuotrauka. Senatvinė toliaregystė – natūrali, su amžiumi progresuojanti akių ypatybė / www.pexels.com nuotr.

Priešais šviesių plytų sieną stovinčios ir akinius laikančios moters nuotrauka. Pirmajame plane yra link fotoaparato objektyvo ištiesti akiniai storais, stačiakampiais rėmeliais, kurių plastiką margina šviesūs ir tamsūs raštai. Dešinėje į kadrą patenka akinius laikantys moters kairiosios rankos pirštai šviesiai lakuotais nagais. Už akinių stovinti moteris yra kiek susiliejusi. Ji vilki šviesią laisvą palaidinę ir megztuką, ant krūtinės krenta tiesūs šviesinti plaukai, kiek pridengiantys kairę veido pusę. Ji šypsosi kiek pravertomis lūpomis, aplink jas išryškėja tamsios lanko formos raukšlelės. Atrodo, kad moteris tiesia akinius, kurie padėtų ją pamatyti ryškiau.

Autorius: Aistė Varoniukaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama