P. Daunys - kurčiųjų švietimo ir organizacijos pradininkas Kaune

P. Daunys - kurčiųjų švietimo ir organizacijos pradininkas Kaune...Skaidra GRABAUSKIENĖ Šiemet minime 125-ąsias Prano Daunio gimimo metines. Daugiausiai P. Daunys žinomas dėl savo nuopelnų neregių bendruomenei (inicijavo Lietuvos aklųjų sąjungos įkūrimą ir Kauno aklųjų instituto steigimą bei pritaikė Brailio abėcėlę lietuvių kalbai). Tačiau verta prisiminti ir šio žmogaus nuopelnus Lietuvos kurčiųjų bendruomenei. Nelengva vaikystė. Pranas Daunys gimė 1900 m. rugsėjo 16 d. Paneveržio kaime, Utenos rajone. Anksti neteko mamos, tėtis su vyresniu broliu dingo be žinios, tad jį užaugino dėdė Juozas Juozapavičius. Pranukui teko ir piemens, ir berno darbus dirbti. Bet dėdė rūpinosi, kad sūnėnas įgytų išsilavinimą, ir leido jį į pradžios mokyklą. Nors pas dėdę buvo gerai, bet šeimoje augo dar 4 vaikai, tad buvo aišku, kad Pranui ateityje reikės rasti savo kelią. Lietuvos karys. Dėdės namus palikti paskatino noras ginti ką tik atkurtą Lietuvos valstybę. 1919 m. birželį jaunuolis išėjo savanoriu į kariuomenę. Eiti į kariuomenę skatino ir valdžios pažadas duoti savanoriams žemės. Tačiau 1923 m. sausio 6 d. mūšyje netoli Širvintų P. Daunys buvo sužeistas – prarado regėjimą ir dalį klausos. Apsigyveno Karo invalidų bendrabutyje Kaune, vėliau kaip savanoris gavo keturių kambarių namelį tuometiniame Ukmergės pl. 175 (dabar – Savanorių pr. 204). Pedagogas, kūrėjas, visuomenininkas. 1928 m. P. Daunys gavo aukštus valstybės apdovanojimus – Vyčio Kryžiaus ordiną, Lietuvos kariuomenės kūrėjų-savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medalius. Gyvenimą paskyrė pedagogo darbui, kūrybai, muzikai ir visuomeninei veiklai, skirtai pagerinti neregių ir kurčiųjų gyvenimą Lietuvoje. Rūpinosi kurčiųjų švietimu. XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje P. Daunys ima rūpintis Lietuvos kurčiųjų reikalais. Karo veteranas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, kuris kėlė mintį, kad žmogus su negalia yra pilnateisis visuomenės narys, tik reikia suteikti jam galimybę mokytis ir dirbti. Tada jis pats išsilaikys save ir nebus našta visuomenei. Tai, kad XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje kurtieji dar neturėjo nei sąjungos, nei mokyklos, P. Dauniui buvo nesuprantamas dalykas. 1937 m. „Lietuvos žiniose“ išspausdintame straipsnyje „Susirūpinkime Lietuvos nebyliais“ jis pakvietė visus į kurčiųjų švietimo talką, ragino steigti kurčiųjų sąjungą ir įkurti jiems mokyklą. Į jo kvietimą atsiliepė gydytojo profesoriaus P. Radzvicko našlė, kuri priminė, kad jos vyras dar 1931 m. paliko 10 000 litų kurčiųjų mokyklai steigti. Įkurta Kurčiųjų draugija. P. Daunio ir kurčiojo aktyvisto P. Makutėno iniciatyva buvo suburta grupelė žmonių (gydytojai, pedagogai, visuomenės atstovai), kurie 1938 m. kovo 24 d. įsteigė Lietuvos kurčių-nebylių globos draugiją. Pirmininku išrinktas kun. Povilas Juknevičius, draugijos valdybos nariu buvo ir P. Daunys. Įstatuose skelbta, kad draugijos tikslai yra gerinti „kurčių-nebylių materialinį ir dvasinį gerbūvį“ (gerovę), šelpti bei populiarinti kurčių-nebylių „globos ir pagalbos reikalą visuomenėje“. Tai įgyvendinti ketinta steigiant mokyklas, darželius, skaityklas, prieglaudas, rengiant įvairius renginius, leidžiant laikraščius. Pirmas leidinys kurtiesiems. Lietuvos kurčių-nebylių globos draugija 1940 m. pradėjo leisti žurnalą „Mūsų kurtieji-nebyliai“. Karas ir sovietinė okupacija nutraukė žurnalo leidybą, spėjo išeiti tik 1 numeris. Bet iš jo galime daug sužinoti apie kurčiųjų veiklą tarpukario Lietuvoje. Žmogaus globos draugija įkurta 1938 m. metais. Ji taip pat susirūpino kurčiaisiais ir įsteigė jiems mokyklą Muravos gatvėje. Dar viena kurčiųjų mokykla. Lietuvos kurčių-nebylių globos draugija 1939 m. įsteigė Kurčių nebylių institutą Kaune, dviejuose namukuose Archyvo gatvėje, Nr. 15 ir Nr. 20. Mokytojai semtis žinių vykdavo į Latvijos kurčiųjų institutus, patys rengė vadovėlius, pritaikytus lietuvių kalbai, remdamiesi latviškais ir vokiškais. Išlaikymas ir mokslo kaina. Mokyklos buvo išlaikomos iš draugijų surinktų aukų. Švietimo ministerija mokėjo tik dalį atlyginimo mokytojams, pastatai buvo maži, išmėtyti keliose miesto vietose. Mokykloms trūko patalpų, dirbtuvių, vadovėlių. Mokslas ir išlaikymas internate mokiniui kainavo 20–25 litus per mėnesį, todėl mokinių buvo mažai. 1940 m. per abi mokyklas mokėsi 70 kurčiųjų vaikų. Mokyklos suvalstybintos. 1940 m. abi mokyklos suvalstybintos ir atiduotos administruoti Lietuvos kurčių-nebylių globos draugijai. Tikėtasi, kad gaunant valstybės finansavimą pavyks kurčiųjų švietimą organizuoti sėkmingiau. Svarbiausias siekis buvo priimti kuo daugiau mokinių, nes, 1938 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje iki 15 metų amžiaus buvo net 341 kurčias vaikas. Keitėsi vieta ir pavadinimai. Vėliau Kurčių nebylių institutas atidarytas suremontuotame Marvos dvare, 4 km nuo Kauno, čia perkelti mokiniai iš senųjų pastatų. Bet prasidėjus Antrajam pasauliniam karui mokyklai liepta apleisti dvarą. Pervadinta į Kauno kurčių mokyklą-internatą, mokykla vėl išsklaidyta per kelis pastatus. Tik 1960 kovo 5 d. Žaliakalnyje, Uosio gatvėje, duris atvėrė naujas mokyklos pastatas, kuriame kurtieji ir neprigirdintieji vaikai mokosi iki šiol. Redakcija. Straipsnis parašytas įgyvendinant Ąžuolyno bibliotekos projektą „Šviesa tamsoje, garsas tyloje“. Jo autorė – Ąžuolyno bibliotekos vyresnioji bibliografė. Projekto partneris – Kauno kurčiųjų centras. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. (Lengvai skaitoma kalba) Pranas Daunys – savanoris, kare už Lietuvos nepriklausomybę netekęs regėjimo ir dalies klausos. Buvo mokytojas, aktyvus visuomenininkas. Jis su kitais aktyvistais Kaune 1938–1939 metais įkūrė kurčiųjų mokyklas, įsteigė Kurčiųjų draugiją, Žmogaus globos draugiją. Jis daug nusipelnęs kurčiųjų bendruomenei. Šiemet minime Prano Daunio 125-ąsias gimimo metines. (Parašai po nuotr.) Pranas Daunys su savo sūnumis 1950 m. Kauno kurčių-nebylių mokykla 1960 m. KPDUC Uosio g. skyrius šiandien. Mokyklos pastatas Muravos g. 34. Paminklas P. Dauniui prie KPDUC. Pamoka Kurčių nebylių institute. Žurnalas „Mūsų kurtieji-nebyliai‘. LAB, KMM ir KPDUC archyvų.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama