T. Birmanė: kurčiam vaikui reikia daugiau dėmesio

T. Birmanė: kurčiam vaikui reikia daugiau dėmesio...Laima LAPĖNIENĖ Panevėžietė Toma BIRMANĖ (33 m.) su vyru Mairiu, auginantys du girdinčius (CODA) ir vieną kurčią vaiką, laikosi taisyklės, kurios rekomenduoja laikytis ir kitiems tokio pat likimo tėvams: su girdinčiais savo vaikais kalbėti tik taisyklinga lietuvių gestų kalba. Patarimas. Pasak pašnekovės, dažnai kurti tėvai, auginantys girdinčius vaikus, mano, kad vaikui bus lengviau, jei jie kalbės suprimityvinta gestų kalba, tačiau taip jie daro meškos paslaugą. ,,Maži vaikai yra labai imlūs, todėl nereikia primityviais gestais skurdinti jų gestų kalbos žodyno. Turtingas žodynas atveria galimybę atvirai ir artimai bendrauti tiek su tėvais, tiek kitais kurčiaisiais,“ – įsitikinusi moteris. Diagnozė. Pati Toma augo girdinčiųjų šeimoje. Jos tėvai net neturėjo įtarimų, kad gimusi dukra yra kurčia, ir tik po metų sunerimo, kodėl mažylė šaukiama neatsisuka, kalbinama neatsako. Tada Kauno klinikose tėvai išgirdo diagnozę, kad jų dukra yra kurčia. ,,Tėveliai pasakojo, kad buvo labai pasimetę, mama verkė, nes buvo daug baimės ir rūpesčio: ką daryti, kaip bendrauti ir kaip auginti negirdintį vaiką“, – pasakojo Toma. Dėl Tomos įkūrė „Adaptą“. Jos tėvams tikras išsigelbėjimas buvo ką tik Panevėžyje įkurta kurčiųjų mokykla. Ten jiems buvo pasiūlyta lankyti gestų kalbos pamokas ir taip atverti sau duris į kurčiųjų pasaulį. Norėdamas labiau padėti ne tik savo dukrai, bet ir visiems su tokiu likimo išbandymu susidūrusiems tėvams, Tomos tėtis Rimantas Bakas 1999 m. įkūrė tėvų su neįgaliais girdėti vaikais ir jų draugų bendriją ,,Adapta“. ,,Tėtis tuo laikotarpiu buvo labai įsitraukęs į kurčiųjų gyvenimą. Kartu su PAGAVOS bendrija organizuodavo kurčių vaikų stovyklas, ekskursijas, šviečiamuosius renginius. Labai domėjosi klausos aparatais, konsultavo, teikė kitiems tėvams reikiamą informaciją. Manau, kad ši veikla ir jos plėtojimas mano tėvams davė daug stiprybės. Taip jie priėmė esamybę ir susitaikė su juos ištikusia lemtimi“, – sakė T. Birmanė. Herojės mokslai. Vaikystėje Toma lankė darželį ,,Riešutėlis“ (jį, po šiais metais Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos (PKNPM) panaikinimo, lanko ir ketverių metukų kurčias T. ir M. Birmanių sūnelis Titas), po to 10 klasių baigė PKNPM, o vidurinį išsilavinimą bei specialybę įgijo Vilniuje. Sostinėje sukūrė ir savo pirmąją šeimą, kurioje gimė dabar jau dešimties metų girdinti dukra Elzė bei aštuonerių metų Dovydas. Apie vyresniuosius vaikus. T. Birmanė džiaugėsi, kad dukra puikiai kalba ir lietuvių gestų, ir sakytine kalba. Gimtąją gestų kalbą ji vartoja šeimoje, o su draugais mokykloje bei namuose su seneliais bendrauja sakytine kalba. Tiesa, tik pradėjusiai lankyti darželį mergaitei iš pradžių teko išmokti susivokti, kokioje aplinkoje viena ar kita kalba reikia kalbėti. Dabar Elzė, kaip ir daugelis CODA vaikų, ,,dirba“ mažąja šeimos vertėja. Toma pripažino, kad kalbėti sakytine kalba šiek tiek sunkiau sekėsi sūnui Dovydui, bet tada jį gelbėjo sesuo. ,,Sūnus sakytine kalba pradėjo kalbėti vėliau, tad darželyje jam padėjo logopedė, o kai pradėjo lankyti mokyklą, padėtis susitvarkė“, – sakė moteris. Apie pagranduką. Sukūrusieji antrą šeimą (abiem – Tomai ir Mairiui – tai antroji santuoka) sutuoktiniai mažai tikėjosi susilaukti girdinčio vaiko, nes Mairio šeimoje jau trečia karta yra kurtieji. Toma atvira: ugdant ir auklėjant vaikus daugiau dėmesio tenka skirti mažajam Titui, nes girdintys vaikai daug informacijos gauna iš aplinkos, per klausą, o mažylis – tik iš šeimos. Moteris apgailestavo, kad panaikinus PKNPM, berniuką teko perkelti į girdinčiųjų darželį. Ten, anot jos, nors grupės auklėtoja ir stengiasi vartoti lietuvių gestų kalbą, ir aktyviai domisi ja (yra baigusi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro organizuotus LGK kursus), tačiau tarp bendraamžių jis jaučiasi visiškai vienišas. ,,Sūnui reikia bendravimo, žaidimų su grupės vaikais, o jis, būdamas vienas tarp girdinčiųjų, jaučiasi atstumtas. Dėl to labai liūdna“, – neslėpė nuoskaudos moteris, pažymėjusi, jog ji esanti prieš tokią integraciją, kuriai yra nepasiruošta. Pasak jos, sūnelio emocinis bendravimo alkis akivaizdus vos tik ją išvydus: jis nuo pat pirmos minutės, kai yra paimamas iš darželio, iki pat vakaro nori kalbėti, bendrauti, nebūti vienas. Visi užsiėmę. Jei mažasis Titas kol kas apsiriboja darželiu, bendravimu su tėvais ir seneliais, tai vyresnioji dukra Elzė po pamokų skuba į šokių būrelį, o aštuonerių Dovydas – mažasis ,,Ekrano“ komandos futbolo žaidėjas. Po darbų, savaitgaliais (Toma dirba UAB ,,Dominari“ siuvėja, o Mairis yra įkūręs savo internetinę parduotuvę, kurioje prekiauja automobilių detalėmis) Birmanių šeima bei Tomos tėvai (ypač vasarą) vyksta į savo sodybą Panevėžio rajone. Ten vaikams rojus: batutas, sūpynės, dviračiai, motociklas, maudynės ir t. t. Kartų ryšys. Na, o suaugusieji sėja, sodina, tvarkosi, kepa šašlykus, visi laimingi ištrūkę iš miesto. Toma džiaugėsi turimu stipriu ryšiu su savo tėvais, o vaikų – su seneliais. ,,Vaikams patinka patiems nusiskinti uogų, vaisių, atsinešti iš daržo šviežių daržovių. Jie sodyboje daug visko pamato ir išmoksta. Didžiausias senelio pagalbininkas visuose darbuose sūnus Dovydas“, – sakė T. Birmanė. Ir latvių GK. Dažnai šeima aplanko ir Mairio motiną bei jo artimuosius Latvijoje. Toma pripažino, kad iš pradžių buvo bendravimo barjeras, nes skiriasi lietuvių ir latvių gestų kalbos, tačiau po tokios, galima sakyti, dvigubos integracijos – dabar jau Elzė supranta latvių gestus, o Mairio mama su vaikais stengiasi kalbėti lietuvių gestų kalba ir, pasidžiaugė pašnekovė, dėl komunikacijos problemų nekyla. (Lengvai skaitoma kalba) Kurčioji Toma Birmanė pasakoja savo tėvų ir savo šeimos istoriją. Ji augina 2 girdinčius vaikus iš pirmos santuokos,1 kurčią vaikutį, gimusį antrojoje santuokoje, su vyru latviu. Jos nuomone, kurčiam vaikui tarp girdinčiųjų darželyje labai vieniša. Ji mano, kad įtraukčiai Lietuvoje nepasiruošta. (Parašai po nuotraukomis) Toma su vyru Mairiu ir vaikais Elze, Dovydu ir Titu. (Pastaba: dviem nuotraukoms bendras parašas) Pagrandukas Titas senelių sodyboje. T. Birmanės asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama