Iš žaidynių Japonijoje - įspūdinga medalių puokštė

Iš žaidynių Japonijoje - įspūdinga medalių puokštė...Česlovas KAVARZA „Mūsų sportininkai pranoko lūkesčius. Tikėjomės 4–6 medalių, o jie iškovojo kone dvigubai“, – puikiu klausos negalią turinčių atletų pasirodymu 25-osiose deflimpinėse vasaros žaidynėse Japonijoje džiaugėsi Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto prezidentas ir Lietuvos delegacijos vadovas Edvinas KRIŪNAS. Svarbiausiose ketverių metų ciklo varžybose – deflimpiadoje lietuviai iškovojo net 10 medalių: tris aukso, keturis sidabro ir tris bronzos. Mūšis iki paskutinio atodūsio Dramatiškiausia ir maloniausiai pasibaigusi kova vyko rutulio stūmimo sektoriuje. Iki paskutinio bandymo, paskutinio atodūsio. Finalas pateisino gausiai susirinkusių žiūrovų lūkesčius su kaupu. Kaipgi nesidžiaugsi tokiu finalu, kai jam pasibaigus triumfavo du lietuviai: auksą iškovojo Mindaugas Jurkša, sidabrą – Vytenis Ivaškevičius. Pavojingiausias varžovas – 2024 metų pasaulio čempionate iš lietuvių auksą atėmęs lenkas Oskaras Kokoszewskis – Japonijoje turėjo tenkintis bronza. Kova dėl aukso prasidėjo lenko iššūkiu – 16 m 53 cm. Trečiuoju bandymu M. Jurkša pasiuntė rutulį 16,67 m. Tačiau lietuvis pirmavo trumpai. O. Kokoszewskis tuoj pagerino rezultatą – 16,86 m. Kaip parodė tolesni įvykiai, viską nulėmė penktieji stipruolių bandymai. M. Jurkša švystelėjo rutulį už 17 m ribos – 17,07 m. Negana to, lenką į trečią vietą „nuleido“ V. Ivaškevičius, pasiuntęs 7 kg metalinį „kamuoliuką“ – 16,93 m. Šauniai kovojo ir trečiasis Lietuvos atstovas Šarūnas Zdanavičius. 15 m 28 cm rezultatas jam garantavo aukštą 6-ą vietą. M. Jurkša deflimpiniu čempionu tapo pirmą kartą. Mūsų galiūnas šio titulo link nuosekliai ėjo daug metų. „Mano sporto karjeros kelias buvo ne rožėmis klotas – susidūriau su daug iššūkių. 2013 m. likau 7-oje vietoje, 2017-aisiais buvau 3-ioje, o 2022-aisiais – 2-oje, – pasakojo M. Jurkša. „Iš visų pasiruošimo ciklų šis ciklas buvo sunkiausias, kankino traumos, kurios buvo rimtos, – tęsė pasakojimą Mindaugas. – Likus metams iki žaidynių maniau, kad baigsiu karjerą, tačiau padedant Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui, gydytojui Vyteniui Trumpickui, treneriui Mantui Jusiui, „Jusis training“ komandai reabilitaciniu ir kitokiais medicinos būdais, pavyko išvengti operacijos. Didžiausias palaikymas buvo mano šeima, žmona. Dėl geresnių rezultatų, teko atskirai nuo šeimos devynis mėnesius gyventi Vilniuje. Džiaugiuosi, kad pasiaukojimas davė rezultatą.“ Pavykusi medalių medžioklė Labai pasistengė orientavimosi sporto meistrai, iškovoję 5 medalius – po vieną aukso ir sidabro, tris – bronzos. Žaidynių didvyre tapo Gedvilė Diržiūtė. Ji asmeniškai buvo greičiausia ilgosios trasos rungtyje. Kartu su Mikalojumi Makutėnu, Adrija Atgalaine ir Roku Koveckiu pelnė vicečempionės titulą komandų estafetinio sprinto rungtyje, o su R. Koveckiu, po komandų estafetinio supersprinto rungties, dar pasidabino ir bronzos medaliu. Tad lietuvaitė žaidynėse iškovojo visų spalvų medalius. Su trimis medaliais (1 sidabro ir 2 bronzos) į Lietuvą grįžo ir R. Koveckis. Orientacininkai nebandė Lietuvos delegacijos aistruolių kantrybės. Jau antrąją žaidynių dieną pažėrė medalių. Iš pradžių ryte Lietuvos ketvertukas pelnė vicečempionų titulą mišrių komandų estafetinio sprinto rungtyje, po pietų R. Koveckis, G. Diržiūtė mišrių komandų estafetinio supersprinto rungtyje tapo bronzos medalininkais. Estafetinio sprinto varžybose dominavo ukrainiečiai. Mūsų šalies atstovai, lipę favoritams ant kulnų, atsiliko vos 9 sekundėmis. Estafetinio supersprinto varžybose sulaukta ne tik kvapą gniaužiančios kovos, bet ir staigmenos. Auksą pelnę suomiai sugebėjo aplenkti ukrainiečius. O sensacijos grožis – vos 2 sekundės. Bronzą iškovoję R. Koveckis ir G. Diržiūtė taip pat buvo greta abiejų pirmaujančių komandų. Dvi dramos vienoje rungtyje Vidutinės trasos rungties varžybose Lietuvos atstovai išgyveno dvi dramas. Viena jų baigėsi laimingai – M. Makutėnas iškovojo bronzos medalį, kita – priešingai – G. Diržiūtė neišsilaikė prizininkių trejete. M. Makutėnas visų varžybų metu buvo ketvirtoje pozicijoje, ir kai niekas Lietuvos stovykloje netikėjo, kad gali kažkas pasikeisti, sulaukta apmaudžios varžovo klaidos. Pasaulio čempionas ukrainietis Dmytro Levinas, pretendavęs į nugalėtojo titulą, likus iki finišo 50 metrų, neužsiregistravo paskutiniame kontroliniame punkte. Ir tuomet į trečią vietą palypėjo lietuvis. Moterų grupėje nuo pirmųjų metrų į priekį išsiveržusi G. Diržiūtė kontrolinius punktus „rinko“ nepriekaištingai. Tačiau paskutiniai punktai lietuvei buvo tokie painūs, jog iš prizininkių smuktelėjo į 9-ąją vietą. Stabiliai rungtyniavusi A. Atgalainė užėmė 5-ąją vietą. Paskutinė rungtis – ne silpniems Kitą dieną toje pačioje Idzu Ošimos saloje laukė nežmoniško sudėtingumo ilgosios trasos rungtis. Moterų grupėje neapsakomo skanumo pergalę pasiekė mūsų coliukė – G. Diržiūtė. Gal jai papildomų jėgų suteikė iš varžybų vietos matomas šventasis Fudzijamos kalnas – ugnikalnis? Puikiai rungtyniavo ir kitos dvi Lietuvos atstovės: A. Atgalainė užėmė 6-ą vietą, Judita Volungevičienė – 8-ąją. Vyrų varžybose auksą sąlyginai nesunkiai iškovojo Nazaras Levickis iš Ukrainos. O dėl sidabro ir bronzos medalių vyko nuožmi kova, kurioje dalyvavo ir palangiškis R. Koveckis. Draugų džiaugsmui, sugebėjo užimti 3-iąją vietą. „Aš išpildžiau savo svajonę. Norėjau laimėti aukso medalį. Man pavyko iškovoti net trijų spalvų medalius – aukso, sidabro, bronzos. Ir esu tikrai patenkinta viskuo. Ilgojoje trasoje man labai patiko bėgti. Pajutau, kad ją „perkandau“. Varžybų vietoje buvo labai unikali gamta – gražus kraštovaizdis. Didžioji trasos dalis buvo lyg dykumoje. Tik prieš finišą buvo tankus miškas ir reikėjo didelio dėmesingumo, kad nesuklysčiau paskutiniuose kontroliniuose punktuose“, – deflimpinėse žaidynėse savo pasirodymą bei paskutinę trasą įvertino čempionė G. Diržiūtė. Finalas netruko nė dviejų minučių Graikų ir romėnų imtynių varžybose savo kovomis gerbėjams ir treneriams nervus kuteno deflimpinio čempiono titulą ginti atvykęs Mantas Kazimieras Sinkevičius. Svorio iki 77 kg grupėje kaunietis visus susitikimus pradėdavo varžovams leisdamas išsiveržti į priekį. Daugiausiai nerimo kėlė pusfinalio mūšis, kuriame jau po pirmosios minutės ukrainietis Stasas Čerepovskis pirmavo 5:0. Likus tik pusantros minutės M. K. Sinkevičius iš pradžių gavo tašką už varžovo pasyvumą, o netrukus, kai ukrainietis buvo priverstas gultis ant kilimo, kaunietis partnerio privalumus tiesiog ištaškė. Atlikęs net keturis suktukus, lietuvis išsiveržė į priekį 9:5. Užtat finale graiką Nikolaosą Iosifidį M. K. Sinkevičius suraitė per 1 min. 44 sek. Šmaikštuoliai pastebėjo, kad varžovą įveikė pagal labai panašią technologiją, kaip daromi sušiai – susukimo būdu. Esant rezultatui 1:0, lietuvis net keturis kartus varžovui pritaikė „suktuko“ veiksmą, todėl švieslentėje greitai nušvito rezultatas – 9:0. „Kol patekau į finalą, turėjau tris akivaizdžiai sunkesnes akistatas, – pripažino kaunietis. – Graikas į mūšį dėl aukso atkeliavo iš kitos varžybų tinklelio pusės, kurioje buvo silpnesni atletai, todėl ir buvo toks skirtumas.“ Treneris Saulius Liaugminas turėjo savo pastebėjimą apie auklėtinio iš pažiūros lengvą pergalę: „Kai Mantas pajaučia medalio kvapą – kai yra šalia jo, tada jis savotiškai atsipalaiduoja: nusikrato įtampos ir kovoja taip, kaip moka bei gali.“ Naujo dvejeto maloni staigmena Paplūdimio tinklinio aikštelėje Birutės Aleknavičiūtės ir Dorotėjos Keraitės iškovotas sidabras Lietuvos delegacijai buvo beveik kaip auksas. Dėl susiklosčiusių aplinkybių (nuolatinės partnerės Ingridos Milkintaitės sunkios traumos) šis dvejetas buvo suformuotas kone žaidynių išvakarėse, bet merginos kovojo lyg kartu būtų rungtyniavusios daug metų. Iki aukso lietuvėms pritrūko vos žingsnelio. Pusfinalyje pasiekusios fantastinę pergalę prieš amerikietes 2:1, lietuvės lemiamose varžybose nusileido žaidynių favoritėms – ukrainietėms. Galimai jaudulys ir varžybų svarba turėjo įtakos pirmą kartą tokio aukšto lygio varžybose kartu žaidusiam dvejetui. Treneris Paulius Matulis pasidžiaugė, kad auklėtinės pranoko save. „D. Keraitė žengia tik pirmuosius žingsnius tokio aukšto lygio tinklinyje, todėl šiam dvejetui dar viskas prieš akis“, – ugdytinėms jokių priekaištų neturėjo specialistas. Diskas skriejo rekordiškai toli Tašką lietuvių medalių skaičiuotėje padėjo išvakarėse 26-ojo gimtadienio sulaukęs disko metikas Mažvydas Paurys. Iš Rokiškio kilęs stipruolis įspūdingu 57 m 83 cm švystelėjimu ir net 1 m 69 cm pagerintu asmeniniu rekordu pelnė sidabro medalį, kuris Lietuvos delegacijai buvo paskutinis – dešimtasis. M. Pauriui sėkmingiausias buvo paskutinis – šeštas bandymas. Tačiau jis nepaklibino japono Masateru Yugami pozicijos. Rungties favoritas, žiūrovų numylėtinis ir žaidynių čempionas buvo nusviedęs diską 58,93 m. Po ilgos pertraukos diską panoręs mesti M. Jurkša sėkmingai įveikė kvalifikacines varžybas bei pateko į finalinį dvyliktuką. Lemiamose kovose dalyvavęs lietuvis pasiekė 41,15 m rezultatą ir liko greta pajėgiausių atletų. „Svarbiausiose varžybose asmeninį rekordą gali pasiekti tik psichologiškai labai stiprūs sportininkai. Deflimpinės žaidynės parodė M. Paurio charakterį, jo potencialą siekti dar aukštesnių rezultatų. Didžiulė pagarba už darbą, discipliną ir kovą iki paskutinio metimo“, – M. Paurį gyrė treneris Mantas Jusis. Po ketverių metų – Atėnuose Vos pasibaigus deflimpinėms žaidynėms, Tokijuje tris dienas vyko 52-asis Tarptautinio kurčiųjų sporto komiteto (ICSD) kongresas. Jo metu, po balsavimo, tapo žinoma, kad 26-osios kurčiųjų vasaros žaidynės 2029 metais vyks Graikijos sostinėje Atėnuose. (lengvai skaitoma kalba) Šiemet lapkritį Japonijoje vykusioje deflimpiadoje (kas 4 metus vykstančios kurčiųjų žaidynės) lietuviai iškovojo 10 medalių. Tris aukso, keturis sidabro ir tris bronzos. Kita deflimpiada 2029 metais vyks Graikijoje. (Parašai po nuotr.) Sustabdytos akimirkos: M. Jurkša. M. Paurys. B. Aleknavičiūtė ir D. Keraitė. A. Atgalainė. Orientacininkai, šaliai pelnę 5 medalius. Rutulio stūmikai V. Ivaškevičius, M. Jurkša su varžovu lenku. Tinklininkės D. Keraitė ir B. Aleknavičiūtė. Diskininkas M. Paurys pasipuošė sidabru. Imtynininkas M. K. Sinkevičius ir vėl dabinosi auksu. Augusto Četkausko nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama