Švietimo naujienos
Akiračio redakcija
Turinį įkėlė
Švietimo naujienos...Rasa RUSOVIČIŪTĖ, Ramunė BUIKAUSKIENĖ
Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro pedagogės atskleidė, kaip per švenčių tradicijų puoselėjimą stiprinamas mokyklos bendruomenės narių ryšys, pareigos supratimas, formuojama istorinė atmintis.
Turiningai paminėjome Mokytojų dieną
LKNUC jau tapo tradicija per Tarptautinę mokytojų dieną keliauti po Lietuvą. Šiemet spalio 10-ąją pedagogai vyko į Dzūkiją. Pažintinė kelionė prasidėjo nuo XVII–XVIII a. architektūros paminklo – Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblio aplankymo. Gidė Reda mums papasakojo apie Liškiavos kaimelio ir parapijos svarbiausius istorinius įvykius, supažindino su XVII a. dominikonų atsiradimo ir gyvenimo Liškiavoje istorija. Pedagogai turėjo galimybę bažnyčios, nuostabaus vėlyvojo baroko statinio, rūsyje pamatyti atviruose stikliniuose karstuose palaidotus šventovę ir vienuolyną stačiusius vienuolius dominikonus. Taip pat vienuolyno rūsyje aplankėme liturginio paveldo ekspoziciją.
Vėliau vykome į Druskininkus. M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga su menotyrininke gide Aušra pasivaikščiojome po dailininko ir kompozitoriaus vaikystės vietas. Iš gidės sužinojome, kur būsimasis menininkas mėgo palydėti saulę, kada ir kur prasidėjo jo muzikinė karjera, kokias pravardes sugalvojo savo broliams ir seserims, kokių lauktuvių parveždavo namiškiams, grįždamas iš mokslų Varšuvoje, Leipcige. Taip pat išgirdome kitų, knygose neaprašytų istorijų. Senosiose Druskininkų kapinėse uždegėme atminimo ir pagarbos žvakutę M. K. Čiurlionių tėvams ir seseriai.
Pažintį su Dzūkija užbaigėme viešnage pas svetingus dzūkus „Sabų troboje“. Čia mus pasitiko su cikrai dzidziule dzūkiška širdzimi gaspadinė (kas reikštų: tikrai didelės širdies, arba tikrai širdinga, šeimininkė), kurios dėka ragavome tradicinio Dzūkijos paveldo – bulvinių bandų ant džiovintų kopūstų lapų su daryciniu (pagardu, kuris gaminamas iš naminės varškės ir grietinėlės). O kad bandos geriau virškintųsi, rozu visi (visi kartu) su Druskininkų miesto kapela linksmai pavečerojom (pavakarojome).
Išvykos diena pralėkė akimirksniu. Grįžome gerokai vėliau nei planavome, bet geros nuotaikos ir kupini neišdildomų prisiminimų.
Džiugu, kad šiemet prisijungė nemažas pulkas kurčiųjų pedagogų. Nuoširdžiai dėkojame LKNUC lietuvių gestų kalbos vertėjoms Rūtai Bieliukei ir Emilijai Sabaliauskaitei už vertimą išvykos metu.
Tęsiame Vėlinių tradiciją
LKNUC mokiniai tęsia gražią Vėlinių tradiciją. Po pamokų 8 klasės mokiniai Milana, Titas ir Matas bei IV gimnazijos klasės mokinys Augustas nuvyko ir sutvarkė žymaus surdopedagogo Jono Glembockio kapavietę, pasodino gėlę ir uždegė žvakelę. LKNUC mokiniai visi kartu paaukojo lėšų gėlei ir žvakei.
Kurčiųjų mokinių bendrystė, sąmoningumas ir pagarba istorijai padeda išlaikyti mūsų mokyklos tradicijas gyvas.
Surdopedagogas Jonas Glembockis yra tas asmuo, kuris sukūrė vienos rankos pirštų abėcėlę. Po Antrojo pasaulinio karo kurtieji Vilniuje dar naudojo dviejų rankų pirštų abėcėlę, kuri prieškario metais buvo paplitusi ir tarp Kauno kurčiųjų mokinių. J. Glembockiui ši sistema atrodė nepatogi, todėl jis ėmėsi kurti naują – vienos rankos pirštų abėcėlę, pritaikytą lietuvių kalbai.
Remdamasis tuo, kokia kalba kurtieji bendravo prieškario laikų Vilniuje (tuomet – lenkų valdymo metai), J. Glembockis lietuvišką abėcėlę sukūrė iš lenkiškos, ją patobulindamas ir pritaikydamas mūsų kalbai. Pedagogas pats rodė rankų pozas, o piešimo mokytoja J. Štelbienė jas piešiniais atvaizdavo.
Ši J. Glembockio sukurta vienos rankos lietuviška pirštų abėcėlė sėkmingai naudojama ir šiomis dienomis – ji tapo svarbia mūsų kurčiųjų bendruomenės kultūros ir bendravimo dalimi.
Kurčiųjų mokyklos mokytojai
Mokytojų dieną paminėjo išvyka.
Apsilankė Liškiavos bažnyčioje
ir vienuolyne.
Druskininkuose klausėsi pasakojimo
apie Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio gyvenimą, uždegė žvakelę
ant menininko artimųjų kapų.
Apsilankė dzūkų troboje (name) ir
valgė dzūkiškų bandų. Tai krosnyje
keptas bulvių plokštainis.
Mokykla gerbia Vėlinių tradicijas.
Kasmet mokiniai aplanko ir sutvarko
mokykloje dirbusių kurčiųjų
mokytojų kapus.
Šiemet vėl lankė mokytojo
Jono Glembockio kapą.
Mokytojas sukūrė vienos rankos
lietuvių kalbos pirštų abėcėlę.
Parašai po nuotraukomis:
Liturginio paveldo ekspozicija dominikonų vienuolyne (Liškiava).
„Sabų troboje“ prie dzūkiškų vaišių stalo.
LKNUC mokiniai sutvarkė J. Glembockio kapą.
Ant J. Glembockio kapo uždegė atminimo žvakelę.
R. Rusovičiūtės ir LKNUC archyvo nuotraukos.
Autorius: Akiračio redakcija
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama