P-A-M-O-K-A - kurčiųjų ugdymo sukaktys

P-A-M-O-K-A - kurčiųjų ugdymo sukaktys...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Lapkričio 27 d. Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras pakvietė paminėti 220 metų kurčiųjų ugdymo pradžios Lietuvoje sukaktį, lenkų kurčiųjų mokyklos Vilniuje įkūrimo 100-metį, Vilniaus kurčiųjų internatinės mokyklos 80-metį ir jos pertvarkymo į LKNUC 20-metį. Susirinko gausus būrys buvusių ir esamų mokinių, jų tėvų, mokyklos mokytojų ir kolegų iš giminingų įstaigų, partnerių, gausiai dalyvavo kurčiųjų bendruomenės atstovų, sulaukta svečių iš valstybinių šalies įstaigų. Iškilmingas minėjimas P-A-M-O-K-A – taip pavadintas iškilmingas kurčiųjų ugdymo sukaktims skirtas renginys. Pažodžiui – tai 220 metų trunkančių pamokų. Kokia prasmė sudėta į kiekvieną didžiąją raidę, savo pranešime vėliau komentavo LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė. Bet prieš tai kalbėtoja pakvietė visus susirinkusiuosius pagerbti tylos minute Amžinybėn iškeliavusius kurčiųjų švietimo pradininkus, puoselėtojus, mentorius, buvusius mokyklos vadovus ir jos istorijos metraštininkę. Jų veidai ir vardai prabėgo prieš susirinkusiųjų akis Vilniaus kolegijos aktų salės, kurioje vyko renginys, scenoje įtaisytame ekrane. Ir akimirką atrodė, kad iš tolių toliausių jie žengė į salę, įsitaisė tarp žiūrovų ir kartu mėgavosi organizatorių parengta jaukia ir įtraukiančia šventine programa. Pažintį su istorinėmis asmenybėmis pranešėja baigė padėkos žodžiais joms ir gyvenantiems bei dirbantiems čia ir dabar, už mokyklą, kurioje „garbė dirbti ir mokytis“. „Sunku net įvardyti, kurią datą LKNUC laiko savo gimtadienio metais, bet aišku viena – šiandien esame ir esame kaip niekada stiprūs“, – po renginio „Facebook“ rašė mokytoja Milda Pošiūtė-Žebelienė, viena iš lapkričio 27 d. minėjimo renginio iniciatorių. Tą patį savo žodžiais patvirtino S. Beniušienė: mokyklai yra daug svarbių datų. Apžvelkime jas kartu. Datos, žyminčios naujas pradžias 1805 m. Vyskupas Jonas Nepomukas Kosakovskis bandė įkurti pirmąją kurčiųjų mokyklą Vilniuje, tačiau nesėkmingai. 1833 m. Vilniuje, Labdarių g. Nr. 3, pradeda veikti Karolio Malochoveco vadovaujama kurčiųjų-nebylių mokykla. 1843 m. dėl sunkios materialinės padėties mokykla buvo uždaryta. 1925 m., praėjus 82 m. po paskutinės mokyklos uždarymo, lenkų okupacinė valdžia Vilniuje atidaro kurčiųjų mokyklą, kurioje buvo mokoma lenkų kalba. 1942 m. dėl karo veiksmų mokykla uždaroma. 1945 m. Vilniaus kurčiųjų-nebylių mokykla vėl atidaroma ir nenutrūkstamai veikia iki šiol. 1960 m. Vilniaus kurčiųjų-nebylių mokykla pervadinama Vilniaus kurčiųjų mokykla-internatu, o 1961 m. ji perkeliama į naujai pastatytas patalpas Filaretų g. 36, kur stovi iki šių dienų. 2005 rugpjūčio 10 d., LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu, Vilniaus kurčiųjų internatinė mokykla pervadinama į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą. 2012 m. LKNUC suteikiamas gimnazijos statusas. 2021 m. pakeičiamas LKNUC logotipas. Naująjį sukūrė buvęs mokinys, žinomas kurčiųjų menininkas Karolis Simaitis. 2024 m. LKNUC suteikiamas Nacionalinio konsultacinio centro statusas. „P-A-M-O-K-A – ne tik žodis, tai simbolis, jungiančioji grandis tarp kartų ir epochų. Kaip bekistų švietimo sistema, požiūris, vertybės, mokykloje nekintama išlieka PAMOKA. Nuo antikos laikų iki dabar, vienintelė nepakitusi santykio tarp mokytojo ir mokinio forma“, – konstatavo direktorė ir kiekvieną renginio pavadinimo raidę iššifravo kaip atskirą žodį. Kalbėjo apie pagarbą žmogui, jo kalbai, kultūrai („P“). Apie atvirumą pokyčiams, naujovėms, įvairioms komunikacijos formoms ir bendravimo kultūrai („A“). Apie mokymąsi, nuolatinį tobulėjimą, žinių siekio magiją („M“). Orumą vadino vertybe, užtikrinančia, kad kiekvienas mokinys ir bendruomenės narys jaustųsi priimtas, girdimas ir vertinamas („O“). „K“ raidę ragino suvokti kaip kūrybą – inovatyvius ugdymo sprendimus ir saviraiškos galimybes. Dar vienoje „A“ įskaitė augimą ir ateitį. „Brangi bendruomene, svečiai, ateitis – tai mes, čia susirinkusieji, mūsų vaikai, mokiniai ir jų tėvai, pedagogai, darbuotojai. Mes kuriame ateitį!“ – pareiškė mokyklos vadovė. Savo kalboje kalbėtoja atskirai padėkojo pirmtakei Girdutei Lepeškienei, kuriai 26 metus vadovaujant mokyklai, ir įvyko didžioji transformacija, leidusi rastis vidurinei mokyklai ir vykti kitiems svarbiems pokyčiams. Kurčiųjų mokykla Lietuvos švietimo žemėlapyje Pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės vardu, pranešimą perskaitė Prezidento patarėja švietimo klausimais Jūratė Litvinaitė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai renginyje atstovavo Įstaigų veiklos skyriaus vedėja Raimonda Mikalajūnienė. Garbios viešnios, savo atstovaujamų įstaigų vardu, įvertino LKNUC indėlį į bendrąjį švietimo aruodą, inovatyvius ugdymo sprendimus, įgyvendinamus darnos ir tolerancijos principus, individualizuotą ir pagarbų požiūrį į kiekvieną mokinį, pasiaukojamą ir kūrybišką kasdienį mokytojų darbą, mokyklos atvirumą pokyčiams. Per pertrauką sutikta Prezidento patarėja J. Litvinaitė atviravo, kad šventės programa, pasirodymai taip įtraukė, kad „nors reikėjo vykdyti kitas pareigas, ji pasiliko ir mėgavosi renginiu“ iki paskutinės akimirkos. Manytume, tai nešališkas sukaktuvininkų kolektyvinio darbo ir asmeniškai LKNUC Bendrojo ugdymo skyriaus vedėjos Jolitos Levickienės ir mokytojos Mildos Pošiūtės-Žebelienės, rengusių šventės scenarijų, pastangų įvertinimas. Įdomu, kad iki pat renginio dalis scenarijaus turinio, kaip atskleidė S. Beniušienė, ir jai, mokyklos direktorei, buvo kolektyvo staigmena ir dovana sukakčių proga. Meninė renginio programa Meninės raiškos priemonėmis buvo papasakota mokyklos istorija, apimanti ankstyvąjį švietimo periodą – 1805–1945 metus, kurčiųjų mokyklos istoriją 1945–2005 metais, vidurinio ugdymo ir nacionalinio centro (Lietuvos) vardo suteikimo – 2005–2025 metų etapą. Beje, dvi pastarojo laikotarpio datas organizatoriai prašė būtinai paaiškinti. Pirmoji vidurinio ugdymo laida buvo išleista dar 2001 m., bet tik 2012 m. buvo akredituotas vidurinis ugdymas ir mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. „Perėjimą“ tarp aptariamų etapų žiūrovai atsekti galėjo per vis jaunėjančias vedėjų poras, o atskiras dalis į visumą susiejo Mokinio personažas. Iš pradžių scenoje matėme nudryžusiu švarkeliu vaikiuką, nedrąsiai mindžikuojantį prie mokyklos slenksčio, programos pabaigoje publika išvydo orų, savimi pasitikintį, šiuolaikinėmis priemonėmis apsirūpinusį ugdytinį. Jeigu šiandien istorijos kryžkelėje šiedu vaikai susitiktų, ar atpažintų vienas kitą, ar rastų bendrą kalbą? Ir, jei taip, ką vienas kitam pasakytų? Justinos Čiplytės vernakulas „Dabartinė pamoka“ į renginio audinį įaudė filosofinių gijų. „Mokytojų performanse“ atspindėta pedagogų sąmonės kaita: naujų mokytojų įsiliejimas, senųjų pedagogų posūkis nuo griežto žodinio mokymo metodo prie lanksčių, šiuolaikinių ugdymo būdų. Disciplinuoti, šalti ir formalūs santykiai tarp mokytojų ir mokinių pamažėle šilo, senus gestus keitė nauji. Organizatoriai padėkojo už visos kurčiųjų bendruomenės įsitraukimą į renginio programą. Vilius Glušokas viešuoju transportu iš Panevėžio atsivežė akordeoną ir visus pakerėjo savu nostalgišku pasirodymu. Pats poetas savo kūrinį „Nenoriu pasenti“ apibūdino kaip „autobiografinį ir autovizualinį“ sumanymą, kuriame buvo daug „visokios istorijos“, tačiau, nepaisant nieko, „vis tiek šiandien autorius moka mylėti ir... moka tylėti“. Vilniaus kurčiųjų centro liaudies teatras „Mimika“ per palyginimą – pamoką anksčiau ir dabar – pateikė savąją ugdymo metodų kaitos kurčiųjų mokykloje meninę versiją. Pirmoji 2001-ųjų LKNUC abiturientų laida filmuotoje medžiagoje dalinosi, ką jiems reiškė mokykla, galimybė čia mokytis, puoselėti savo kalbą, kultūrą ir tapatybę. Daugelis tuomečių abiturientų šiandien bendruomenėje yra gerai žinomi žmonės, kurie daro įkvepiančius darbus ir yra akivaizdus kurčiųjų bendruomenės galimybių įrodymas. Pradinukų šokiu baigėsi pirmoji renginio dalis. „Kiek daug ateities kūrėjų scenoje ir jos prieigose“ (scenoje visi netilpo – red.), – žavėjosi svečiai, nustebo ir patys organizatoriai. Dokumentinis filmas tapo sensacija Antroji meninės programos dalis, kaip teigia S. Beniušienė ir J. Levickienė, „atsirado spontaniškai“, likus kelioms dienoms iki renginio, tačiau tapo tikru šventės hitu. Ramunė Buikauskienė ir Rasa Buikauskaitė-Kurzenkovė sukūrė dokumentinį filmą apie kurčiųjų švietimo ir mokyklos Vilniuje istoriją. „Manau, šis filmas turėtų patekti į LRT televizijos programą“, – didžiuodamasi kolegių darbu kalbėjo mokyklos direktorė. Tai ne tik įdomiai ir įtaigiai papasakota dramatiška kurčiųjų švietimo Vilniuje istorija, tai tarsi įvykdytas neskelbtas pažadas ateinančioms kurčiųjų kartoms ir šviesaus atminimo LKNUC mokytojai, kurčiųjų mokyklos metraštininkei Mildai Pošytei. Mokytojai, neabejotina, būtų gera žinoti, kad turi savęs vertų sekėjų ir mokinių. Šventė baigėsi, pamokos tęsiasi. Mokykla jau rašo naują istorijos puslapį. Tačiau organizatoriai sakosi vis dar kartais mintimis besigręžią į šventinį vakarą ir džiaugiasi tąkart vėl įsitikinę, kokia stipri ir vieninga yra LKNUC komanda. (Lengvai skaitoma kalba) Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras paminėjo 220 metų kurčiųjų ugdymo sukaktį, lenkų kurčiųjų mokyklos įkūrimo 100 metų. Kurčiųjų mokyklos Vilniuje atkūrimo 80 metų sukaktį. Pakvietė daug svečių, supažindino su kurčiųjų švietimo istorija, parodė filmą apie tai. Atlikėjai skaitė eilėraščius gestų kalba, vaidino, šoko. Įteiktos dovanos jubiliatams, surengtos vaišės svečiams. (Parašai po nuotr.) LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė. Susirinko gausus būrys svečių. Pradinukų šokis. Fejerverkų žvakės ant sukaktuvininkų torto. Mokytojų performansas. „Mimikos“ teatro pasirodymas „Pamoka anksčiau ir dabar“. Žiūrovus sužavėjo V. Glušoko kūrinys. Jaunasis aktorius Markas. Scenoje – poetė J. Čiplytė. Mokinio personažą įkūnijęs A. Lukošius. Ilonos Ivoškienės ir autorės nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama