"Frontrunners": kurčiųjų lyderystės studijos Danijoje

"Frontrunners": kurčiųjų lyderystės studijos Danijoje...Simona ŠEKUROVAITĖ Esu kurčiųjų bendruomenės narė, gimusi ir užaugusi Vilniuje. 2024 metų rugsėjį mažame Urlev miestelyje Danijoje, Castberggård mokymo centre, pradėjau neformalias tarptautines studijas pagal „Frontrunners“ programą. Lyderystės kelio kursai truko devynis mėnesius. Šiandien skaitytojams noriu papasakoti, kokie mokymai tai buvo ir kokių įgūdžių jie man padėjo įgyti. Kaip aš ryžausi studijoms. Niekada iš tikrųjų netikėjau, kad kada nors studijuosiu „Frontrunners“, nors slapta apie tai svajojau jau keletą metų. Sekiau kitus užsieniečius kurčiuosius „Instagram“ ir pastebėjau, kaip jie po šios programos pasikeičia: tampa drąsesni, pasitikintys savimi, gebantys reikšti savo nuomonę, dalintis patirtimi ir įgytomis žiniomis. Tokie žmonės mane įkvėpdavo – norėjau ir aš tokia tapti. Prieš šias studijas jaučiausi pasimetusi – nežinojau, kas aš esu, koks mano identitetas, trūko pasitikėjimo savimi. Atrodžiau sau tarsi „pilka pelė“. „Frontrunners“ man padėjo iš naujo atrasti save, suprasti savo stiprybes ir silpnybes, išmokti būti savimi (nuotr. Simona sėdi – red.). Apie savo norą studijuoti „Frontrunners” papasakojau artimiausiai draugei. Ji tiesiai šviesiai pasakė: „Tai kodėl nepabandai?“ Vis bandžiau rasti priežasčių, kodėl tai ne man, bet jos ištarta frazė įstrigo ir tapo postūmiu. Paraišką pateikiau jau terminui pasibaigus. Gavusi kvietimą į interviu, labai jaudinausi – nežinojau, ko tikėtis. Tuo metu buvau Amerikoje, tad interviu vyko 4 val. ryto. Atsikėliau valanda anksčiau, kad pasiruoščiau, nors jaudulys buvo didžiulis – tokio dar niekada nebuvau jautusi. Interviu metu manęs klausė, kodėl noriu stoti į „Frontrunners“, kokia mano vizija, lūkesčiai, ar sugebėsiu dirbti komandoje ir panašių klausimų. Pokalbio pabaigoje pasakė: „Džiaugdamasi pranešu, kad esi priimta! Sveikinimai!“ Buvau šoke. Padėkojau, atsisveikinome. Nepaprastai džiaugiausi. Taigi, visada būsiu dėkinga savo draugei – jei ne jos paskatinimas ir palaikymas, niekada nebūčiau aplikavusi (kreipusis). Studijų temos – tik pačios aktualiausios. „Frontrunners“(„Lyderiai“ – liet.) – tai tarptautinė neformali studijų programa, skirta kurtiesiems ir neprigirdintiesiems iš viso pasaulio. Programos temos įvairios, bet pagrindinės sritys – lyderystė, kurčiųjų kultūra, socialinė žiniasklaida, žmogaus teisės, komunikacija, darbas komandoje bei tarpkultūrinis bendradarbiavimas. Į šią programą stojau norėdama pažinti save, atrasti savo identitetą, sustiprinti pasitikėjimą, išmokti dirbti komandoje ir pagilinti žinias apie kurčiųjų bendruomenę. Daug naujų įgūdžių. Studijos buvo intensyvios ir įvairiapusės. Mokėmės analizuoti ir diskutuoti, kurti scenarijus, atlikti viešus pristatymus, filmuoti, daryti interviu, gilintis į žmogaus teises ir diskriminacijos temas (pvz., audizmą, ableizmą (išankstinis nusistatymas prieš neįgaliuosius), rasizmą), dirbti komandoje, spręsti konfliktus, priimti kultūrinius skirtumus bei požiūrius, rengėmės atlikti praktiką kitose šalyse. Daug dėmesio buvo skiriama kritiniam mąstymui, savirefleksijai ir lyderystės įgūdžiams. Tai nebuvo tik teorija – viską iškart taikėme praktikoje. 2024-2025 m. mūsų grupė „Frontrunners 20“ buvo nedidelė – tik penki studentai: aš, Veronika (taip pat iš Lietuvos), Junbeen iš Pietų Korėjos, Cha‘nel iš Naujosios Zelandijos ir Rosa iš Prancūzijos. Nors įprastai dalyvių būna 15–25, šiemet daug kas laukė naujos, trumpesnės (4 mėnesių) programos, todėl mūsų buvo mažiau. Iš pradžių buvome aštuoni, tačiau vėliau keli studentai pasitraukė. „Frontrunners” buvo visko: kartu augome, klydome, pykomės, mokėmės. Buvo ir pakilimų, ir nuosmukių, bet visos patirtys tapo vertingomis pamokomis. Studijų kaina siekė beveik 12 tūkst. eurų. Dalį lėšų man pavyko surinkti gerų žmonių dėka, o likusią sumą padengiau iš asmeninių lėšų. Grįžusi į Lietuvą jaučiuosi stipresnė, labiau pasitikinti savimi, sukaupusi žinių bagažą, žinanti, ko noriu iš gyvenimo. Ketinu šias žinias taikyti darbe, asociacijose, įvairiose veiklose ir jomis dalintis su kitais kurčiaisiais. Žodis – Veronikai Michailovai. Mano buvusi „Frontrunners” programos klasės draugė Veronika Michailova taip pat dalijasi savo patirtimi. „Tobulinau savo įgūdžius dirbdama su įvairiomis temomis ir medžiagomis, kuriose svarbus kritinis mąstymas, asmeninis tobulėjimas, komunikacijos gebėjimai bei komandinis darbas. Įgijau vertingos patirties bendradarbiaudama su žmonėmis iš skirtingų kultūrų – tai padėjo geriau suprasti jų požiūrį, darbo stilius ir vertybes. Ne vienus metus esu Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos tarybos narė, todėl daug laiko skyriau savanorystei. Kartais tiek įsitraukdavau, kad pamiršdavau pasirūpinti savimi. „Frontrunners“ man tapo lūžio tašku – išmokau rūpintis savo gerove, nustatyti ribas, efektyviau valdyti laiką, dirbti su skirtingais žmonėmis ir nebijoti naujų iššūkių (Veronika – apatinėje nuotr. 1-a iš k. – red.). Studijos sustiprino mano pasitikėjimą, atsakomybės jausmą, lyderystės gebėjimus ir paskatino dar aktyviau palaikyti kurčiųjų jaunimo bendruomenę. „Frontrunners“ man tapo ne tik studijomis, bet ir asmeniniu virsmu. Tai nebuvo tiesiog „mokymosi metai“ – tai buvo metai, per kuriuos atradau save.“ (Parašai po nuotr.) „Frontrunners“ „Reunion 20 Year“ festivalio organizatoriai. Bluzonai su mūsų sukurtomis emblemomis. Mokomės dainuoti gestų kalba su Jamilla iš Maroko, augusia Švedijoje. „48 val. iššūkis“: trumpametražio filmo kūrimas per 2 paras. Loran ir Clarisse paskaita apie kurčneregystę: patirtis ir prisitaikymas. S. Šekurovaitės albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama