V. Lukošiūtė: metai buvo turiningi ir rezultatyvūs

V. Lukošiūtė: metai buvo turiningi ir rezultatyvūs...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Metas svarbiausiam 2025-ųjų metų pokalbiui. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida LUKOŠIŪTĖ apžvelgia svarbiausius šiųmečius įvykius ir nedidukės LKD komandos atliktus didelius darbus. Kviečiame visus kartu pasidžiaugti rezultatais. 2025-ieji metai. Kokiais žodžiais juos palydėtumėte į storiją? Kokie jie mums buvo? Kiekvieni metai savaip turiningi ir rezultatyvūs. 2025-aisiais vyko pokyčių LKD komandos sudėtyje, taip pat turėjome galimybę įgyvendinti net penkis prasmingus, veiklomis turtingus projektus. Startavo „LGK vertimai“ programėlė. Šiais metais pabiro ir tarptautinių išvykų – mano kadencijoje tai gana reta. Iš viso buvo keturios išvykos: pirmoji – į Portugaliją kartu su Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija, kur vyko jaunimo mainų projektas; antroji – visiškai netikėta ir iki šiol didžiausią įspūdį palikusi kelionė į Vokietiją, į Pasaulio negalios viršūnių suvažiavimą; trečioji – kasmetinė išvyka į EUD Lenkijoje; ir ketvirtoji, visai neseniai vykusi – kurčneregių konferencija kartu su Šiaurės šalimis Latvijoje. Be to, atnaujinome dar vieną Lietuvos kurčiųjų draugijos pastato dalį, kurią jau spėjome ir iš išnuomoti. Atvykę apžiūrėti patalpų, visiškai netikėtai palėpe susižavėjo menininkai, ten jie ir įsikūrė. Tikiu, kad pilnai užpildytas didžiulis istorinis pastatas yra didelis laimėjimas ir finansine, ir žmogiškąja prasme. Kartais pajuokauju, kad esu gana ūkiška prezidentė. Nuo kadencijos pradžios iki šiandien turime beveik pilnai išnuomotą pastatą, atnaujintą inventorių – išmanųjį ekraną Respublikinės valdybos salėje, nešiojamuosius ir stacionarius kompiuterius, filmavimo studijos techniką ir kt. Manau, tai geras rezultatas, rodantis, kad kuriame kokybiškas darbo sąlygas ir realias galimybes organizacijos veiklai augti. Lietuvių gestų kalbos 30-metis. Kaip galėtume įsivertinti šios datos svarbą mūsų bendruomenei? Lietuvių gestų kalbos 30-metis nėra tik simbolinė sukaktis. Ši data subūrė bendruomenės narius, partnerius ir draugus bei priminė, kad gestų kalba nėra pagalbinė bendravimo priemonė, o visavertė kalba, kurios pagrindu kuriama tapatybė, kultūra ir bendruomenė. Sunku pasakyti, kiek girdinčiųjų per 30 metų išmoko lietuvių gestų kalbos, tačiau iš savo patirties galiu patvirtinti – ši kalba yra viena iš populiariausių tarp pasirenkamųjų užsienio kalbų. Ir tai, mano manymu, yra didesnis laimėjimas nei bet koks skaičius. Net jei ne visi mokymus baigę klausytojai auditorijas palieka pilnai įvaldę kalbą, jie išeina daugiau žmogiškumo, empatijos ir turi platesnį supratimą apie tai, kas yra kurčias žmogus. 30-metis – tai ne finišas, o aiškus priminimas, kad gestų kalbos stiprybė priklauso nuo nuoseklaus darbo ir pačios bendruomenės balso. Ir su LGK susijęs, nepatogus klausimas apie Lietuvių gestų kalbos įstatymą. Ar sparčiai artėjame prie jo priėmimo? Kaip manote, kodėl Lietuvoje vis pristinga politinės valios įstatymą priimti? Kalbame apie sudėtingą, daug interesų ir institucijų apimantį klausimą. Siekiant atskiro Lietuvių gestų kalbos įstatymo neužtenka vien politinio sprendimo – būtina aiški, bendru sutarimu suformuota kryptis: ką konkrečiai norime matyti įstatyme, kokią realią vertę jis kurtų kurčiųjų bendruomenei ir kaip būtų įgyvendinamas praktikoje? Jei žvelgtume per 2025-ųjų prizmę, galime sakyti, kad reikšmingo proveržio tikslo link neįvyko. Tačiau šiemet aiškiau atsiskleidė pagrindinė problema: be vieningos pozicijos ir aiškios vizijos bendruomenės viduje bei nuoseklaus dialogo su socialiniais partneriais šis klausimas sunkiai juda į priekį. Todėl būtent tokio nuoseklaus dialogo ir norėčiau palinkėti 2026 metais. Turėtume aptarti dar vieną svarbią datą. Šiemet trims kurčiųjų centrams sukako 25-eri metai. Kaip Jūs, Prezidente, matote Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų centrų nueitą kelią ir perspektyvas? Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų centrų 25-metį matau kaip gyvą ir reikalingą kelią. Šiuose miestuose dirba ambicingi, iniciatyvūs organizacijų vadovai, kurių dėka matome veiklų gausą. Niekas geriau neatliepia kurčiųjų bendruomenės poreikių nei kurčiųjų centruose veikiančios darbuotojų komandos, besiremiančios supratimu, kad pagalba, paslaugos ir bendravimas, visų pirma, turi vykti gestų kalbos pagrindu. Būtent tai ir yra didžiausia šių centrų stiprybė. Organizacijų vadovams norėčiau palinkėti bendruomenės narių palaikymo – per aktyvų dalyvavimą veiklose, idėjas ir pasiūlymus, o svarbiausia – per įvertinimą. Kartais atrodo, kad niekas taip stipriai nemotyvuoja kaip pagarba ar paprastas, nuoširdus „ačiū“. Pradėsiu nuo savęs – sakydama Jums ačiū už Jūsų darbą ir linkėdama, kad nuoširdi padėka taptų kasdieniu Jūsų darbo stimulu. Atsiliepdama dėkoju už įkvepiančius, taip pat ir įpareigojančius žodžius. Gera žinoti, kad redakcijos darbas yra vertinamas. Ir, kaip sakoma, judėkime toliau. Mobilioji programėlė „LGK vertimai“. Jos diegimas ir tobulinimas kainavo daug Agentūros ir LKD pastangų, labai daug Jūsų asmeninio laiko, energijos ir... nervų. Iš tiesų, požiūris į programėlę nuo pat pradžių buvo dviprasmiškas – vieni ją kritikavo ir kritikuoja, kiti tikėjo, kad pakanka ją tobulinti ir ji gali tapti naudingu įrankiu kasdienybėje. Dar metų pradžioje kartu su kolegomis vykome į susitikimus su bendruomenės nariais, pristatėme programėlę, aiškinome jos veikimo principus. Atvirai pasakysiu – mačiau daug išsigandusių veidų. Tai natūralu, nes naujoves jaunesni žmonės priima lengviau nei vyresni. Todėl ypač džiaugiuosi, kad miestuose paslaugas teikė jauni žmonės, kurie kantriai mokė naudotis programėle mūsų bendruomenės senjorus. Vėlyvą rudenį, vėl nuvykusi į susitikimus, buvau maloniai nustebinta: tie patys žmonės, kurie iš pradžių bijojo, didžiavosi išmokę naudotis programėle ir dalijosi patirtimi, kaip ji palengvino kasdienius reikalus ir buitį. Tokios istorijos man asmeniškai yra svarbiausias atsakymas į klausimą, ar ši programėlė buvo reikalinga. Sutinku, kad programėlė dar nėra tobula ir tikrai yra kur pasitempti. Tačiau svarbu suprasti, kad sprendimus priima ne vien LKD – šiame procese dalyvauja ir finansuotojai, ir partneriai, o veiklų dažnai yra daugiau nei metuose darbo dienų. Šiandien programėle aktyviai naudojamasi, ji turi daugiau nei tūkstantį vartotojų, o jos diegimą renkasi ir partneriai, sudarydami sąlygas kurtiesiems efektyviau gauti paslaugas. Mano požiūriu, svarbiausia – nesustoti ir toliau atliepti realius bendruomenės poreikius. Penki šiemet įgyvendinti projektai, iš kurių vienas – „LKD veiklos rėmimas 2025 metais“ susideda iš 15 veiklų! Nedidukė LKD komanda tarsi koks daugiarankis milžinas – aprėpia, kas atrodo neaprėpiama... Taip, LKD komanda yra nedidelė – netgi labai nedidelė. Tačiau nuoširdžiai džiaugiuosi, kaip stipriai ir sklandžiai kartu sugebėjome organizuoti Tarptautinę kurčiųjų savaitę ar Lietuvių gestų kalbos 30-mečio konferenciją. Toks komandinis darbas tik patvirtina, kiek daug kartu galime. Tačiau svarbu, kad kartu visada galvojame ir apie darbo kokybę. Būtent todėl komandos stiprinimo ir plėtros klausimas mums yra aptarimo vertas klausimas. Jūs – labai diplomuota specialistė, tačiau šiemet vėl sėdėjote studijų suole. Prašytume papasakoti, kokias profesines ir asmenines kompetencijas stiprinote? Šiemet įgijau savo antrąjį bakalauro laipsnį ir galiu pasakyti atvirai – pavargau. Į studijas įstojau dar prieš tai, kai buvau išrinkta LKD prezidente, tad, nors dėl savo ištvermės niekada neabejojau, turiu pripažinti, kad studijų ir atsakomybių derinimas buvo sudėtingas. Gavusi studijų baigimo pažymėjimą, pajutau didelį palengvėjimą ir laisvės jausmą. Šiuos metus papildė ir NVO lyderių akademija, kurią baigėme kartu su kolega Pauliumi. Tai buvo intensyvūs šeši mėnesiai ir 125 akademinės valandos mokymosi, kurį sudarė gilinimasis į strateginį planavimą, projektinį mąstymą, finansinį raštingumą, lėšų pritraukimą, savanorystę, komunikaciją, vertybes ir bendradarbiavimą su verslu. Mokymų metu teko atlikti nemažai praktinių užduočių, kurios praplėtė mūsų požiūrį ir sustiprino dalykines kompetencijas. Apžvelgdama visą savo kelią, suskaičiavau, kad aukštosiose mokyklose iš viso praleidau dvylika metų, o, be pagrindinių studijų, dar buvo ir papildomi mokymai, kursai. Per šiuos metus įgijau daug patirties ir, nors šiandien sakau „pavargau“, tačiau žinau, kad, baigusi kadenciją, tikrai dar norėsiu mokytis toliau. (Šypsosi.) Ir tradiciškai - apie LKD artimiausios planus bei linkėjimai bendruomenės nariams 2026 metams. LKD dažnai sulaukia finansuotojų ir partnerių komplimentų, kad esame matomi, ryškūs ir turime stiprią komunikacijos kryptį. To norėčiau palinkėti mūsų komandai ir ateityje: neišleisti iš akių to, kas mums svarbu, tęsti pradėtus darbus, kurti prasmingus dialogus ir nuosekliai klausytis bendruomenės balso. Bendruomenės nariams linkiu turiningų, veiklomis ir idėjomis prasmingų 2026 metų. Kurkite prisiminimus, palikite baimes nuošalyje, siekite savo tikslų ir nepamirškite tikėti savimi. Ir dar. Mūsų sėkmę dažnai lemia geri, paprasti darbai. Vienas iš jų galėtų būti – „Akiračio“ prenumerata sau ir savo šeimos nariams. Dėkojame už atsakymus ir už priminimą prenumeruoti „Akiratį“. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Vaida Lukošiūtė apžvelgė metų darbus, įvykius. Tai – 5 įgyvendinti projektai. Tai – lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30 metų sukaktis; Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų centrų veiklos 25 metai. Pasidžiaugė, kad mobiliąja programėle „LGK vertimai“ jau naudojasi 1 tūkstantis vartotojų. Šia programa gali kalbėtis kurtieji ir girdintieji telefonu per vertėją. Prezidentė perdavė linkėjimus savo komandai ir kurčiųjų bendruomenei. (Parašai po nuotraukomis) LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė. Irmanto Gelūno nuotr. Kurčneregių konferencijoje Latvijoje. Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės renginys SADM. LKD komanda po 2025 m. suvažiavimo. Tinklalaidė apie Prieinamumo direktyvą. Susitikimas URM dėl 2027 m. pirmininkavimo. Pasaulio negalios viršūnių suvažiavime. LKD archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama