Apie kasdienybės šventumą

Kai saulėtą rugsėjo 4-osios rytą minia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) maldininkų pradėjo gužėti į Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą, atrodo, nuščiuvo visas grakščios baltosios katedros šventorius. Jame šurmuliavo apie 600 piligrimų – visi linksmai nusiteikę, susitikę bičiulį ar jau susikaupę maldai – savo buvimu maldos šventovėje dar kartą parodė, kad ir paprastose dienose yra daug susimąstymo, gilios minties ir atgailos akimirkų.

Tradicinę Aklųjų maldos dieną šv. Mišias aukoti pasirengęs vyskupas Darius Trijonis drauge su Šiaulių vyskupijos kurijos kancleriu kun. Tomu Kedušiu ir Platelių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos rezidentu kun. Pauliumi Jaraminu padėkojo už jautrią bendrystės, maldos ir susitikimo dieną. Vieni kitiems galime tik palinkėti tokios prasmingos kasdienybės.

Viršelyje – LASS bendruomenė Maldos dienoje Šiauliuose / redakcijos archyvo nuotr.

Apvali rugsėjo mėnesio žurnalo „Mūsų žodis“ viršelio nuotrauka, kurioje priešais Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedrą būriuojasi LASS bendruomenės nariai. Saulėtą dieną ant rudų plytelių grindinio mirguliuoja įvairiaspalvė minia. Dauguma dalyvių atrodo vyresnio amžiaus, bet galima rasti ir kelis jaunus veidus. Atrodo, kad žmonės buriasi į grupeles, šnekučiuojasi tarpusavyje, vaikštinėja ir laukia. Už jų dešinėje nuotraukos pusėje į kadrą iš dalies patenka baltas katedros fasadas su aukštais viršuje lenktais langais ir raudonomis čerpėmis dengtu stogu. Kairėje pusėje, pačiame priekyje, stūkso didelis, maždaug iki juosmens siekiantis, akmuo plokščiu viršumi ir grublėtu šonu. Tolėliau žaliuoja veja ir auga aukšti lapuoti medžiai. Fone stovi geltonas dviaukštis pastatas su tamsiai raudonų čerpių stogu, šalia auga keli už jį šiek tiek aukštesni medžiai. Viršuje atsiveria giedras dangus su vienu kitu tolumoje plaukiančiu baltu debesėliu. Maldos dienos dalyviai atrodo nusiteikę paminėti gražią dieną kartu.

REALUS VAIZDAS. Viršelio nuotrauka didesne amplitude, dabar ji – stačiakampė. Nuotraukos dešinėje pusėje į kadrą patenka dar daugiau žmonių, o kairėje – daugiau akmens.

PROTANOPIJA. Tas pats vaizdas pateiktas ne toks spalvotas, kaip realus. Jis neatrodo visiškai juodai baltas, tačiau gana stipriai išblanksta ir įgauna rudą atspalvį.

GLAUKOMA. Nuotraukos centras vis dar ryškus, spalvos nepakitusios, tačiau nuo centro į šonus vaizdas po truputį blanksta, kol galiausiai kampuose visai užtemsta. Kairėje uždengiamas beveik visas akmuo, veja ir medžiai, viršuje taip pat pritemdomas dangus ir katedros viršus.

DIABETINĖ RETINOPATIJA. Šiame pavyzdyje visiškai aptemdytas nuotraukos kairysis apatinis kampas, dėl to nematyti akmens apačios ir dalies arčiausiai stovinčių žmonių kojų, o likusioje nuotraukoje vaizdą taip pat protarpiais uždengia nedidelės tamsios dėmės.

KATARAKTA. Šiuo atveju visas vaizdas toks pat kaip realus, tik visiškai susiliejęs, dėl to smulkesnės detalės nėra įžiūrimos.

TINKLAINĖS ATŠOKA. Šiame pavyzdyje apatinėje nuotraukos dalyje įstrižai uždengiama apatinė vaizdo dalis, todėl nematyti dalies arčiausiai stovinčių žmonių kojų ir didžiosios dalies grindinio.

AMŽINĖ GELTONOSIOS DĖMĖS DEGENERACIJA. Regėjimo plotis ir spalvos nepakitę, tačiau pats vaizdinio centras – nematomas. Šiuo atveju nematyti didelės dalies viduryje nuotraukos esančios minios.

PIGMENTINIS RETINITAS. Šiame pavyzdyje įžiūrimas tik pats nuotraukos centras, kuris yra ovalo formos – galima įžvelgti tik nedidelę dalį žmonių, fone augančių medžių lapiją, geltono pastato kraštą ir katedros kampą.

Autorius: Redakcija

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama