Vėl susitikome suvienyti maldos

Rugsėjo 4 dieną Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra dūzgė kaip bičių avilys. Rodos, tai tikrai turėtų būti ypatingos rimties ir ramybės vieta. Bet kaip gali ištylėti džiaugsmą susitikimo akimirką?! Apsikabino bičiuliai, kurie matėsi gal prieš metus, penkerius, o gal prieš visą dešimtį ir dar daugiau. 30-ą kartą į Lietuvos aklųjų maldos dieną atvykę piligrimai iš visos Lietuvos buvo nuoširdžiai priimti Šiaulių šventovėje. Šios parapijos tikintieji svečius pasitiko iškilmingais vargonų garsais ir katalikų bažnyčios paskelbto Vilties metų jubiliejaus proga plačiai atvertomis šventovės durimis. Jautėmės nepaprastai pagerbti, kai šv. Mišių aukai prie altoriaus stojo net trys dvasininkai. O svarbiausia – jai vadovavo Šiaulių ganytojas J. E. Darius Trijonis. Mane, kaip nuolatinį šių Maldos dienų piligrimą, apėmė sugrįžimo jausmas: čia buvau, kai 1997-aisiais pasveikinome ką tik sukurtos vyskupijos ganytoją Eugenijų Bartulį, o dabar vėl toje pačioje vietoje džiaugiamės ką tik paskirtu naujuoju vyskupu, mūsų bendruomenei parodžiusiu tiek dėmesio! O ir pats vyskupas neslėpė savo džiaugsmo sveikindamas piligrimus: „Koks nuostabus dalykas, kai susitikimą pradedame bendra malda, garbindami ir prašydami Viešpatį palaimos savo gyvenimui, stiprybės ir reikalingų dovanų. Labai gražu, kad jūs esate tokia darni, susitelkusi bendruomenė, sugebanti švęsti ir šlovinti Dievą“, – džiaugėsi Šiaulių vyskupijos ordinaras. Homilijoje ganytojas drąsino: „Jūs kiekvienas turite tokių dovanų, kuriomis galite praturtinti pasaulį. Ypatingą jautrumą – jausti širdimi. Nesustokite, kai sunku, nesuprantama. Kai vienos durys užsiveria, kitos atsidaro. Jei bandysite jas atidaryti imdami už baimės rankenos, jos tik užsivers stipriau, o kai imsite už vilties rankenos – jos atsivers į šviesą. Būkite vilties liudytojais!“

Padėkojęs koncelebravusiems šv. Mišių auką kancleriui Tomui ir svečiui kunigui iš Platelių Pauliui, Šiaulių ordinaras piligrimus išlydėjo iškilmingu ganytojišku palaiminimu.

O toliau? Kaip jau esame įpratę, organizatorių, tai yra, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS), buvome pavaišinti sočiais pietumis ir išskubėjome į pažintines ekskursijas. Kas į Kryžių kalną galbūt surasti prieš 28 metus šalies neregių bendruomenės pastatyto kryžiaus, kas – gidų vedami susipažinti su miestu ir jo apylinkėmis. Ir vėl, kaip visada, kelionės pabaigoje buvome pavargę, bet laimingi. Džiaugėsi ir LASS prezidentas Paulius Kalvelis: „Kol renkamės, kol suvažiuojame, Aklųjų maldos diena bus organizuojama.“ Šiaulių vyskupas nuoširdžiai stebėjosi tokiu gausiu mūsų bendruomenės dalyvavimu. „Tai vienintelė tokia nevyriausybinė organizacija, visiškai užpildžiusi katedrą. Atvažiuokite ir kitąmet“, – kvietė Ekscelencija. 33 mūsų organizacijos filialai susibūrė į šią piligrimystę. Daugiau kaip 600 dalyvių. „Džiaugiuosi! – sakė P. Kalvelis. – Kitais metais minėsime organizuotos neregių veiklos šimtmetį. Turiu vilties, kad šį jubiliejų prisiminsime ir maldoje. Tikėkimės, kad svarbiausioje Lietuvos šventovėje, Arkikatedroje“, – viltingai dalijosi planais prezidentas.

Nuostabu, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bei jų bičiulių bendruomenėje per iškilmingą Visatos Kūrėjo garbinimą vyksta tokios prasmingos šventės. Susitinkame, stiprėjame, liudijame gyvenimą ir dalijamės viltimi. Susitikime vėl, dar viename jubiliejuje!

Arvydas Markevičius

Nuotrauka. Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje vos tilpo 30-ą kartą į Lietuvos aklųjų maldos dieną susirinkę LASS bendruomenės nariai / redakcijos archyvo nuotr.

Akimirka iš Maldos dienos Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Kairėje nuotraukos pusėje pirmajame plane iš dešiniojo šono ir kiek iš nugaros užfiksuoti klauptuose stovintys tikintieji, o dešinėje nuotraukos pusėje, antrajame plane – trys prie altoriaus Mišias laikantys dvasininkai. Tikintieji vilki drabužius ilgomis rankovėmis, daug kas mūvi kelnes. Vieni stovi tiesiai, kiti remiasi į priešais esančių klauptų atkaltes plokščiu viršumi. Dvasininkai vilki ilgą, šviesią albą ilgomis rankovėmis ir tamsų laisvą arnotą ant viršaus. Jie laiko kiek pakėlę į priekį ir per alkūnes sulenkę rankas. Priešais juos stovi medinis, balta medžiaga užtiestas altorius, ant jo padėtas tamsus kryžius. Katedros šviesios sienos papuoštos kolonomis ir įvairiais smulkesniais elementais. Šventovėje tvyro rimtis, tikintieji atrodo susitelkę į dvasininkų vedamas pamaldas.

Autorius: Redakcija

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama