Kurčiųjų kultūros mėnesį - spalvinga renginių puokštė

Kurčiųjų kultūros mėnesį - spalvinga renginių puokštė...Kiekvieną rudenį kurčiųjų bendruomenės švenčia savo gimtadienį – Tarptautinę kurčiųjų žmonių dieną. Šiemet ši diena įgavo dar daugiau prasmės: Vilniaus, Panevėžio ir Kauno kurčiųjų centrai tądien kartu paminėjo ir savo veiklos 25-metį. Ir, žinoma, visi centrai ir skyriai iškilmingai šventė lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-metį. Švenčių maratonas prasidėjo Vilniuje, o finišavo Kaune, kur dar buvo paminėtas ir LKD Kauno skyriaus veiklos 75-metis. Vilniuje Šventinis renginys Vilniuje prasidėjo LKD Vilniaus liaudies teatro „Mimika“ spektakliu, pakvietusiu į kelionę laiku. Scenoje buvo prikelta praeitis ir menine forma „priartinta“ dabartis: traukinių stotis „anksčiau ir dabar“, apsipirkimas parduotuvėje „anksčiau ir dabar“, apsilankymas restorane „anksčiau ir dabar“, pamokos mokykloje „anksčiau ir dabar“. Žiūrovai salėje įsitraukė į diskusijas apie tai, kaip greitai bėga laikas ir kaip nepastebimai pakito mūsų įpročiai, padidėjo galimybės. Pasibaigus teatro kolektyvo pasirodymams, centro direktorė Rima Paulauskienė pakvietė visus prisiminti 2000-ųjų metų rugsėjo 20-ąją – dieną, kai buvo įkurtas Vilniaus kurčiųjų centras. Renginio dalyviams skaidrėmis pristatyta centro vadovų galerija. 2000–2001 m. VKC vadovavo Genovaitė Sabukienė, 2001–2007 m. – Roma Klečkovskaja, 2008–2009 m. – Jovita Vasilevičienė, 2009–2022 m. – Inga Minkevičienė, o nuo 2023 m. vadovo pareigas eina dabartinė direktorė R. Paulauskienė. Direktorė į sceną taip pat pakvietė ilgiausiai centre išdirbusius darbuotojus, tarp kurių buvo dabartinė LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė, buvusi VKC socialinė darbuotoja Astutė Balinskienė, LGK vertėjas Arūnas Šaukeckas, dabartinė LKNUC darbuotoja Ramunė Buikauskienė ir kiti. Buvę darbuotojai dalijosi prisiminimais, o R. Paulauskienė dėkojo buvusiems kolegoms už jų indėlį į centro stiprinimą. Taip pat direktorė tarė nuoširdų ačiū dabartiniam centro kolektyvui. Vilniečius sveikino į svečius atvykę kitų kurčiųjų organizacijų vadovai ir atstovai linkėdami dar daug darbingų metų, neblėstančio entuziazmo bei kūrybiškumo. Žiūrovus džiugino kurčiųjų poetų pasirodymai. Juos pradėjo Arnoldas Matulis kūriniu „Ryšys“. Po jo ant scenos žengė Nijolė Karmazienė, kurios poezijoje atsispindėjo kontrastai tarp tamsių laikų, kai Lietuvoje daug kas buvo draudžiama, ir šviesaus laikotarpio, kai atsirado laisvė saviraiškai bei gestų kalbai. Iškart po to A. Matulis pristatė dar vieną savo kūrinį – „Turkio spalvos obuolys“. Tai buvo gilios prasmės scenos darbas, pasakojantis apie laikus, kai buvo siekiama sunaikinti kurčiųjų kultūrą, identitetą, kalbos laisvę ir ugdymo galimybes. O šiandien, kaip meno kalba sakė poetas, mes galime džiaugtis savo kalbos laisve ir pripažinimu. Beje, turkio spalva simboliškai laikoma kurčiųjų bendruomenės spalva. Justinos Čiplytės kūrinys apie dvi gulbes – vieną kurčią, kitą tiesiog kitokią – priminė, kad visuomenės stereotipai tėra tik žodžiai. Nepriklausomai nuo skirtumų, visi galime bendrauti, kurti ryšį ir būti kartu. Scenoje pasirodė ir jaunosios kurčiųjų poezijos kūrėjos: Arnėja Matulytė, Kamilė Meškinytė. Vėliau poetai kolektyviai žengė į sceną, dalijosi pasakojimais apie kurčiųjų poezijos ištakas Lietuvoje. Talentingų kūrėjų būryje buvo ir juos į kolektyvą subūrusi vadovė Anželika Teresė. Ji didžiuodamasi vardijo kiekvieno poeto talentus, apibūdino jų unikalų sceninį braižą. Pasibaigus pasirodymams, visa kurčiųjų bendruomenė buvo pakviesta pasivaišinti šventiniais tortais, papuoštais renginio logotipais. Teritorinės kurčiųjų organizacijos kasmet rudenį švenčia Tarptautinę kurčiųjų žmonių dieną. Šiemet Vilniaus kurčiųjų centras šventei parengė ir parodė naują „Mimikos“ teatro spektaklį. Kurtieji poetai gestų kalba skaitė savo eiles. Buvo prisiminti visi per 25 veiklos metus centrui vadovavę vadovai. Padėkota už darbą buvusiems ir esamiems darbuotojams. Šiauliuose Šventė Šiaulių kurčiųjų centre bendruomenę sukvietė rugsėjo 27-ąją. Kaip mums rašė direktorė Vilma Dapšauksienė, labiausiai šiauliečius pradžiugino meninės svečių dovanos. Šokio studijos „Mega“ šokėjai, vadovaujami choreografės Jūratės, žiūrovams pademonstravo net 6 šokius. Centro saviveiklininkai parengė pasirodymą iš šiųmečiame Kurčiųjų meno festivalyje parodyto repertuaro. Šventės akimirkos sugulė į nuotraukų galeriją. Šiauliečius per Tarptautinę kurčiųjų dieną pradžiugino šokėjai iš organizacijos „Mega“. Pasirodymą surengė kurčiųjų bendruomenės saviveiklininkai. Kėdainiuose Spalio 1 d. Kėdainiuose įvyko rinkiminis susirinkimas – antrai kadencijai LKD Kėdainių skyriaus vadove vienbalsiai išrinkta Vijolė Tadaravičienė. Po oficialios dalies paminėta organizacijos 29 metų sukaktis ir Tarptautinė kurčiųjų žmonių diena. Šventę pagardino šokolado meistrė Eglė Ilgauskaitė-Yildirim. Ji atskleidė šokolado paslaptis, pasiūlė ragauti įvairių skonių saldumynų ir patiems pasigaminti saldainių. Kėdainių skyriaus kurtieji per Tarptautinę kurčiųjų dieną paminėjo ir savo veiklos 29 metų sukaktį. Renginyje ragavo šokolado meistrės Eglės atsineštų šokoladinių saldainių ir sužinojo, iš ko gaminamas šokoladas. Tauragėje Šiemet Klaipėdos kurčiųjų centras šventės vieta pasirinko Tauragę. Ir nenusivylė. Įspūdžių ir prisiminimų liko daug. Organizatoriai taria nuoširdų ačiū Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatrui už nuostabų spektaklį „Teritorija“, kolektyvui „Skambanti tyla“ – už gražius šokius ir muzikinius pasirodymus, o savo saviveiklininkams Gretai, Mariui, Zinai ir Genovaitei – už nuoširdų darbą ir širdį, įdėtą į renginio sėkmę. Taip pat dėkoja visiems svečiams už gražius sveikinimus ir dovanas: Tauragės rajono savivaldybės vicemerei Andželai Jakienei, Tauragės rajono savivaldybės Tarybos nariui Sigitui Kancevyčiui, Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentei Vaidai Lukošiūtei ir viceprezidentui Pauliui Jurjonui, LKD Kauno skyriaus vadovui Mykolui Balaišiui, LGKVC Klaipėdos skyriaus vedėjai Virgai Rimkuvienei. Ir, žinoma, didžiausią padėką skiria bendruomenei, kad palaiko, kad susirinko, buvo kartu ir drauge paminėjo svarbią progą. Dar vienas ačiū už įamžintas šventės akimirkas skirtas fotografui Arnoldui Vydmantui. Klaipėdiečiai šiemet Kurčiųjų dieną minėjo Tauragėje. Šventinę nuotaiką kūrė Adakavo kaimo teatras, parodęs spektaklį „Teritorija“, Kauno kurčiųjų centro kolektyvo „Skambanti tyla“ pasirodymai. Į renginį atvyko ir susirinkusiuosius sveikino Tauragės rajono savivaldybės, Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai. Panevėžyje Spalio 11 d. į tradicinę Tarptautinę kurčiųjų dieną sugužėjo apie 70 panevėžiečių ir miesto svečių. Šventinę programą parengė centro meno vadovai, o įgyvendino saviveiklininkai. Jų pasirodymą papildė gimtojo miesto kurčiųjų poečių Lijanos Čiplienės ir Justinos Čiplytės poezija. Buvusi vadovė Alina Juciuvienė pasidalijo prisiminimais, kaip kūrėsi ir buvo vystomas Panevėžio kurčiųjų centras. Dabartinė centro vadovė Otilija Kolodenskytė-Di Fazio dėmesiu apgaubė visus, prisidėjusius prie centro veiklos suklestėjimo ir kultūrinio renginio organizavimo. Pirmiausiai tarė nuoširdų ačiū darbuotojams, nes be jų nepavyktų surengti tiek susitikimų ir renginių, aprėpti tiek veiklų. Taip pat saviveiklininkams – be jų nebūtų šventinių pasirodymų ir tiek progų susitikti. Vadovė padėkojo LKD Panevėžio skyriaus tarybai, LKD Panevėžio skyriaus delegatams ir revizijos komisijai – už nuoširdų darbą, palaikymą, bendrystę, kurčiųjų teisių gynimą. Kultūrinei programai pasibaigus susitikimas tęsėsi neformalioje aplinkoje. Visi vaišinosi skaniais, sočiais užkandžiais ir jubiliejiniu tortu. Panevėžiečiams Kurčiųjų dienos proga pasirodymą surengė centro saviveiklininkai. Savo kūrybos eilėraščius skaitė kurčiosios poetės Lijana ir Justina. Centro direktorė Otilija padėkojo darbuotojams ir saviveiklininkams už gerą darbą ir pastangas. Šventės dalyviams buvo surengtos vaišės. Kaune Spalio 18-ąją Kauno „Žalgirio“ arenos amfiteatre pirmą kartą kurčiųjų istorijoje surengta iškilminga Tarptautinė kurčiųjų dienos šventė ir paminėti net trys jubiliejai. Šios datos tapo proga pasidžiaugti įspūdingais veiklos etapais, prisiminti bendruomenės kelią, juo ėjusius žmones, nuosekliai puoselėtas tradicijas. Šventėje netrūko muzikos, meninių pasirodymų, sveikinimų ir, žinoma, dovanų. Pagrindinę programą kūrė Kauno kurčiųjų centro meno kolektyvas „Skambanti tyla“ bei kviestiniai svečiai: šokių klubas „Viena linija“, Lietuvos tarptautinės baleto akademijos jaunosios šokėjos bei kurtieji gestų kalbos poetai. Renginį vedė Erika Slabadienė ir Paulius Jurjonas, o jų šiltas bendravimas ir scenos meistrystė kūrė ypatingą renginio nuotaiką. Vienas svarbiausių šventės akcentų – aktyviausių bendruomenės narių apdovanojimai. Nors nominacijas rengė LKD Kauno skyriaus taryba, kandidatus siūlė bendruomenės nariai, o vėliau balsuodami internetu ir rinko laureatus. Taigi, bendruomenės balsas ir įsitraukimas tapo neatsiejama šventės dalimi. Kalbėdamas apie nominacijų svarbą, Kauno kurčiųjų centro direktorius Mykolas Balaišis pabrėžė, kad bendruomenė yra stipri savo žmonėmis. „Kiekviena bendruomenė turi savo istoriją – ji turi pradžią, kūrėjus, žmones, kurie daugelį metų palaikė ir stiprino veiklas. Mūsų organizacijos augo ne savaime, o dėka tų, kurie skyrė savo laiką ir energiją, ir tai neatlygintinai daro iki šiol. Todėl dėkojame tiems, kurie nuoširdžiai prisideda prie geresnio gyvenimo kūrimo visiems“, – sakė KKC vadovas. Štai, kokios tądien buvo įteiktos nominacijos ir kas yra jų laureatai: „Gestų kalbos ir žmogaus teisių gynėjas“ – Kęstutis Vaišnora; „Metų darbuotojas“ – Gražina Dambrauskienė; „Širdimi su bendruomene“ – Jurgita Jankutė ir Remigijus Mykolas Balaišis; „Metų partneris“ – Dominykas Vaitiekūnas; „Metų rėmėjas“ – UAB „Centrinis parkas“; „Bendruomenės lyderis“ – Arnoldas Matulis. Be pagrindinių nominacijų, LKD Kauno skyriaus taryba įsteigė ir dar vieną ypatingą apdovanojimą: „Už tylų, bet galingą pėdsaką“, skirtą Rimantui Jonui Ramoniui – žmogui, kurio įamžinti vaizdai šiandien yra brangi Kauno kurčiųjų istorijos dalis. „Rimanto Jono Ramonio palikimas įspūdingas. Jo dėka šiandien kauniečiai turi didelį istorinių nuotraukų, vaizdo medžiagos ir įamžintų akimirkų archyvą. Tai tylus, bet labai reikšmingas darbas, kuris leidžia išsaugoti mūsų bendruomenės atmintį ateities kartoms“, – dėkojo garbiam senjorui M. Balaišis. „Žalgirio“ arenos amfiteatre beveik nebuvo laisvų vietų – į renginį susirinko ne tik kauniečiai, atvyko svečių net iš tolimiausių Lietuvos miestelių. Po oficialios programos žiūrovai ir dalyviai buvo pradžiuginti saldainiais. Šios vaišės buvo tarsi saldus palinkėjimas kiekvienam išsinešti namo gerą nuotaiką ir šventinę atmosferą. Renginio dalyviai džiaugėsi ne tik programa, bet ir proga susiburti. Kaip po šventės sakė organizatoriai, kai tiek daug gerų emocijų, linkėjimų ir šiltų šypsenų, galima drąsiai sakyti, kad gimtadienis pavyko. Šventė tapo gražiu priminimu, kad Kauno kurčiųjų bendruomenės istorija gyva ir nuolat toliau kuriama žmonių, kurie kasdien savo veikla ir buvimu stiprina ryšius, tradicijas ir bendrystę. Kauno kurčiųjų bendruomenė ir jos svečiai buvo pakviesti į Kauno „Žalgirio“ areną. Čia susirinkusieji stebėjo kurčiųjų ir girdinčiųjų kolektyvų pasirodymus, išklausė daugybę sveikinimų. Čia buvo įteikti 7 apdovanojimai labiausiai bendruomenei nusipelniusiems nariams. Parengė Vaida LUKOŠIŪTĖ, Vilma DAPŠAUSKIENĖ, Vijolė TADARAVIČIENĖ, Paulina TRIUŠYTĖ, Otilija KOLODENSKYTĖ-Di FAZIO, Justina VERTELKAITĖ

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama