Kurčiųjų žmonių savaitė (IV dalis)

Kurčiųjų žmonių savaitė (IV dalis)...Dvikalbis kurčiųjų ugdymas Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Diskusija. Rugsėjo 24 d. LKD į diskusiją pakvietė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovę, kurčiųjų bei ugdymo įstaigų pedagogų bendruomenių narius, bendrijos PAGAVA atstovus. Buvo beveik viskas taip pat, kaip prieš 30 metų: renginio šeimininkai, diskusijos vieta, atstovaujamos įstaigos. Ir klausimas tas pats: lietuvių gestų kalba (LGK) ugdyme. Arba, kaip dabar labiau įprasta sakyti, dvikalbis kurčiųjų ugdymas. Lietuvių k. egzaminas. Ne tik Pasaulio kurčiųjų federacijos (PKF) TKŽS darbotvarkė padiktavo tokio pasitarimo poreikį, bet ir iššūkiai šalies viduje: prastėjantys kurčiųjų mokinių pasiekimai, ypač lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Kai egzamino reikalavimai tapo visiems vienodi, ženkli dalis kurčiųjų abiturientų jų neišlaikė (kiek neišlaikė – dviejų šaltinių duomenys nesutampa). Stebuklingos lazdelės beieškant. Kai tokie rezultatai, kokio išsilavinimo bus ateities kurčiųjų bendruomenė? LKD visada siūlė išbandyti vienintelį, jos manymu, paveikų receptą: ugdyti kurčius vaikus ir mokyti lietuvių kalbos LGK pagrindu. Pažanga padaryta: dėl LGK vartojimo ugdyme būtinybės jau nebuvo ginčijamasi, kaip prieš 30 metų. Abejonė tvyrojo dėl to, ar ugdymo kokybei užtikrinti pakaks pakeisti ugdymo metodą. Abejones garsiai įvardinti ir apibendrinti ėmėsi kviestinė viešnia, kurčiųjų švietimo veteranė Laimutė Gervinskienė. Ji, pedagogų vardu, pripažino: kad ir kokius kelius į kurčiųjų ugdymo sėkmę pasirinktume, visada bus LGK vartojimo būtinybė. Tačiau ugdymo kokybei, kalbėtojos nuomone, svarbūs ir kiti veiksniai: ar klausos negalia yra vienintelė, ar yra ir kitų; asmeniniai gabumai; šeimos indėlis į savo vaiko išsilavinimą; mokinio darbštumas. („Ar kurtieji pasirengę taip labai stengtis, savarankiškai mokytis, kaip girdintys bendraamžiai?“ – klausė viešnia.) Pokyčiams nepasirengę. Diskusija taip pat atskleidė: neturime metodikos, kaip reikėtų dirbti naujuoju metodu. Taip pat – įrankių, kaip patikrinti, ar metodas veikia. Yra tik užsienio pavyzdžių, kurių, deja, tiesmukai nukopijuoti negalime (kalbėta ir apie tai, kad lietuvių kalba išskirtinai sudėtinga). Viltys – į LKD. „Mes laukiame jaunosios kurčiųjų mokslininkų kartos“, – ryžtingai įsiterpė į diskusiją ŠMSM atstovė Daiva Vaišnorienė. – Juk suprantate, kad ne ministerija bus pagrindinė atitinkamų dokumentų rengėja?“ Teiginys susilaukė palaikymo. Girdintieji pedagogai pažadėjo: jei reikės praktikų patarimų, jie – visada šalia, bet iniciatyva turėtų būti LKD. Dvikalbio ugdymo samprata. Prieš imantis naujo dokumento rengimo, L. Gervinskienė rekomendavo atidžiai išstudijuoti 2007 m. Dvikalbio kurčiųjų ugdymo sampratą. Pašnekovės nuomone, dokumento turinys iki šiol aktualus. Renginio dalyvė apgailestavo: kartą LKD jau parodė iniciatyvą, tada gimė samprata, bet ji atgulė į stalčių, taip ir nepradėta įgyvendinti. Teoriškai sumanyta eksperimentinė klasė, kurioje būtų ugdoma dvikalbiu metodu, taip ir nebuvo suburta. O jei būtų, šiandien jos ugdytiniai būtų suaugę žmonės, ir bent dalis atsakymų jau būtų turimi. Pranešimai – permainų šaukliai? Galbūt ne taip, kaip įsivaizdavo kurčiųjų sistemos senbuviai, bet LKD lyderiai tądien pasirinko žengti bent mažą žingsnį pokyčių kurčiųjų ugdyme link. Pakvietė du asmenis su klausos negalia perskaityti pranešimus. Vieną – apie gerąją užsienio patirtį, parsivežtą iš stažuotės Galaudeto universitete (JAV). Kitą – apie tai, kokios pasekmės, jei asmeniui su klausos negalia nesuteikiama laiku natūraliai išmokstama kalba. Pateikiame keletą įžvalgų iš pranešimų, išklausytų per LGK vertėją. K. Vaišnora. Iki 1988 m. Galaudeto universitetui (įkurtas 1864 m.) visada vadovaudavo girdintys asmenys. 1988 m. ir vėl buvo išrinktas girdintysis. Tuomet prasidėjo demonstracijos. Po jų – kardinalūs pokyčiai. Nuo tada Galaudeto universitetui vadovauti renkami tik kurtieji asmenys. Universiteto Taryba formuojama taip: 51 proc. narių yra kurtieji, 49 proc. – girdintieji. Kodėl tokia proporcija? Nes esą girdintieji kurčiųjų patirčių taip gerai niekada nesupras. Naujam specialistui, pradėjusiam darbą Galaudeto įstaigoje skiriami 3 metai išmokti gestų kalbos. Tuomet vertinamas jo GK mokėjimo lygis. Jei jis neatitinka reikalavimų, pedagogas atleidžiamas. Galaudeto universitetas – dvikalbio ugdymo meka. Ten niekas neklausia, ar tu kurčias, ar girdintis, visus į būrį susieja gestų kalba. Medicininis požiūris neegzistuoja, bet labai skatinama kurtystės idėja. Tėvai nevadovauja mokyklos politikai. Nelaikoma jų kompetencija teikti pastabas dėl ugdymo proceso. I. Pečiulytė Silaeva. Užsienio ekspertai teigia: pasaulį apėmusi nauja pandemija – įtraukusis ugdymas, kai kurtieji, nemokėdami savo pirmosios kalbos, jaučiasi tarp girdinčiųjų atskirti, nesuvokia savo tapatybės, arba priskiria save ir tiems, ir tiems. Dažnai dėl nesėkmių „kaltinama“ klausos negalia, nors tikroji priežastis – pirmosios kalbos nebuvimas. Tikras iššūkis, kad 95 proc. kurčiųjų gimsta girdinčiųjų šeimose. Girdintieji tėvai savo vaikus orientuoja į šnekamąją kalbą, o būtina orientuoti į dvi kalbas, nes vaikas, neturėdamas savo pirmosios kalbos (vienintelė natūraliai, be kliūčių išmokstama kurčio vaiko kalba yra gestų kalba), negali išreikšti savęs. Labai svarbu, kad gestų kalbos vaikas išmoktų iki 5 metų. Tai pats imliausias kalbos mokymosi etapas. Jei iki to laiko kalba nesuteikiama, prasideda negrįžtamas procesas – kalbos nesuteikimas, arba deprivacija. Psichologinei sveikatai kenkia socialinė aplinka, jei asmuo su klausos negalia negali joje visavertiškai dalyvauti. Tai tik kurtiesiems būdinga psichinės sveikatos sutrikimo priežastis. (Lengvai skaitoma kalba) Vyko diskusija apie lietuvių gestų kalbos svarbą kurčiųjų pasiekimams ugdyme. Parašai po nuotraukomis: LKD patalpose vyko diskusija dvikalbio kurčiųjų ugdymo klausimais. Viešnios D. Vaišnorienė ir R. Juknevičienė. Renginio šeimininkai: V. Lukošiūtė, P. Jurjonas, K. Vaišnora (lektorius). Pranešimą skaito I. Pečiulytė-Silaeva. LKD archyvo nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama